Informacija


Kultūros paveldas

 

Biržų rajono savivaldybės teritorijoje žinoma daugiau kaip 500 objektų, turinčių kultūrinę vertę.

Kultūros vertybių registre įrašyti 474 objektai,

iš jų: 108 saugomi valstybės;

19 archeologiniai paveldo objektų,

30 architektūros kompleksų,

15 pavienių statinių,

9 kultūros paveldo objektai, paskelbti paminklais,

80 istorinių, memorialinių vietų,

206 dailės kultūros vertybės,

viena urbanistinė vietovė.

Kultūros vertybių sąrašas nuolat papildomas naujais objektais.

   

      Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas (paveldosaugos) tikrina kultūros paveldo objektų būklę, t.y. parduodant kultūros paveldo objektą apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį objekto valdytojas informuoja Savivaldybės paveldosaugos specialistą. Per mėnesį patikrinama, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę.

      Pardavėjo ar įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą (€ 58,79) būklės tikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.  

      Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos.  

     Kultūros paveldo objekto valdytojas vykdantis teisinį sandorį turi kreiptis į Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus dėl kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo ir pateikti šiuos dokumentus.

     1. Prašymas parengti aktą (laisva forma);

      2. Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopija;

 

Prašymai priimami:


Biržų rajono savivaldybės administracijos
Architektūros ir urbanistikos skyrius,

Vytauto g. 59, 309 kab.

 

Vyriausiasis specialistas Dalius Mikelionis
Tel. 8 450 42 106, mob. 8 682 53 940
dalius.mikelionis@birzai.lt

Pirmadienį     8.00-12.00 – 12.45-17.00 val.
Antradienį      8.00-12.00 – 12.45-17.00 val.
Trečiadienį     8.00-12.00 – 12.45-17.00 val.
Ketvirtadienį  8 .00-12.00 – 12.45-17.00 val.
Penktadienį    8.00-12.00 – 12.45-15.45 val.

             

 

Biržų rajone esančių kapinių (veikiančių ir neveikiančių) sąrašas

Savivaldybėje yra 83 neveikiančios kapinės – istorijos paminklai, 62 laidojimo vietos.


Kapinių sąrašo skelbimo tvarkos aprašas 2016.01.28 T-24


Biržų seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas

 

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas

 

Pabiržės seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas

 

Pačeriaukštės seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas

 

Papilio seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas

 

Parovėjos seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas

 

Širvėnos seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas

 

Vabalninko seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas


 

Laukia naujos kultūros paveldo pažinimo patirtys

  

       Vos prasidėjus 2017-iesiems, pradedama ruoštis bene didžiausiam kasmetiniam kultūros paveldo renginiui šalyje – Europos paveldo dienoms. Šiemet Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta Europos paveldo dienų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ –, kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti mūsų gyvenamų vietovių unikalumą ir vertę. Europos paveldo dienos Lietuvoje vyks rugsėjo 15-17 d. 

    Šių metų Europos paveldo dienų dėmesio centre – archeologinių vietovių, istorinių miestų ir miestelių, senųjų kaimų, kelių ir gatvių tinklo, dvarų sodybų, istorinių parkų ir sodų, sakralinių statinių, kapinių, pramonės ir kitų kultūros paveldo objektų tarpusavio ryšys kultūriniame kraštovaizdyje. Šis ryšys šimtmečius formavosi kiekvienai žmonių kartai kuriant vis naujus vietovės istorinės raidos sluoksnius. Tokia tema pasirinkta norint atskleisti šių sąsajų tarp įvairių kultūros paveldo objektų išsaugojimo svarbą, kultūros paveldo objektų reikšmę vizualiniam ir istoriniam vietovės charakteriui.

     „Lietuvoje vis dar galime rasti idiliškų vietovių, kraštovaizdžių, kuriuose kultūra susilieja su gamta. Mėgautis panoramose atsiveriančia miestelių bokštų, gatvių perspektyvų ir piliakalnių – vienos iš svarbiausių kultūrinio kraštovaizdžio dominančių, liudijančių Lietuvos valstybingumo pradžią – derme. Šiandien, siekiant ją išsaugoti intensyvios plėtros kontekste, itin svarbus visuomenės sąmoningumas, darnios plėtros principų išlaikymas, jeigu nenorime prarasti to, kas prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.  

     Kultūriniame kraštovaizdyje išskirtinei vertei tenkant piliakalniams, jie neliks pamiršti ir Europos paveldo dienų metu. Juolab, kad 2017-ieji Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais. Nors archeologinės vietovės nepatyrusiai akiai dažnai gali būti net nepastebimos, jos yra vertingos ne tik prisidėdamos prie mūsų supratimo apie vietos ir žmonių istoriją, bet ir svarbios istoriniam kultūriniam kraštovaizdžiui – juk dažniausiai archeologinis paveldas mus nukelia į pačius tolimiausius laikus, t. y.  į šiandien matomo kultūrinio kraštovaizdžio formavimosi pradžią. 

     Europos paveldo dienos Lietuvoje vyksta nuo 1994-ųjų metų, kuomet Lietuva prisijungė prie šios Europos Tarybos programos. Šia iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes ir išsaugojimo svarbą. Renginius Lietuvoje koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, organizuoja – miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros ir švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai, vietos bendruomenės.



 Biržų religinės bendruomenės ir jų maldos namai:

Biržų katalikų bažnyčios istorija:

http://www.selonija.lt/2016/09/07/birzu-religines-bendruomenes-katalikai-ir-ju-baznycia/

Biržų evangelikų reformatų, liuteronų, rusų ortodoksų ir žydų bendruomenių maldos namų istorija:

http://www.selonija.lt/2016/09/14/birzu-religines-bendruomenes-ir-ju-maldos-namai-2/

 Apie Biržų žydus:

http://www.selonija.lt/2016/12/07/salom-i/

Bernardinai.lt  "Žydų kodo beeieškant"

                    


                       SUTVARKYTA ASTRAVO UŽTVANKA
2016-11-25

      Biržų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis atlikti remonto darbai atstatant trūkstamas Astravo dvaro sodybos tilto-užtvankos mūrinės tvorelės apsauginių stogelių akmenines plokštes. Nestabiliai pritvirtintos senosios plokštės  lengvai atsiskirdavo nuo mūrinės sienelės ir būdavo pavagiamos arba sumetamos į vandenį.

        Remonto darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „Biržų butų ūkis“. Parinkus tokį pat atspalvį, išpjautos ir į trūkstamų plokščių vietas pritvirtintos 35 granitinės plokštės. Iš viso uždengta 16 kv. m. akmens plokščių, kurių plotis – 80 cm., o storis - 40 mm. Visos plokštės prie mūrinės užtvankos sienelės pritvirtintos ne tik specialiu skiediniu, bet ir ankeriais.  Unikalaus nacionalinės reikšmės architektūros, istorijos ir inžinerijos paminklo Astravo dvaro sodybos tilto-užtvankos remonto darbai Biržų rajono savivaldybei kainavo 5208 eurus. Astravo tilto-užtvankos sienelių apsauginiai stogeliai saugo mūrą nuo kritulių ir kitokių atmosferos poveikių, neleidžia drėgmei patekti mūro vidun ir jį ardyti.

 

 

 

Astravo užtvanka po remonto

 

                                                                                                                                Biržų rajono savivaldybės informacija

 

 

SPECIALIU ŽENKLU PAŽYMĖTOS SENOSIOS BIRŽŲ ŽYDŲ KAPINĖS
2016-11-23

        2016 m. lapkričio 23 d. UAB „Mažoji restauracija“  šalia Biržų senųjų žydų kapinių pastatė  specialų Kultūros paveldo departamento ženklą „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“.  Šiais ženklais ženklinami saugomos kultūros paveldo vertybės, kurie neturi vertikalių plokštumų (archeologijos objektai, kapinės ir kt.).

         Kultūros paveldo objektų ženklinimas yra vienas iš būdų atkreipti visuomenės dėmesį, kad jie yra saugomi valstybės ir kad jiems taikomi tam tikri paveldosauginiai reikalavimai.  Kultūros paveldo departamento ženklu „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“ pažymėti atrenkami  kultūros paveldo objektai. Ženklinamų saugomų objektų sąrašą tvirtina Kultūros paveldo departamento direktorius. Atrenkant ženklinamus objektus pirmenybė teikiama kultūros vertybėms, turinčioms kultūros paminklo statusą bei valstybės saugomiems statiniams ir statinių kompleksams. Iš armuoto betono pagamintas ženklinimo stulpelis, kuris įbetonuojamas. Ant stulpelio pritvirtintas specialus žalvarinis ženklas su užrašu „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“. Beje, ženklas pagamintas iš žalvario neatsitiktinai - šis metalas, veikiamas atmosferos sąlygų, oksiduojasi nekenkdamas statiniams.

         Latvygalos  g . esančiose Biržų žydų ir karaimų senosiose kapinėse (unikalus kodas kultūros paminklų registre 11838) yra išlikę 1627 XIX-XX a. Biržuose gyvenusių žydų antkapinių paminklų. Tai vienos iš didžiausių ir išsamiausiai ištyrinėtų žydų kapinių Lietuvoje. Šioje vietoje Biržų žydai buvai laidojami nuo pat miesto įsikūrimo, deja, senųjų XVII-XVIII a. antkapių rasti nepavyko.

       2010-2014 m. Biržų rajono savivaldybės pastangomis ir įvairių ekspedicijų metu kapinės buvo sutvarkytos, o jose esantys antkapiai užfiksuoti. Antkapių užrašai išversti iš senosios hebrajų kalbos į rusų ir anglų kalbas. Šių  ekspedicijų pagrindu Judaistikos centras „Sefer“  išleido išsamią 370 puslapių apimties monografiją „Biržai. Žydų kultūros palikimo ir istorinės atminties išsaugojimo problemos“.

      Į senąsias Biržų žydų kapines kasmet atvažiuoja vis daugiau Biržų žydų palikuonių, turistų. Kapinėse vyksta įvairūs šios tautos atminčiai ir holokausto aukoms pagerbti skirti renginiai.

 

                                                                                                                                Biržų rajono savivaldybės informacija

                       



VYKO EUROPOS PAVELDO DIENŲ RENGINIAI


        2016 m. rugsėjo 17-18 dienomis Biržų rajono savivaldybėje vyko baigiamieji Europos paveldo dienų  renginiai. Šių metų Europos paveldo dienų  tema - „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Renginiai buvo skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas paprastai yra visuomenei neprieinama, aktualizuojant vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Labiausiai tikėtasi šia programa sudominti moksleivius ir paskatinti juos domėtis tiek savo šalies kultūra, istorija, tiek ir kitų Europos šalių kultūros paveldu.

       Biržų rajono savivaldybėje šiais metais buvo akcentuojamos miestelių, kaimų, religinės bendruomenės, kurios svariai prisideda saugant ir puoselėjant kultūros paveldą. Jau nuo rugsėjo 1 vyko moksleivių fotografijų paroda. Biržų rajono miestelių ir kaimų mokyklų moksleiviai fotografijose įamžino šalia jų gyvenamos vietos esantį religinių bendruomenių palikimą: įvairių religinių konfesijų maldos namus, kapines, koplytėles, pakelės kryžius, religinių bendruomenių papročius, tradicijas.

       Rugsėjo 17 d. keturios dešimtys biržiečių lankėsi Biržuose veikiančių religinių bendruomenių maldos namuose. Biržų jungtinės metodistų bažnyčios maldos namuose bendruomenės pirmininkas Henrikas Radzevičius papasakojo apie metodistų bendruomenės įsikūrimo istoriją, pažvelgė jos pastoracinę ir misionierišką veiklą. Pirmą kartą pas metodistus besilankantiems biržiečiams buvo įdomu sužinoti, kaip ir kada vyksta jų pamaldos, kuo metodistų apeigos ir tikėjimas skiriasi nuo katalikų ir kitų protestantiškų bažnyčių mokymo. Biržų evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų) bendruomenėje biržiečiai išgirdo pasakojimą apie Kęstučio g. 12. pastate buvusią stačiatikių cerkvę, jos šventoriuje palaidotus popus ir kaip pastatas buvo padovanotas senas istorines tradicijas turinčiai sekmininkų bažnyčiai. Ekskursijos dalyviai ne tik išgirdo pasakojimą apie sekmininkų tikėjimą ir jo skirtumus nuo kitų bendruomenių, bet ir išgirdo religinių giesmių, kurios giedamos per sekmininkų pamaldas. Pro Biržų katalikų bažnyčią ir vietą, kur stovėjo liuteronų bažnyčia, ekskursija tęsėsi į senąjį žydų kvartalą su išlikusiais dviem sinagogų pastatais. Po pasakojimo apie Biržų žydus, jų apeigas ir palikimą, ekskursijos dalyviai patraukė į Kilučių gatvėje įskūrusią Biržų evangelikų liuteronų bažnyčią. Kunigas Juozas Mišeikis papasakojo apie liuteronų bendruomenės įsikūrimą ir jos veiklą Biržuose, apie 1961 m. nugriautą J. Janonio aikštėje stovėjusią evangelikų liuteronų bažnyčią ir parodė iš griaunamos bažnyčios išgelbėtą senovinę Bibliją bei Nukryžiuotąjį.

 

 

      Didelio pasisekimo sulaukė Europos paveldo dienoms skirta edukacinė kelionė po Biržų rajoną. Ją organizavę „Sėlos“ krašto muziejininkai nesitikėjo, kad norintys važiuoti netilps į vieną autobusą. Teko užsakyti ir antrą, o kai norintys netilpo ir jame, papildomai važiavo dar du mikroautobusai. Edukacinė kelionė vyko maršrutu Biržai – Parovėja – Panemunės dvaras – Dauguvietynė – N.Radviliškis – Suostai – Mantgailiškis – Kirkilai – Biržai.  Jos dalyviai aplankė Rovėjos upės užtvankos liekanas Parovėjos kaime, Panemunės dvarą ir grafo Z. Koscialkovskio kapavietę, Dauguviečių viensėdį, kur gimė režisierius B. Dauguvietis ir palaidota jo dukra Galina Dauguvietytė, Sandariškių ąžuolą, Nemunėlio Radviliškį, J. Bielinio gimtinę Purviškių k. ir ąžuolą, Mantagailiškio dvarą, Kirkilų amatų centrą  ir kitas lankytinas, bet atokiau esančias ir sunkiau pasiekiamas vietas.  

      Rugsėjo 18 d. Europos paveldo dienų  renginiai prasidėjo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salėje moksleivių fotografijų konkurso parodos „Paveldas jauno žmogaus akimis“ atidarymu. Mokiniai nuo rugsėjo 1 d. fotografavo šalia jų bendruomenių esančius maldos namus, kapinaites, kryžius, koplytėles. Fotografijas konkursui pristatė 10 Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Papilio ir „Saulės“ gimnazijos moksleivių. Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė dėkojo vaikams už gražius darbus, už netradicinį žvilgsnį į šalia esančias kultūros vertybes ir kvietė toliau domėtis mūsų paveldu. Gražiausiais išrinkti Inetos Karosaitės, Kamilės Macytės ir Evelinos Markutytės darbai.

 

 

      Baigiamuoju Europos paveldo dienų  Biržų savivaldybėje akordu tapo Pilies arsenalo salėje vykusi viktorina „Biržai – 8 tikėjimų miestas“. Joje dalyvavo Biržų moksleivių, religinių bendruomenių atstovų bei senjorų komandos. Viktorinos dalyviams teko atsakyti į 50 klausimų Iš Biržų istorijos, atpažinkite pastatus ir vietas pagal senas fotografijas, apie įvairias religijas ir jų atsiradimo mūsų mieste istoriją, atspėti žodžiius, apie kurių kilmę nesusimąstome: Ką reiškia Apaščios ir Agluonos upių pavadinimai?“;  Iš kur kilo Muravankos pavadinimas?; Seniausias išlikęs Biržų pastatas ir aukščiausias Biržų rajono pastatas; Iš kur kilo Biržų pavadinimas?; Kuri Biržų religinė bendruomenė pavadinta nuo bažnyčios atskirto augustinų vienuolio vardu? Kur stovėjo „saksų“ arba „latvių bažnyčia? Po atkaklios kovos tik paskutiniame ture Kaštonų pagrindinės mokyklos komanda nugalėjo kunigo Giedriaus Jablonskio vadovaujamą Biržų metodistų bendruomenės komandą. Prizus dalyviams įteikusi Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė dėkojo aktyviai besivaržiusiems ir žinias bei greitą mąstymą demonstravusiems komandų nariams ir sakė, kad tokio pobūdžio viktorinos – ne tik protų mūšiai ir proga pasivaržyti, bet ir būdas geriau pažinti savo krašto bei jame esančių religinių bendruomenių istoriją.

 

                                                                                                                             Biržų rajono savivaldybės informacija

 

                    Romantiškiausia Biržų vieta – Astravo rūmai

2016-11-23 

Editos Mikelionienės nuotr.

Retas biržietis savo svečių nepalydi į Astravo rūmų parką. Astravo dvaro sodyba – bene vienintelė rajone, kuriai pavyko išlikti. Artimiausiu metu rajono valdžia ketina sutvarkyti Astravo parką, o bendrovės „Siūlas“ administracija, kuriai priklauso Astravo dvaro rūmai, – juos bent kosmetiškai remontuoti. Šiuo metu prie rūmų sienų stovi pastoliai.

Apie rūmų statybą

1704 metais švedų kariuomenei susprogdinus Biržų tvirtovę, ji prarado strateginę reikšmę ir nebebuvo atstatoma. Po šimtmečio, 1804 metais, Biržai už skolas buvo užstatyti Juozapui Tiškevičiui. Taip baigėsi Radvilų valdymo laikotarpis Biržuose, trukęs beveik keturis šimtus metų. 1844  metais Biržai galutinai tapo Tiškevičių nuosavybe.

Paveldėjęs Biržus, Jonas Tiškevičius atsisakė minties atstatyti pilį. Vietą savo rūmams jis pasirinko Astrave. 1840 m. reprezentacinius rūmus Jonui Tiškevičiui projektavo Tomas Tišeckis. Spėjama, kad statyboms vadovauti iš Raudondvario buvo pakviestas Cezare Lorenzo Anichini. Statybos medžiagos buvo vežamos iš Rygos, Peterburgo, Varšuvos. Antrasis Tomo Tišeckio projektuotas pastatas buvo arklidė-ratinė su maniežu. Pastatas mūrytas iš raudonų plytų ir skaldytų akmenų. Prie įvažiavimo į rūmus buvo pastatytas mažas sargo namelis, šalia iškastas kanalas, per jį – tiltelis.

1841–1842 metais vyko pirmasis statybų etapas. Tais metais turėjo būti pastatyta centrinė rūmų dalis. Antrajame statybų etape 1849–1851 m. pastatyta oficina ir špitolė (šių pastatų vieta nenustatyta).

1851 m. iš Peterburgo į Astravą buvo atvežtos liūtų skulptūros, tais pačiais metais į dvarą buvo gabenami vietinės kilmės medžių sodinukai parkui. 1857–1860 m. buvo statomi du akmens mūro vandens malūnai ir tiltas-užtvanka per Apaščią. 1861–1862 m. buvo statomi paviljonai ir juos su rūmais sujungusios arkados. Po to dešinioji arkada buvo užmūryta.

Interjerą dekoravo vietinis meistras Steponas Jurevičius. Jis išdrožė laiptų turėklus, indaujas, langų apvadus, ąžuolinius frizus ir t. t. Astravo rūmų interjeras buvo puošnus, dekoruotas kolonomis, gipsatūromis, reljefiniais lipdiniais, medžio drožiniais, grindys – parketo, sienos dekoruotos freskomis. Interjerą puošė koklių krosnys ir židiniai.

Editos Mikelionienės nuotr.

1851–1861 m. buvo suplanuotas 18 ha parkas su tvenkiniais ir kanalu. Tvenkiniuose buvo įveistos gulbės. Už rūmų iki ežero vedė takas, dekoruotas gėlių vazomis.  Ežero pakrantės užutėkyje buvo įrengta valčių prieplauka.

Itališkų vilų stiliaus Astravo rūmai 1963 metais buvo paskelbti architektūros paminklu.

Astravo rūmai – iš rankų į rankas

Jonas Tiškevičius Biržuose pastatė ne tik gražiuosius Astravo rūmus, bet fundavo ir Biržų bei Nemunėlio Radviliškio katalikų bažnyčių statybas. 1862 m. jis įsteigė Biržų majoratą su 50000 ha žemės. Tačiau tais pačiais metais Jonas Tiškevičius tragiškai žuvo. Kadangi grafas buvo viengungis, majoratas atiteko jo brolio Juozapo sūnui Mykolui. Šis šviesus ir išsilavinęs grafas Astravo dvaro rinkinius papildė radiniais iš Egipto bei Pompėjos. 1865 metais jis persikėlė gyventi į Romą ir tapo įžymiu antikos radinių kolekcininku. Apie penkerius metus Astrave gyveno Eustachijus Tiškevičius, rašęs istorinius straipsnius. 1872 m. majoratą paveldėjo Mykolo Tiškevičiaus sūnus Juozapas, valdęs jį aštuonerius metus. Jis domėjosi monetų kolekcijomis, parašė veikalą „Tyszkiewiciana“. Majoratą jis dovanojo broliui Jonui, po kurio mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Alfredas – paskutinysis Astravo savininkas. Jis buvo Lietuvos diplomatas, miręs Prancūzijoje.

Meno kolekcijos

Tiškevičiai buvo išsilavinę ir šviesūs žmonės. Dvaro rūmai garsėjo meno kolekcijomis, knygomis. Rūmuose buvo daugybė istorijos knygų, metraščių, Radvilų, Sapiegų dokumentų, archeologinių radinių, ginklų, ordinų, medalių kolekcijos. Tiškevičių tapybos rinkinyje buvo  Rembrandto „Šventasis Jeronimas“, Velaskezo „Ispanijos infantos portretas“, Rubenso „Nukryžiuotasis“ ir pan. Deja, daugelis jų buvo išblaškytos po visą pasaulį.

Variakojų nuosavybė

Pirmojo pasaulinio karo metais rūmai labai nukentėjo ir iki 1920 m. stovėjo tušti. Buvo išgrobstyti mediniai sienų paneliai, parketas, kokliai, langų stiklai. A. Tiškevičius iš pradžių dvarą nuomojo, po to pardavė agronomui Povilui Variakojui. Šis dvare įsteigė vilnų verpyklą, po to ją išplėtė į linų fabriką. Jam buvo pritaikytas žirgyno pastatas, o administracija įsikūrė rūmuose.

Į Variakojų valdomą dvarą užsukdavo tokios laikmečio įžymybės kaip prezidentienė Sofija Smetonienė, premjeras Juozas Tūbelis, operos legenda Kipras Petrauskas, dainininkas Antanas Sodeika, kiti dainininkai, aktoriai, rašytojai. Iš biržiečių rūmuose lankėsi poetas, notaras P. Lembertas, Dauguviečių šeima. Svečius pasitikdavo išsipusčiusi šeimininkė Ona Bražionytė-Variakojienė.

Įsipareigojo dvarą tvarkyti

Antrojo pasaulinio karo metais rūmai buvo apleisti. Sovietmečiu čia veikė „Siūlo“ fabrikas.

1951 m. fabriko „Siūlas“ direktorius pasirašė įsipareigojimą saugoti architektūros objektą. Fabrikas privalėjo savo lėšomis jį remontuoti ir restauruoti, rūmus panaudoti tik kultūros, buities ir administracinėms reikmėms. 1951 m. pradėti rūmų projektavimo darbai užsitęsė, atstatyti rūmų pagal projektą fabriko administracija neturėjo galimybių. Todėl laiku neremontuotas pastatas sunyko. 1962 m. Lietuvos TSR ministrų tarybos valstybinis statybos ir architektūros reikalų komitetas leido fabrikui atlikti kapitalinį rūmų remontą. 1965 m. parengta remonto sąmata. Darbus pagal architektų R. Kaminsko ir A. Urbšto projektą atliko mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė.

Rūmai remontuojami kosmetiškai

Dabar rūmų pastate įsikūrusi AB „Siūlas“ administracija. Dvaro arklidėse, kaip ir seniau, įsikūrusios gamybinės patalpos. 1984 m. buvo sutvarkyta dalis parko, 1987 m. atstatytas tiltas per ežerą, 1996 m. – restauruota užtvanka.

Laikas daro savo. Kadangi nuo rūmų restauravimo praėjo keli dešimtmečiai, pastatą ir vėl būtina restauruoti, parką – sutvarkyti, atnaujinti. Kadangi Astravo dvaro rūmai priklauso bendrovei „Siūlas“, jiems ir priklausytų pastatą tvarkyti.

AB „Siūlas“ vadovas Vidmantas Gražinys sakė, jog pastatui restauruoti bendrovė pinigų neturi. Bent minimaliai reikėtų kelių milijonų eurų. Privačiam sektoriui Europos Sąjungos struktūriniai fondai pinigų dalinti neskuba. AB „Siūlas“ siekia gauti ES struktūrinių fondų paramos rūmams restauruoti, paraišką teikė 1,5 mln. eurų, tačiau ir šios paramos negavo.

Editos Mikelionienės nuotr.

Po truputį patalpas bendrovė patvarko kasmet. Remonto apimtys priklauso nuo to, kiek bendrovė gali tam skirti pinigų. Tvarkytis bendrovę nuolat ragina ir Savivaldybės administracija. V. Gražinys sakė, jog artimiausiu metu bendrovė tvarkys rūmų stogą, šiuo metu tinkuojamos, dažomos pastato sienos. Tai – ne kapitalinis, o tik kosmetinis remontas. Anot V. Gražinio, bendrovės administracija svajoja rūmuose įrengti gaminių ekspoziciją, parduotuvėlę. Tačiau svarbiausia, anot bendrovės direktoriaus, kad 400 žmonių, plušančių bendrovėje, turėtų darbą. Anot V. Gražinio, bendrovė kasmet kažkiek rūmus paremontuoja, todėl jie iki šiol pakankamai gerai atrodo.

Parko tvarkymui – 708880 eurų

Kur kas geresnes naujienas mums pasakė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Jurga Bagamolovienė. Kadangi Astravo dvaro rūmų parkas yra valstybinė nuosavybė, valstybė suinteresuota jį sutvarkyti. Parkui tvarkyti yra numatyta 708880 eurų. Iš jų – 602548 eurai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o likusi dalis – 106332 eurai – iš Savivaldybės biudžeto.

Lapkričio pradžioje Savivaldybės administracija Aplinkos ministerijai išsiuntė projektinį pasiūlymą ir laukia, kada ministerija pakvies teikti paraišką. Patikrinus paraišką, bus pasirašyta sutartis ir tik tuomet paskirti pinigai. J. Bagamolovienė sakė, jog geriausiu atveju parkas bus pradėtas tvarkyti kitų metų pabaigoje. Svarbiausia rasti profesionalų specialistą, kuris parengtų techninį projektą. Astravo parke ketinama sutvarkyti želdynus, takus. Parką teks atkurti pagal istorinius dokumentus, autentiškai.

Edita MIKELIONIENĖ

PADĖKOJO UŽ SAVANORIŠKAI SUTVARKYTAS

BARONŲ HOLŠTEINŲ KAPINAITES

     2016 m. rugpjūčio 3 d. Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė senosiose Užubalių kapinėse susitiko ir padėkojo už savanorišką darbą tvarkant šias kapines Mantui Dimitrovui-Siručiui. Ji pasidžiaugė gražia Manto iniciatyva, dėkojo už dovaną biržiečiams bei miesto svečiams Biržų šventės proga - savanoriškai sutvarkytas kapinaites. Užubalių kapinėse, kurios yra įtrauktos į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą, nupjauta žolė, iškirsti savaiminiai menkaverčiai želdiniai, nuvalyti ant antkapių esantys užrašai

     Iš Biržų kilęs vaikinas jau 8 metus gyvena Norvegijoje, tačiau vasaros atostogų grįžęs pasisvečiuoti pas senelius į  gimtinę, nusprendė savanoriškai padirbėti neveikiančiose senosiose Užubalių kaimo kapinėse, kuriose palaidoti Mantagailiškio dvaro savininkai baronai Karolis, Juzefas ir Henrikas Holšteinai, jų žmonos ir vaikai.

     Mero pavaduotoja Irutė Varzienė minėjo, kad Biržų savivaldybės teritorijoje yra 185 veikiančios ir neveikiančios kapinės. Jos tvarkomos keletą kartų per metus, o veikiančios kapinės – pagal poreikį kur kas dažniau. Tačiau seniūnijos, kurių teritorijose yra 30 ar 40 kapinių, ne visada turi galimybę nušienauti vasarą sparčiai ataugančią žolę, tad savanorių pagalba labai praverčia.  Mero pavaduotoja iniciatyviam vaikinui įteikė atminimo dovanėles – Lietuvos trispalvės spalvų šalius. Ji palinkėjo Mantui per kitas atostogas vėl atvykti į Biržus ir toliau tęsti pradėtą darbą, gilintis į mūsų krašto istoriją, rodyti pavyzdį, kaip prie kultūros paveldo puoselėjimo galima prisidėti konkrečiais darbais, o baigus mokslus Norvegijoje grįžti į gimtinę ir dirbti Biržuose.

 

 

Savaitgalis – religinių bendruomenių palikimui

2016-09-20 | Kategorija: Istorija ir žmonės

 Edita MIKELIONIENĖ

Praėjusį savaitgalį Biržuose vyko Europos paveldo dienų renginiai. Šių metų tema – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Biržiečiai nutarė dėmesį skirti religinėms bendruomenėms, kurių gausa Biržai garsėja nuo senų dienų. Biržiečiams „Sėlos“ muziejininkai bei Savivaldybės administracijos paminklosaugininkas Dalius Mikelionis pasiūlė dalyvauti keliuose renginiuose: religinio palikimo fotografijų parodoje, protų mūšyje, ekskursijoje po Biržų maldos namus bei išvykoje po istorines rajono vietas. Biržiečiai kaip visuomet buvo itin aktyvūs.

Kaip meldžiasi metodistai?

Ankstų šeštadienio rytą būrys biržiečių – 33 žmonės – susirinko senojoje Biržų geležinkelio stotyje ir laukė ekskursijos po Biržuose veikiančius maldos namus. Ekskursijoje dalyvavo ne tik biržiečiai, bet ir į Biržus atvykusios savanorės iš Rusijos, Bosnijos bei Graikijos.

Editos Mikelionienės nuotr.

Šiuo metu mieste veikia penki maldos namai. Ši ekskursija buvo geriausia proga kitos konfesijos biržiečiui užsukti į maldos namus, kuriuose galbūt meldžiasi jo kaimynas ar bičiulis. Vienas ekskursijos dalyvis pripažino, jog savarankiškai į svetimus maldos namus užsukti nedrįsta. O pažvelgti, kaip kitos tikybos maldos namai atrodo iš vidaus, labai smalsu. Smalsu sužinoti, kuo vienas tikėjimas skiriasi nuo kito.

Ekskursiją po maldos namus vedė Savivaldybės administracijos paminklosaugininkas Dalius Mikelionis. Ekskursija prasidėjo Jungtinės metodistų bažnyčios maldos namuose. Biržiečius čia pasitiko Biržų jungtinės metodistų bažnyčios bendruomenės pirmininkas Henrikas Radzevičius. Jis papasakojo, jog bendruomenę sudaro apie 30 žmonių, priminė, kaip metodistai 1923 metais įsikūrė Biržuose, kaip sovietiniais laikais bendruomenė buvo uždrausta ir atsikūrė tik atgavus Nepriklausomybę. H. Radzevičius paaiškino, kodėl ant metodistų kryžiaus nėra nukryžiuotojo. Metodistai mano: jei Kristus buvo nuimtas nuo kryžiaus, kodėl jį vėl dėti ant kryžiaus? Pamaldų metu metodistai daug gieda, nuodėmę išpažįsta ne kunigui, o tiesiai Dievui, neturi šventųjų, netiki Mergele Marija, bet pripažįsta Dievo Motiną. H. Radzevičius papasakojo ir apie labdaringą bendruomenės veiklą, apie Dienos centrą, kurį lanko 20 vaikų, ir nesvarbu, kokio jie tikėjimo.

Sekmininkai dovanojo giesmę

Giesmė Sekmininkų maldos namuose. Editos Mikelionienės nuotr.

Sekmininkų maldos namuose ekskursijos dalyvius pasitiko pastoriaus Lino Šnaro sūnus Egidijus su žmona ir sūneliu. Jie ne tik papasakojo apie bendruomenę, bet ir pagiedojo giesmę. Sekmininkai prieš penkerius metus šventė bažnyčios šimtmetį. Būtent Biržuose įsikūrė pirmoji sekmininkų bažnyčia Lietuvoje. Ją įkūrė Petras Viederis. Vyresnės kartos biržiečiai puikiai pažįsta pastorių Joną Viederį, kuris ir sovietiniais laikais drąsiai kovojo už savo bažnyčią ir tikėjimą. Sekmininkai žinomi ir savo labdaringa veikla. Kasdien Vaikų dienos centrą Biržuose ir Vabalninke aplanko ne viena dešimtis vaikų iš socialiai remtinų šeimų. Jie čia būna ir priglausti, ir pavalgydinti, ir užimti, ir apskalbti, o jei reikia – ir apnakvindinti.

Evangelikų liuteronų bendruomenės palikimas

Toliau ekskursijos dalyviai keliavo pro žydų štetlą ir senąsias sinagogas. D. Mikelionis trumpai papasakojo šių sinagogų istoriją. Ekskursijos dalyviai turėjo paskubėti, nes iki muziejininkų rengiamos ekskursijos po Biržų rajono istorines vietas turėjo spėti aplankyti ir evangelikų liuteronų maldos namus, įsikūrusius Kilučių gatvėje.

Evangelikų liuteronų kunigo Juozo Mišeikio pasakojimas. Editos Mikelionienės nuotr.

Prie vartų ekskursantus pasitiko kunigas Juozas Mišeikis. Jis papasakojo, jog evangelikų liuteronų maldos namai įsikūrė šimtamečiame pastate, kur kažkada gyveno kantorius, t. y. vargonininkas, mokytojas. Tai – vienintelis mieste išlikęs evangelikams liuteronams priklausęs pastatas. O iš senosios evangelikų liuteronų bažnyčios, kuri stovėjo dabartinėje Juliaus Janonio aikštėje, belikusi tik Biblija ir kryžius, kurie garbingai padėti ant dabartinės bažnytėlės Dievo stalo. Beje, kai kurie ekskursijos dalyviai nustebo evangelikų liuteronų bažnyčioje ant kryžiaus išvydę nukryžiuotąjį. Kunigas paaiškino, jog evangelikai liuteronai gerbia Nukryžiuotąjį.

Į ekskursiją – keturiais autobusais

Aplankę mažųjų Biržų religinių bendruomenių maldos namus, ekskursijos dalyviai skubėjo prie Pilies. Ten jų laukė autobusai ekskursijai į Panemunės dvarą, Dauguviečių viensėdį, Sandariškių ąžuolą, Nemunėlio Radviliškį, Jurgio Bielinio gimtinę ir t. t. Keliauti šiuo maršrutu panoro daugiau kaip 100 biržiečių, tad muziejininkams teko žmones sodinti į du didelius ir dar du mažus autobusus. Išvykę 11 valandą, keliauninkai namo grįžo septintą valandą vakaro.

Religinis paveldas pro fotoaparato objektyvą

Sekmadienį Pilies arsenalo salėje vyko mokinių fotografijų parodos atidarymas. Rugsėjo pradžioje muziejininkai pakvietė miestelių ir kaimų mokyklų mokinius fotografuoti šalia jų namų esantį religinių bendruomenių palikimą: maldos namus, kapinaites, koplytėles, pakelės kryžius ir t. t. Aktyviausi buvo Papilio, Nemunėlio Radviliškio ir Pabiržės mokiniai. Savarankiškai konkurse dalyvavo ir viena „Saulės“ gimnazijos gimnazistė. Mokiniai fotografijas muziejininkams siuntė elektroniniu paštu, o muziejininkai pasirūpino jas atspausti ir įrėminti.

Fotografijų konkurso dalyviai ir nugalėtojai bei jų mokytojos. Editos Mikelionienės nuotr.

Nuotraukas konkursui pateikė: Ineta Karosaitė, Marijus Valkiūnas iš Nemunėlio Radviliškio, Nojus Kristupas Pauša, Justina Savickaitė, Tautvydas Kriščiūnas, Evelina Markutytė iš Pabiržės, Kamilė Macytė, Neringa Ramoškaitė, Odeta Boičiukaitė iš Papilio bei Adelė Davidonytė iš „Saulės“ gimnazijos.

„Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė pagyrė visus paveldo ieškotojus už jų fotografijas ir pakvietė nuotraukų autorius pačius pakalbėti. Įdomu tai, jog vieniems autoriams šis konkursas buvo  paskata ieškoti įdomių kadrų, kitiems suteikė galimybę apie fotografuojamą kryžių, bažnyčią ar koplyčios fragmentą daugiau sužinoti iš artimųjų. Beje, ne vienas jaunasis fotografas į fotografuojamų objektų paieškas įtraukė ir šeimos narius. Pavyzdžiui, privertė tėtį keltis šeštą valandą ryto ir vežti į už 10 kilometrų esančias kapinaites ar pan.

Muziejininkai išrinko verčiausias apdovanojimų fotografijas – po vieną fotografą iš kiekvienos mokyklos. Nugalėtojais tapo Ineta Karosaitė, Kamilė Macytė ir Evelina Markutytė.

 Protų mūšio nugalėtojai ir aktyviausieji

Protų mūšyje, kuriame reikėjo atsakyti į 50 klausimų, susijusių su Biržų religinėmis bendruomenėmis bei Biržų istorija, aktyviausi buvo metodistų bendruomenės nariai, susibūrę net į dvi komandas. Jaunimo komandai, kuri pasivadino „Bokšteliu“, vadovavo Biržų jungtinės metodistų bendruomenės kunigas Giedrius Jablonskis. Kitoje komandoje aktyviai reiškėsi bendruomenės „Senjorai“. Dar vieną komandą subūrė Kaštonų pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Gintautaitė.

Protų mūšį vedė Dalius Mikelionis, kuris ir parengė klausimus šiai viktorinai, bei Savivaldybės administracijos darbuotoja Inga Narvidienė. Po renginio muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius prisipažino: į kai kuriuos klausimus atsakymo jis nežinojo, o dabar – sužinojo.

Bene nostalgiškiausias buvo penktasis protų mūšio turas, kuriame reikėjo iš senų nuotraukų atspėti, kokia tai Biržų vieta. Tarp vyresnių viktorinos dalyvių pasigirdo nostalgiškas atodūsis, kai nuotraukoje išvydo senąją Širvėnos ežero prieplauką.

Net dvi komandas protų mūšyje sudarė metodistų bendruomenės nariai. Editos Mikelionienės nuotr.

Protų mūšio dalyviai turėjo atsakyti, ką reiškia juodas erelis Biržų vėliavoje, atspėti kai kurių žodžių reikšmes, pavyzdžiui, „bachūras“, „Chebra“, pasakyti, iš kur kilo pasakymas „po blatu“, kiek religinių bendruomenių yra buvę rajone, nurodyti aukščiausią ir seniausią rajono pastatus, pasakyti, iš ko kilo žodis „bažnyčia“ ir pan.

Protų mūšio nugalėtojais tapo Kaštonų pagrindinės mokyklos komanda, pasivadinusi „Mūrais“. Metodistų „Bokštelis“ buvo antras, o „Senjorai“ – treti. Tačiau jie nenusiminė: šiaip ar taip vieta – prizinė.

 

Gyvųjų maršas Biržuose

2016-08-29 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Simbolinė Dovydo žvaigždė iš žvakučių. ©selonija

Paskutinį vasaros sekmadienį Biržuose buvo prisiminti prieš 75-erius metus sušaudyti miesto žydai – per vieną dieną Biržai neteko daugiau nei dviejų tūkstančių miesto gyventojų. 1941 metų rugpjūčio 8 dieną Pakamponių miške  buvo sušaudyti visi Biržų žydai– 2400 žmonių, iš jų – 900 vaikų, 720 vyrų, 780 moterų. Tik vienas kitas žydas didelės laimės ir pasiaukojusių lietuvių dėka išvengė žudynių – vieną perspėjo kaimynas, atsidėkodamas už tai, kad trėmimo metu taip pat buvo perspėtas, kitus slapstė kaimiečiai, išgelbėję nuo neišvengiamos mirties žydų vaikus. Tie išlikę, išgyvenę daugelį metų rinkdavosi prisiminti savo žuvusiųjų artimųjų. Šiemet Biržai, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų, organizavo Gyvųjų maršą, į kurį prisijungti pakvietė ne tik žuvusiųjų artimuosius, bet ir visus, norinčius pagerbti nekaltai žuvusių Lietuvos piliečių žydų atminimą.  

Gyvųjų maršo spiritus movens: Dalius Mikelionis, Irutė Varzienė ir Vidmantas Jukonis. ©selonija

Į minėjimą susirinko daug svečių: tai Biržų žydų ainiai, atvažiavę prisiminti savo artimuosius, žydų bendruomenių iš įvairių Lietuvos miestų atstovai, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, JAV ambasadorės pavaduotojas, Laikinasis reikalų patikėtinis  Howardas T. Solomonas, Lietuvos vyriausiasis rabinas Kalevas Krelinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė  Faina Kukliansky, Bruklino sinagogos prezidentas, buvęs JAV kariuomenės jūrų laivyno kapelionas rabinas Marvinas Schneideris, LR Seimo nariai Aleksandras Zeltinis ir Emanuelis Zingeris, Kauno arkivyskupas Lionginas  Virbalas ir daugelis kitų. Prisiminti žuvusius miesto gyventojus susirinko ir nemažas būrys šiandieninių biržiečių, kuriems svarbi miesto istorinė atmintis. Minėjimo dalyviai rinkosi į J.Janonio aikštę, iš kurios, stabtelėdami pasiklausyti istoriko Daliaus Mikelionio pasakojimų apie Biržų žydų gyvenimą, palengva ėjo link senųjų žydų kapinių.

Iki šiol gyvas daktaro A.Levino atminimas. ©selonija

Kapinėse, prie kuklaus paminklo pirmiesiems, dar 1941 m. liepos mėnesį žuvusiems, tarp kurių buvo ir garsus Biržų gydytojas A.Levinas,  žydų rabinai atliko mirusiųjų pagerbimo ritualą, perskaitė judėjiškas maldas, smuiku griežė Borisas Kirzneris.

Žydų kapinėse. ©selonija

Nuo kapinių eisena pajudėjo link paskutiniosios Biržų žydų poilsio vietos – Pakamponių miško. Nors svečiams, tarp kurių  ne vienas – garbaus amžiaus, buvo siūloma važiuoti automobiliais, dauguma jų vis dėlto pasirinko praeiti pėsčiomis tuos paskutinius biržiečių žydų kilometrus – kelią, kurio skausmą ir neviltį protu sunku suvokti. Ar įmanoma apskritai svarstyti, ką galvojo žmonės, einantys į neišvengiamą mirtį – jauni ir seni, su vaikais ar be jų, su kiekvienu žingsniu artėdami į žūtį?  Ar jie klausė savęs – už ką? Ar šaukėsi Dievo? Ar ieškojo, laukė bent mažiausios išsigelbėjimo galimybės? Šito mes niekada nesužinosime.  

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas. ©selonija

„Mes kalbame apie bendruomenę, kuri gyveno Biržuose ir dirbo Biržams, Lietuvoje ir Lietuvai“, – minėjime  Pakamponyse sakė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas. –  „Ir vos per kelias savaites visa ši bendruomenė buvo žiauriai nužudyta šioje atokioje vietoje.“  Ambasadorius sakė tikįs, kad šios bendruomenės atminimas ir pagerbimas nesibaigs su šia diena. P. A.Maimonas teigė, kad kalba neina tik apie Holokaustą – labai svarbu išlaikyti istorinį paveldą, pažymėti tuos pastatus, vietas, kurios susijusios su Biržų žydais . „Kalbame apie bendruomenę, kuri gyveno Biržuose nuo XVII amžiaus”, – pabrėžė Izraelio valstybės atstovas, karštai dėkodamas Biržų rajono savivaldybės vicemerei Irutei Varzienei ir tolerancijos ugdymo centro vadovui Vidmantui Jukoniui už pastangas išsaugoti žydų atminimą.

©selonija

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky sakė, kad miestelių, kuriuose buvo šaudomi žydai,  Lietuvoje yra per du šimtus. “Pagaliau atgijo ta tradicija, kurios mes laikėmės visus tuos septyniasdešimt penkerius metus – ateiti aplankyti savo nužudytųjų artimųjų kapų”, – teigė ji. F.Kukliansky taip pat dėkojo visiems, kas organizavo šį gyvųjų maršą, atskirai paminėdama  katalikų ir evangelikų reformatų kunigus. Ji apgailestavo, kad negali asmeniškai padėkoti savivaldybės merui, išreikšdama viltį, kad tokia proga visgi atsiras. Žydų bendruomenės pirmininkė kalbėjo apie tai, kad gražus ir prasmingas žydų – gydytojų, vaistininkų, prekeivių, amatininkų – gyvenimas, kunkuliavęs Biržų centre, tragiškai pasibaigė čia, užmiesčio miške. “Niekas nenusileido iš Mėnulio ir neišžudė žydų, neišsidalino jų peršautų paltų, baldų, indų. Mums visiems reikia nuolat galvoti, ką turime daryti, kad daugiau šito nebūtų”, – sakė ji.

Faina Kukliansky, Aleksandras Zeltinis prie buvusios sinagogos. ©selonija

Howardas T. Solomonas pabrėžė, kad Biržų žydai, kaip ir milijonai kitų pasaulio žydų, buvo nužudyti tik dėl to, kad priklausė žydų tautybei ir išpažino judėjų tikėjimą. „Šiandien mes prisimename, kad už kiekvieno vardo, už kiekvieno žmogaus slypi gyvenimo istorija, kuri buvo netikėtai nutraukta, palikusi neišsipildžiusius lūkesčius ir gedinčius artimuosius,“ – teigė JAV ambasados patikėtinis, kildinantis save iš Biržų.

Smuikininkas Borisas Kirzneris. ©selonija

H.T.Solomonas priminė, kad visi šie žuvę žmonės daug prisidėjo prie miesto gerovės, kūrė jo gerbūvį. „Šiandien mes semiamės stiprybės iš tų, kurie išgyveno Holokaustą, kūrė savo gyvenimą, augino vaikus, kurie išdrįso pasidalinti savo išgyvenimais, kad kiti galėtų iš jų semtis išminties ir patirties. Jų atsakas į patirtus išgyvenimus buvo pats stipriausias, nes jie kūrė gyvenimą, užaugino vaikus ir vaikaičius, kovojo už lygybės ir teisingumo atstatymą“, – savo emocingoje kalboje sakė  H.T.Solomonas. Amerikietis prisiminė savo gimines, kurie apsigyveno Biržuose dar XIX a.pradžioje. XX a.jo prosenelė išvyko į Ameriką. „Labai tikėtina, kad šiame broliškame kape guli ir mano giminės“, – liūdėjo H.T.Solomonas. Jis priminė rašytojo Eli Wieselio žodžius, kad ir vienas doras žmogus gali pakeisti įvykių eigą ir kvietė kovoti su bet kokios formos netolerancija ir prietarais.

Howardas Solomonas ir evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas. ©selonija

Arkivyskupas L.Virbalas pasakojo, kad kiekvieną dieną vaikščiojo į mokyklą pro žydų sinagogą ir nors žinojo, kad čia buvo žydų maldos namai, lankėsi žydų kapinėse, tačiau tai ir buvusios visos jo žinios – tais laikais apie žuvusius žydus nebuvo priimta kalbėti garsiai. Dvasininkas  priminė, kad tai buvo „pragariškas planas, kraują stingdanti ideologija – nužudyti žmones vien dėl to, kad jie priklausė vienai tautai“. Ypač skaudu, anot L.Virbalo, suvokti tai, kad tose žudynėse galėjo dalyvauti lietuviai, krikščionys, kurie turėjo kiekviename žmoguje matyti Jėzų. Kad ir kaip būtų sunku tai suvokti, turime tai pripažinti ir neieškoti pateisinimų,kaip ir pripažinti gėda bei neteisinti tų, kurie ištampė žuvusių žydų turtą, pasinaudojo artimo nelaime, tvirtino Kauno arkivyskupas. „Tiktai tą pripažindami,  galim žengti toliau“, – sakė Katalikų bažnyčios hierarchas.

Iš kairės: arkivyskupas Lionginas Virbalas, LR Seimo nariai Emanuelis Zingeris ir Aleksandras Zeltinis. ©selonija

Ypač jaudinančią kalbą pasakė Bruklino sinagogos prezidentas, buvęs JAV kariuomenės jūrų laivyno kapelionas rabinas  Marvinas Schneideris, prisipažinęs, kad išgirdęs apie šį renginį, jis pajuto tokią trauką, tarsi širdy būtų metalo gabaliukas, kurį  tarsi magnetas traukė noras atvykti į Biržus, nors nė vienas iš jo šeimos narių nebuvo čia sugrįžęs. Ir dabar, stovėdamas čia, Biržuose, M.Schneideris teigė pajutęs,  tarsi būtų uždaręs ratą. Bet ratas, tobula geometrijos forma, niekada nesibaigia – jis prasideda iš naujo. Ir gyvenimas tęsiasi.

Žydų maldos. Lietuvos vyriausiasis rabinas Kalevas Krelinas (kairėje) ir Marvinas Schneideris. ©selonija

„Kartais pagalvoju, kaip gyventi su visu tuo?“ – klausė M.Schneideris. – „Kur buvo Dievas? Kaip žmonės galėjo tai padaryti? Ir nesvarbu, ar tai darė viena šalis kitai šaliai, ar asmeniškai žmonės turėjo vieni kitiems kažkokių nuoskaudų, mes neturime atsakymo į šiuos klausimus, bet viena yra tikra: kaip pasakyta Šventajame Rašte, Dievas taip pat kentėjo kartu, su žmonėmis. Šio skausmo niekada nepamiršim, bet mes turime gyventi toliau, turime padaryti šį pasaulį geresnį. Mes neturime niekada to pamiršti ir niekada neleisti tam pasikartoti. Aš žinau, kad dalis manęs visada liks čia, su jumis. Nepamirškite mūsų ir aš tikrai niekada nepamiršiu jūsų“, – užbaigė kalbą senasis rabinas.

Marvinas Schneideris deda savąjį atminties akmenėlį. Už jo – Izraelio ambasadorius. ©selonija

Minėjime kalbėjo ir Holokaustą išgyvenusių biržiečių palikuonys: Sofija Tabakina, šiuo metu gyvenanti Izraelyje ir atvežusi iš Izraelio šventosios žemės saują, garsiojo restorano direktoriaus Tabakino duktė. Ji priminė tradiciją kiekvienais metais suvažiuoti išeiviams iš Biržų pagerbti žuvusių artimųjų, o kad visiems būtų patogiau susitikti, minėjimui pasirinko ne žūties dieną, rugpjūčio 8-ąją, bet paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Ponia Sofija labai šiltai pasakojo apie kaimynus lietuvius, su kuriais broliškai gyveno tiek prieš karą, tiek ir po jo; Sania Kerbelis, kuriam S.Tabakina dėkojo už tai, kad iki šiol palaiko tradiciją atvykti čia pagerbti žuvusių artimųjų (savivaldybės organizuojami minėjimai prasidėjo prieš pora metų), Leta Vainorienė, prieš metus mirusio paskutinio Biržų žydo Šeftel Melamedo dukra, Klaipėdoje gyvenantis Biržų žydų palikuonis Moišė Faktorius. Kiekvienas iš jų minėjo lietuvius, kurie rizikuodami ne tik savo, bet ir savo šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo jų artimuosius.

Biržų žydų palikuonys. ©selonija

Pakamponyse, kaip ir senosiose žydų kapinėse, rabinai meldėsi už žuvusiuosius,  graudžias žydų melodijas grojo Borisas Kirzneris. Minėjimo dalyviai dėjo akmenukus šalia paminklinio akmens, taip pagal žydų tradiciją prisimindami mirusiuosius. 

©selonija

Po minėjimo susitikimas tęsėsi Pilyje, kur vyko konferencija.

Apie pranašiškas Iciko Lipšico eiles

Vaiva Radikaitė

selonija.lt

 

 
Atgal

Paskutinis atnaujinimas: 2017-03-03 13:16:01