Pradžia Biržų rajono savivaldybė
Lt En
Pradžia
Lt En

GERBŪVIS – DIRBTINĖS REIKŠMĖS ŽODIS

Gerbūvis yra vertinys. Dar kalbininkas J. Jablonskis bendrinei kalbai stengėsi atrinkti tokius naujadarus, kurie artimesni liaudies žodžių struktūrai. Vietoje gerbūvio, kaip aiškios lenkų dobrobyt, rusų blagosostojanije kopijos,  J. Jablonskis sukūrė lietuvių kalbai būdingesnį priesaginį vedinį gerovė (plg. naujovė, senovė ir kt.).  Jis keistinas atsižvelgus į tai, kokia reikšme yra pavartotas:

  1. geróvė,: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove);
  2. aplinka, pvz.: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (taisoma aplinką);
  3. aplinkótvarka, pvz.: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (taisoma aplinkotvarkai).

      Ilgą laiką gerbūvis taisytas ir geros padėties, gero gyvenimo reikšme, teiktas vartoti tik žodis gerovė (Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerove; Šalies materialinė gerovė ir pan.). 
     Tačiau plečiantis ir vystantis socialinių mokslų sritims, prireikia daugiau žodžių įvairioms gyvenimo kokybės sąvokoms įvardyti. Gerovės ekonomikos temas nagrinėjančiuose tekstuose jau kurį laiką vartojami ir gerovės (angl. welfare), ir gerbūvio (angl. well-being) terminai.
    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Žodyno pakomisės nuomone, atsižvelgus į tai, kad gerbūvis neprieštarauja lietuvių kalbos darybos dėsniams (kai antrasis dėmuo yra ia kamieno daiktavardis, būdvardžio ir daiktavardžio dūriniai dažniausiai yra ia kamieno, pvz.: žalvaris, juodalksnis, šaltkalvis), prireikus gali būti vartojamas ir vertintinas kaip šalutinis (žodžio gerovė) normos variantas.