Namų renovavimas

                                   

  Naujo daugiabučių namų renovacijos etapo investiciniai projektai

 

 

Rotušės g. 26

Vilniaus g. 8 (I dalis)

Vilniaus g. 8 (II dalis)

Vilniaus g. 12

Vilniaus g. 111

Vytauto g. 22 (I dalis)

Vytauto g. 22 (II dalis)

Vytauto g. 39b (I dalis)

Vytauto g. 39b (II dalis)

Vytauto g. 39c

Vytauto g. 43

Vytauto g. 62 (I dalis)

Vytauto g. 62 (II dalis)

Vytauto g. 65

Vėjo g. 22a

Vilniaus g. 10

Vilniaus g. 99a

Vilniaus g. 113

Vytauto g. 13

Vytauto g. 19

Vytauto g. 31 (I dalis)

Vytauto g. 31 (II dalis)

Vytauto g. 61 (I dalis)

Vytauto g. 61 (II dalis)

Vytauto g. 61 (III dalis)

 

 

                     

Daugiabučių namų atnaujinimas. Nuo ko pradėti?

          Daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo programa dabar tūkstančiams šalies gyventojų suteikia palankiausias ekonomines sąlygas renovuoti nekilnojamąjį turtą ir už būsto šildymą mokėti iki 60 proc. mažiau.

              15 paprastų žingsnių, kuriais galima pasiekti reikiamą rezultatą - atnaujintą ir modernizuotą daugiabutį.

 

  Pirmojo susirinkimo darbai


1. Būsto atnaujinimo inicijavimas. Namo valdytojas (*paaiškinimas - žemiau) organizuoja namo savininkų susirinkimą, kurio metu apibendrinama informacija apie pastato būklę, galimas priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas. Susirinkime 50+1 namo savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas dėl renovacijos. Susirinkimo protokolas saugomas pas namo valdytoją.


2. Investicijų plano parengimas. Namo valdytojas organizuoja konkursą investicijų plano rangovui (projektavimo įmonei) atrinkti, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Ji pateikiama BETA (Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai). Gavus BUPA pritarimą, atrinktas plano rangovas parengia investicijų planą, kuriame pateikia informaciją apie namo būklę, numatomos renovacijos priemonės, preliminari jų kaina ir kiti susiję klausimai.

 

  Antrasis daugiabučio namo gyventojų susirinkimas


3. Viešas investicijų plano aptarimas. Aptarimas organizuojamas namo savininkų susirinkime, kuriame, išsakomos pastabos, pageidavimai, pagal kuriuos patikslinamas investicinis planas.


4. Investicijų plano suderinimas. BUPA įvertina, ar rangovo pateikta informacija atitinka teisės aktus, techninius reikalavimus.

 

  Trečiojo susirinkimo darbai


5. Investicinio plano tvirtinamas. Planas tvirtinamas namo savininkų susirinkime 50+1 namo savininkų balsų dauguma. Svarbiausia tuo pačiu priimti ir sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BUPA. Patvirtinus investicijų planą, namo valdytojas skelbia konkursą techninio projekto rengimo paslaugai pirkti.


6. Paraiška bankui. Namo valdytojas pasirinktam bankui pateikia paraišką kreditui gauti ir investicijų planą, kitus reikiamus, papildomus dokumentus.

 

7. Banko patvirtinimas. Bankas įvertinęs iš namo valdytojo ir BUPA gautus dokumentus, patvirtina paraišką.

 

8. Rangovo parinkimas. Namo valdytojas skelbia konkursus, kurių pagalba išrenkamas rangovas ir techninio projekto rengėjas. Galutinis sprendimas suderinamas su BUPA.


9. Kredito sutarties pasirašymas. Banko pateiktą tipinę sutartį pasirašo banko atstovas ir būsto savininkų atstovas.


10. Kredito sutarties įregistravimas. Namo valdytojas kredito sutartį registruoja nekilnojamojo turto registre (VĮ „Registrų centras", apie tai atitinkamai pažymėdamas ir visų namo butų registro įrašuose.

 

  Prasideda namo renovacijos darbai


11. Namo atnaujinimas. Darbai vykdomi pagal investicijų planą. Parengiamas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, jį pasirašo namo valdytojas, rangovas, BUPA atstovas ir statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas.


12. Kredito išmokėjimas. Pinigai išmokami banko valdytojui pateikus atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą, pagal kurią bankas perveda pinigus statybos darbus vykdančiam rangovui. Likusią mokėti dalį bankas paskirsto mokėti visiems kredito gavėjams (būsto savininkams).

 

  Mokama valstybės parama


13. Valstybės paramos paskyrimas. Valstybės parama išmokama baigus investicijų plane numatytus darbus ir namo valdytojui pateikus BUPA prašymą dėl valstybės paramos.


14. Valstybės paramos išmokėjimas. Kai BUPA specialistai užfiksuoja namo atnaujinimo statinio energetinį efektyvumą, nustatomas kompensacijos dydis ir Finansų ministerija, pervesdama apskaičiuotą paramą kiekvienam individualiai, padengia būsto savininkų paimtų kreditų dalis bei grąžina dalį kredito bankui.


15. Palūkanų ir kredito mokėjimas. Kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas ir tęsiasi kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis, būsto savininkai moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo namo atnaujinimui išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Atnaujinus namą, pradedama grąžinti paskola ir mokamos palūkanos.

 

*Kas yra namo valdytojas? Jei yra sukurta bendrija, atstovauja bendrijos pirmininkas, jei gyventojai sudarę jungtinės veiklos sutartį, jos pagrindu veikiantis fizinis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotas asmuo.

 

Ką dar verta įsidėmėti?

 

  • Rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, gyventojams atstovauja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Jeigu šias pareigas eina namo bendrojo naudojimo patalpų administratorius, gyventojai išrenka bent vieną savo atstovą, kuris teikia pasiūlymus rengiant investicijų projektą, dalyvauja projektavimo ir rangos darbų pirkimo komisijose, prižiūri atnaujinimo darbų eigą.
  • Ruošiantis dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir rengiant visą techninę dokumentaciją, ant pirmo lapo privalomas ES struktūrinės paramos ženklinimas.
  • Yra parengtas atnaujinimo priemonių, kurias remia valstybė, sąrašas. Reikėtų atminti, kad po atnaujinimo Jūsų daugiabutis namas turėtų pasiekti bent jau D energinio naudingumo klasę.
  • Iškilus bet kokiems klausimams, kreipkitės į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistus.

 

 Renovacijos aritmetika – šildymo sąskaitos dalijamos pusiau

          Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių yra pastatyti seniau nei prieš 40 metų. Nusidėvėjusios pastatų konstrukcijos bei inžinerinės sistemos savo vaidmenį atlieka kasmet vis prasčiau, o tai gyventojams kelia didelių problemų - pinigai už šildymą švaistomi vėjais, o gyvenimo sąlygos butuose toli gražu ne idealios. Visas šias problemas galima būtų išspręsti daugiabučius renovuojant.

Mokslininkų teigimu, Lietuvoje susiklostė problematiška padėtis, susijusi su gyvenamojo būsto šildymu - senų, nerenovuotų daugiabučių neapšiltintos sienos nepakankamai gerai sulaiko iš lauko besiskverbiantį šaltį, todėl šildant patalpas daug šilumos energijos tiesiog išleidžiama į lauką.

„Žvelgiant iš šilumos energijos suvartojimo pusės, esu įsitikinęs, kad pinigai, išleidžiami pastatų šildymui, išmetami į balą. Akivaizdu, kad šiuo metu susiklosčiusi paradoksali situacija, kai mes patalpas kaitiname, o šiluma išeina lauk pro skylėtus namų fasadus", - teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas dr. Česlovas Ignatavičius.

Geriausiai susiklosčiusią situaciją iliustruoja šilumos energijos sąnaudos bei šildymo sąskaitos. Praėjusio šildymo sezono sausio mėnesio sąskaitos senų neatnaujintų daugiabučių gyventojams turėjo gerokai patuštinti kišenes.

60 m2 buto, esančio sename daugiabutyje Naujoje Akmenėje, gyventojams tą mėnesį kainavo 839 litus. Akmeniškius šiek tiek lenkė Jiezno gyventojai, už tokio paties ploto buto apšildymą mokėję 850 litų. Tuo tarpu už tą patį mėnesį tokio paties ploto atnaujinto daugiabučio, esančio toje pačioje Naujojoje Akmenėje, gyventojai temokėjo 74, 4 litus.


Priemonių yra

Šiandieninėmis sąlygomis toks švaistymas atrodo mažų mažiausiai neprotingas. „Tokią situaciją galima prilyginti vandens laikymui kiaurame inde. Ar tai neprasilenkia su sveiku protu? Lygiai taip pat yra su šilumos energija - skundžiamės, kad jos kaina nuolat auga, krapštome paskutinius centus, o vėliau didumą šilumos lengvabūdiškai iššvaistome", - svarsto dr. Č. Ignatavičius.

Daugiabučių atnaujinimas gyventojams ne tik sugrąžina šilumą, bet ir padeda taupyti pinigus, kurie būtų iššvaistyti šildant lauko orą. Tereikia pasirinkti tinkamas energijos taupymo priemones.

Pagrindinės yra šios: šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų rekonstravimas, langų ir lauko durų keitimas, balkonų (lodžijų) įstiklinimas, fasadinių sienų, stogo apšiltinimas.

Pavyzdžiui, vien tik subalansavus šilumos sistemą, energijos suvartojimas sumažėja 10 proc., o įgyvendinus visas rekomenduojamas priemones šilumos suvartojimas sumažėja beveik 60 proc., atitinkamai sumažėja ir gyventojų išlaidos.


Sąskaitos skiriasi kaip diena ir naktis

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugiabučių šildymo situacija mažai tesiskiria - senų neatnaujintų daugiabučių gyventojai moka dvigubai, kartais net trigubai daugiau už atsinaujinusius kaimynus.

Pavyzdžiui, Vilniuje Didlaukio g. esančio senos statybos neatnaujinto daugiabučio 60 m2 gyventojai praėjusio sezono sausio mėnesį už šildymą mokėjo 331 litą, o atnaujinto daugiabučio, esančio toje pačioje gatvėje, tokio paties ploto butų gyventojų sąskaitos siekė tik 133 litus.

Atsinaujinę kauniečiai praėjusį sezoną šildymo sąskaita sutaupytus pinigus galėjo atsidėti kitoms reikmėms, tuo tarpu neatsinaujinusiems ko gero teko gerokai pasispausti.

Atnaujinto daugiabučio, esančio Taikos prospekte, gyventojų sausio mėnesio šildymo sąskaitos sudarė vos 172 litus, tuo tarpu panašaus senumo neatnaujinto daugiabučio, esančio Sąjungos aikštėje, gyventojams sausio mėnesį teko atsisveikinti su 778 litais. Šis daugiabutis priskiriamas prie daugiausiai šilumos energijos suvartojančių daugiabučių Lietuvoje.

Atnaujinto daugiabučio gyventojai už praėjusio sezono vasario mėnesio šildymą vidutiniškai mokėjo 3,92 Lt/m2 , o neatnaujinto daugiabučio - 8,21 Lt/m2 . Pagal šiuos rodiklius 60 m2 buto, esančio atnaujintame daugiabutyje, gyventojai vidutiniškai mokėjo 235 litus, o neatnaujinto - 492 litus.

 

Mažiausias ir didžiausias 2012 m. sausio mėn. šildymo sąskaitas apmokėję daugiabučiai Lietuvoje (60 m2 ploto butai).

 

Verslo žinios

 
Atgal

Paskutinis atnaujinimas: 2017-09-27 16:07:44