Vabalninko seniūnija

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

VABALNINKO SENIŪNIJA

 

Seniūnijos duomenys:  biudžetinės įstaigos filialas, B. Sruogos g. 11A, 41319 Vabalninkas, Biržų r. sav., tel. (8 450)  54 268,  8 686 73 741.

el. paštas vabalninkas@birzai.lt, filialo kodas 188643196.

Seniūnijos veiklos nuostatai patvirtinti Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-10.

Seniūnė
(Pareigybės aprašymas 2011-05-31 Nr. A-406)

 

Lilija Vaitiekūnienė

tel. 8 450)  54 268,  8 686 73 741

Specialistė  (Pareigybės aprašymas 2002-07-25 Nr.109)

Zena Švainauskienė

tel. (8 450) 54 246

Specialistas (Pareigybės aprašymas 2009-01-30 Nr. A-87)

Vitalijus Remeika

tel. (8 450) 54 234,  8 614 24899.

 

 

 

Socialinio darbo organizatorė (Pareigybės aprašymas 2015-11-02 Nr. A-887)

Giedrė Pilotaitė

tel. (8 450) 54 236, 8 616 26733

Socialinio darbo organizatorė (Pareigybės aprašymas 2013-12-06 Nr. A-905)

Kristina Stašytė

tel. (8 450) 54 236, 8 616 26310

Socialinė darbuotoja  (Pareigybės aprašymas 2016-12-07 Nr. A-1101)

Toma Vinciūnienė

tel. (8 450) 54 236, 8 616 26299

 

Vabalninko seniūnijos teritorijos plotas yra 211,5 kv. km. Seniūnijos centras – Vabalninko miestas,  plotas 3,8 kv. km. Seniūnijoje yra 76 kaimai, 2 viensėdžiai,  57 kaimai yra apgyvendinti. Vabalninko seniūniją sudaro 10 seniūnaitijų: Ančiškių, Čypėnų, Gaižiūnų, Lebeniškių, Meilūnų, Mieliūnų, Ramongalių, Svilių, Šukionių, Vabalninko ir sėkmingai veikia 9 bendruomenės.

Vabalninkas – miestas Biržų rajone, 26 km į pietus nuo Biržų, Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Šiauriniu pakraščiu teka Vabala, kuri Vakaruose įteka į Tatulą, į vakarus nuo miesto prie kelio link Panevėžio žaliuoja Vabalninko šilas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Vabalninko miesto pavadinimas yra upėvardinės kilmės (nuo Vabalos upės) su priesaga ir galūne -ninkas. Dar iki XX a. tarpukario gyvavo pavadinimas Vabalninkai. Vabalninko kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1554 m., Vabalninko dvaras – 1555 m. 1593 m. Varšuvos seimas pavedė Vabalninką karaliaus Žygimanto III žmonai Onai Austrei. 1617 m. pastatyta pirmoji medinė Vabalninko bažnyčia. LDK pakanclerio Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu įkurta Vabalninko katalikų parapija, prie jos įkurta mokykla. Nuo 1618 m. Vabalninkas vadinamas miesteliu, 1619 m. Vabalninkui suteikta privilegija rengti turgų. 1625 m. Vabalninką paėmė švedai, miestelis nukentėjo nuo maro epidemijos. 1639 m. istorijos šaltiniuose paminėta Vabalninko parapijos mokykla. 1644 m. Vabalninko miestelėnams leista patiems daryti ir pardavinėti naminį alų. 1667 m. Vabalninkui pakartotinai patvirtinta teisė turėti turgų. Nuo XVII a. gyveno daug žydų, buvo sinagoga. 1696 m. sudegė pirmoji medinė Vabalninko bažnyčia, o 1698 m. ir visą Vabalninką ištiko pirmasis istorijos šaltiniuose minimas gaisras. 1714 m. Vabalninke pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1729 m. Vabalninką ištiko antrasis istorijos šaltiniuose minimas gaisras, kurio metu sudegė ir bažnyčia. 1734 m. Vabalninke pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1775 m. Vabalninkui pripažintos Magdeburgo teisės, jis vadinamas laisvuoju miestu. Bet 1776 m. Magdeburgo teisės Lietuvoje buvo paliktos tik Vilniui, Kaunui ir Trakams, jų neteko ir Vabalninkas. 1789 m. istorijos šaltiniuose Vabalninkas vėl vadinamas laisvuoju miestu. 1777 m. Vabalninke pastatyta nauja parapijos mokykla, joje mokėsi 10 bajorų ir 30 ūkininkų bei miestelėnų vaikų. 1792 m. balandžio 26 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis Vabalninkui pakartotinai suteikė miesto teises ir patvirtino herbą. 1818 m. pašventinta naujoji bažnyčia, prie Vabalninko mokyklos įsteigta biblioteka, turėjusi 124 knygas. 1815 m. lapkričio 22 d. Vabalninke, grįždamas iš Prancūzijos lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1825 m. Vabalninką ištiko trečiasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras. 1831 m. kovo 23-25 d. norą dalyvauti 1831 m. sukilime pareiškė 244 Vabalninko parapijos valstiečiai. 1834 m. Vabalninką ištiko ketvirtasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras. 1851 m. įsteigta vardinė Vabalninko pradinė mokykla. 1860 m. Vabalninke surašyta bažnyčia, mokykla, 2 sinagogos, 2 špitolės seneliams, alaus bravoras, malūnas, 7 krautuvės, valsčiaus įstaiga ir antstolio raštinė. 1869 m. rugsėjo 25 d. Dorpato universiteto auklėtinis provizorius Vasilijus Bodendorfas Vabalninke atidarė vaistinę. 1875 m. įsteigta Vabalninko miestelėnų taryba, 1879 m. įsteigtas taupomasis skolinamasis bankelis. 1883 m. Vabalninke įsteigtas paštas, bet tais pat metais Vabalninką ištiko penktasis, o 1884 m. ir šeštasis istorijos šaltiniuose paminėtas gaisras. 1890 m. Vabalninke įkurtas choras (vadovas Juozas Naujalis), o bažnyčioje pastatyti vargonai (meistras Juozapas Radavičius). 1892 m. Vabalninke įsteigta valsčiaus ligoninė. 1903 m. įsteigtas telegrafas. 1905 m. rugpjūčio 9 d. Vabalninke įvyko demonstracija prieš caro valdžią, rugpjūčio 15 d. Vabalninko žmonės sunaikino degtinės sandėlį, o rugpjūčio 28 d. įvyko gyventojų susirėmimas su caro policija. 1905 m. spalio 12 d. Vabalninko žmonės pašalino carinę vietos valdžią. Tik 1906 m. sausio mėnesį į Vabalninką atkurti seną tvarką atvyko caro dragūnų būrys. 1907 m. Vabalninko mokyklai paskirtas pirmasis mokytojas lietuvis. 1907 m. įkurtas vienas pirmųjų valstiečių galvijų kontrolės ratelis. 1908 m. Vabalninke įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, įkurtas Lietuvos katalikių moterų draugijos skyrius. Pirmojo pasaulinio karo metais didžioji miestelio dalis vėl sudegė. Tarpukariu įsteigta pieninė, 19321942 m. Vabalninko Pieno perdirbimo bendrovė, 19471969 m. Vabalninko sviesto gamykla. 1948 m. įkurta žemės ūkio mokykla, nuo 1955 m. Vabalninko tarybinis ūkis-technikumas, nuo 1991 m.- žemės ūkio mokykla, nuo 2011 m. - Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyrius. 19441948 m. veikė valstybinis malūnas, 19511956 m. artelė „Spartuolis“, 1956–1960 m. Vabalninko TSO „Spartuolis“. 19451996 m. veikė Vabalninko vartotojų kooperatyvas, 19501954 m. Vabalninko rajono Vabalninko linų paruošų skyrius. Sovietmečiu veikė „Lelijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas.

1979 m. Vabalninko mieste gyveno  net 2205 gyventojai,  2016 m. sausio 1 d. duomenimis Vabalninko mieste  buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą 1016 gyventojų, visoje Vabalninko seniūnijoje - 2885 gyventojai.

 

Dabar Vabalninko mieste yra Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, Vabalninko lopšelis-darželis, BTVMC Vabalninko skyrius, biblioteka, muziejus (įkurtas 1995 m., nuo 2005 m. Biržų krašto „Sėlos“ muziejaus filialas), paštas, viešoji pirtis, parduotuvės, 2 laidojimo namai, pobūvių salė su apgyvendinimo paslaugomis „Meldynas“, Vabalninko ambulatorija, vaistinė, autoservisas.  Miestelio centre galite apžiūrėti  Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.  Žolinės aikštėje  stovi skulptūra „Svajonė“ (autorius Rytas Belevičius, įvaizdžiu pasirinktas biblinis karalius Dovydas), taip pat aikštėje pastatytas medinis stulpas su išraižytais Vabalninko valsčiuje gimusio poeto Jono Strielkūno eilėraščio žodžiais. Vabalninko parke įrengtos  tautodailininkų sukurtos skulptūros (viena skulptūrų grupė skirta poetui Jonui Strielkūnui). Martišiūnų g. stovi paminklinis akmuo pokario rezistencijos kovų dalyviams. Yra neveikiančios žydų kapinės.

 

Medinis stulpas su poeto J. Strielkūno žodžiais Vabalninko centre

 

R. Belevičiaus skulptūra „Svajonė“ Vabalninko centre

 

Vabalninko bendruomenė savo veiklą pradėjo 2011 m. Pagal panaudos sutartį su Biržų rajono savivaldybe naudoja du pastatus (B. Sruogos g. 7 ir B. Sruogos g. 39). Pastatai buvo seni, neremontuoti, keletą metų nenaudojami. B. Sruogos g. 39 įrengta šarvojimo salė, B. Sruogos g. 7 pastatas šiuo metu renovuotas - vyksta parodos, renginiai, kultūrinė veikla.

 

Vabalninko mieste gausu renginių: Vabalninko miesto dienos minėjimas balandžio 26, Žolinės atlaidai ir Žolinės gatvės krepšinio turnyras, į kurį susirenka iki 50 komandų iš įvairių Lietuvos kampelių, Bendruomenių derliaus šventė vyksta rugsėjo mėn., „Laimingas vaikų juokas“ vaikų teatrų festivalis vyksta  gegužės mėn.,  kalėdinės eglės įžiebimo šventė ir kt.

 

         

Žolinės gatvės krepšinio turnyras                  Rudeninė derliaus šventė

 

 Vabalninko seniūnijoje gausu tautodailininkų ir amatininkų:

Vidas Jatulevičius- Drožia ir dalyvauja įvairiose parodose nuo 1984 m. 1994 m. tapo LTS nariu. Surengė kelias autorines parodas. 1994 m. tapo P. Galaunės, o 2005 m. - Liongino Šepkos premijų laureatu. 2005 m.  suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas. Dažnai dalyvauja parodose Kupiškyje, Rokiškyje, Kėdainiuose. Savo kūrinius eksponuoja namuose įrengtoje galerijoje „A2+Y2“.

Zita Kumpelienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo vilnos, milo vėlimo amato puoselėtoja, pedagogė. Savo patirtimi ir žiniomis mielai dalinasi su visais, dalyvauja parodose, mugėse, tobulinasi įvairiuose kursuose. Veltinio meistrės praėjusių metų atradimas –mezgimas  ant grėblio.
Vitenė Repšienė – tautodailininkė, apdovanota keturiais aukso vainikais, dviejų tautinio paveldo sertifikatų savininkė. Jos kolekcijoje keli tūkstančiai margučių, kurie stebina savo raštų įvairove ir spalvomis. Taip pat amatininkė pina šiaudinius sodus, žaislus. Yra surengusi 7 autorines parodas, darbus eksponavo Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, Punske, Bauskėje ir JAV.
Vydas Vareika – tautodailininkas, aktyvus renginių organizatorius. Drožia Užgavėnių kaukes, mėgsta drožti humoristines skulptūrėles. Turi nemažą drožtų šaukštų kolekciją.
Genė Indriliūnienė – garbaus amžiaus bendruomenės narė vis dar mezga kojines ir pirštines kurias padabina spalvotais raštais, siuvinėja paveikslus, neria vašeliu lovatieses .

Stasė Valintelienė –tautodailininkė, mezgėja, nėrėja.  

Ir daugelis kitų  amatininkų taip pat aktyviai dalyvauja parodose, mugėse, renginiuose.

Žymūs žmonės

Vabalninke gimė:Alfonsas Petrulis kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras (1873–1928 m.),

Vabalninke gyveno:

 
Atgal

Paskutinis atnaujinimas: 2017-01-10 16:44:23