Valstybės garantuojama teisinė pagalba

Valstybės garantuojama teisinė pagalba


                             

  Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą finansuoja valstybė 

 

PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBA

Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą.

Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir (ar) teikia savivaldybių institucijos.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.

 Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.

Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos  teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (toliau – savivaldybių tarnautojai), arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės yra sudariusios sutartį. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.

Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalbą; yra akivaizdu, kad pareiškėjas advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

 

ANTRINĖ TEISINĖ PAGALBA

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima  bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu  susijusių išlaidų atlyginimą.

 Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys. Antrinę teisinę pagalbą šie asmenys gauna, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.

  Įstatyme yra nustatyti šie asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas:

 1.  asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai

 gynėjo dalyvavimas yra privalomas;

 2. nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

 3. asmenys, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą;

 4. asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;

 5. asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

6. asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;

 7. asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

 8. skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

 9. nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;

 10. nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);

 11. asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu;

 12. asmenys bylose dėl gimimo registravimo;

 13. kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

 1. pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

 2. atstovavimas byloje yra neperspektyvus;

 3. pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;

 4. prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;

 5. pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama

 teisine pagalba;

 6. pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;

7. reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;

 8. pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis;

 9. pareiškėjas, kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

 

KUR KREIPTIS?

Biržų rajono savivaldybės gyventojams pirminė teisinė pagalba teikiama Biržų rajono savivaldybėje, Vytauto g. 38, LT-41143 Biržai. Biržų rajono savivaldybės gyventojams pirminę teisinę pagalbą teikia Biržų rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė  Birutė Burbulienė, 107 kab., tel. (8 450) 43 150 el. p. birute.burbuliene@birzai.lt. Gyventojai priimami Savivaldybės administracijos darbo valandomis: pirmadienį ir trečiadienį nuo 8 iki 17 val., antradienį ir ketvirtadienį nuo 9 iki 18 val., penktadienį nuo 8 iki 15.45 val. (pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.). 

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Odminių g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 264 7480) ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrius (Klaipėdos g. 72, Panevėžys, tel. (8 45) 570 152). Informacija apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skelbiama  tinklalapyje www.teisinepagalba.lt. 


 Teisinė pagalba – dar didesniam gyventojų ratui

2016 m. pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba galės dar daugiau mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų – nuo sausio pradžios padidintas pajamų ir turto lygis teisinei pagalbai gauti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jau daugiau kaip dešimt metų teikia paslaugas žmonėms, kuomet jiems teisingumo siekti prireikia teismuose – tokiais atvejais valstybė garantuoja advokato pagalbą teisminiame procese.

„Valstybė garantuoja žmonėms pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teikiama kiekvienoje savivaldybėje, čia bet kuris žmogus turi teisę pasikonsultuoti su specialistu teisinėmis temomis. Mūsų tarnyba teikia antrinę teisinę pagalbą, kuomet žmogui prireikia savo teises ginti ar siekti teisingumo teismuose: tarnybos paskirtas advokatas padeda parengti dokumentus, užtikrinama gynyba ir atstovavimas bylose, taip pat atstovaujami žmogaus interesai sprendžiant ginčą ne teisme. Valstybė, didindama pajamų ir turto lygį teisinei pagalbai gauti, sudaro galimybę ta pagalba pasinaudoti vis didesniam žmonių ratui", – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vadovė Anželika Banevičienė.

Anot jos, per antrinę teisinę pagalbą visiems šalies piliečiams užtikrinamos vienodos galimybės siekti teisingumo ar ginti savo teises teismuose. Tai reiškia, kad net mažas pajamas gaunantys ir turto neturintys asmenys gali bylinėtis teisme, nes tokiu atveju visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų padengia valstybė.

Antrine teisine pagalba gali pasinaudoti asmenys, kurie neviršija nustatyto pajamų ir turto lygio. Jeigu asmens pajamos ir turtas neviršija pirmojo finansavimo lygio, valstybė kompensuoja visas išlaidas, žmogui paslaugos visiškai nieko nekainuoja, jeigu neviršija antrojo lygio – valstybė kompensuoja 50 procentų išlaidų.

Pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Šiemet pretenduoti gauti 100 proc. valstybės finansuojamą teisinę pagalbą gali asmuo, jeigu jo pajamos per metus neviršija 3500 eurų (prieš pusmetį šis skaičius buvo 2 925). Jeigu asmuo turi vieną išlaikytinį, suma didėja iki 4812,5 eurų, jeigu du –  6 125 eurų, tris – 7 437 eurų. Kitaip sakant, asmuo gali gauti teisinę pagalbą per mėnesį vidutiniškai uždirbdamas 291,67 eurus, atitinkamai turėdamas vieną išlaikytinį – 401,04 eurus, du – 510,42, tris – 619,79 eurų. Valstybė kompensuoja 50 proc. išlaidų, jeigu asmens metinės pajamos neviršija 5250 eurų, vidutinis mėnesio uždarbis – 437,5 eurai. Atitinkamai sumos didėja turint išlaikytinių.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vertinamos ne tik pajamos, bet ir turimas turtas. Asmens turto lygis apskaičiuojamas tai pat kaip ir socialinei pašalpai gauti – pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Tad asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik tada, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Paprastai žmonės žino realiai, kokios jų pajamos ir turtas, pagalba skiriama būtent sunkiai besiverčiantiems. Tačiau, jeigu kyla neaiškumų ar abejonių, visuomet galima kreiptis į tarnybą, viską išsiaiškinsime kartu“, – sako tarnybos direktorė A. Banevičienė.

2015 metais teisinė pagalba tarnybos sprendimu buvo suteikta daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų, o iš viso, įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose, per metus teisinė pagalba suteikta per 41 tūkst. kartų. Pernai antrine teisine pagalba aktyviausiai naudojosi Joniškio ir Rokiškio rajonų bei Šiaulių miesto gyventojai.

Nuo pernai metų liepos mėnesio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reorganizuota į vieną įstaigą su penkiais skyriais – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Gyventojams ši pertvarka nesukels nepatogumų, pagalbos galima kreiptis tokia pat tvarka kaip ir anksčiau. Anot tarnybos direktorės A. Banevičienės, vykdomos permainos susijusios su darbų koordinavimu, vieningos informacinės sistemos kūrimu, siekiu suvienodinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Papildomą informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt

TEISINĖ PAGALBA: advokatą galima pasirinkti 

Pernai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, kuomet buvo suteiktos advokato paslaugos,  pasinaudota per 41,5 tūkst. atvejų (įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose), iš jų daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų patys kreipėsi pagalbos. Šiuo metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba visoje Lietuvoje yra sudariusi sutartis su 65 advokatais, kurie nuolat teikia paslaugas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusiems žmonėms bei su 459 advokatais, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus.

Žmogui, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą konkrečioje byloje paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Skiriant pirmiausia atsižvelgiama į tai, kur vyks teismo procesas, nes nuolat paslaugas teikiančių advokatų yra visoje Lietuvoje. „Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti advokatą ir pats. Rinktis jis gali nebūtinai iš tų, su kuriais mes turime sudarę sutartis. Tačiau tuomet būtina pateikti mums pasirinkto advokato sutikimą sudaryti sutartį su tarnyba dėl paslaugų teikimo toje konkrečioje byloje. Aiškiai apibrėžta yra viena – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas gali teikti tik su tarnyba sutartį pasirašęs advokatas “, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Šiuo metu tarnyba yra sudariusi sutartis su 65 advokatais, kurie nuolat teikia paslaugas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusiems žmonėms bei su 459 advokatais, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Visų jų sąrašą nesunkiai galima rasti interneto svetainėje http://vilnius.teisinepagalba.lt.

Kasmet tarnybos rengiamos apklausos, atliekami tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, pasinaudojusių teisine pagalba, yra patenkinti gauta paslauga. Apie advokatų darbą klausiama ne tik klientų – advokatus vertina  tyrėjai, teisėjai ir kiti, kurie tiesiogiai susiduria su advokatais bylos tyrimo ar teismo procese. Dauguma vertinimų irgi yra teigiami.

„Paslaugos, kurias gauna žmogus, privalo būti kokybiškos. Tai, kad valstybė kompensuoja bylinėjimosi išlaidas, nėra jokia priežastis advokatui teikti prastas paslaugas. Galiu atsakingai pasakyti, kad bendra vidutiniška suma, kurią už dalyvavimą byloje gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, nedaug skiriasi nuo privačių advokatų įkainių. Patys mūsų įkainiai gal ir mažesni, tačiau advokatui papildomai mokama už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą nagrinėti bylą, už įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rinkti, kelionėms sugaištą laiką ir t.t.  Todėl skųstis, kad mažai mokama, advokatai tikrai neturėtų ir žmonės tai turėtų žinoti. Todėl asmenys, gaunantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo iš advokatų reikalauti kokybiškų paslaugų, nes jos, noriu dar kartą pabrėžti, nėra nemokamos, už jas sumoka valstybė“, – sako tarnybos vadovė dr. Anželika Banevičienė.

Daug vilčių dėl teikiamų paslaugų kokybės, dėl paslaugų gavimo procedūrų supaprastinimo siejama su pernai liepą įvykusiomis struktūrinėmis permainomis – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reorganizuota į vieną įstaigą su penkiais skyriais – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Šios permainos kaip tik susijusios su efektyvesniu darbų koordinavimu, vieningos informacinės sistemos kūrimu, siekiu suvienodinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, sukurti objektyvią tarnybos darbuotojų ir advokatų darbo vertinimo ir skatinimo sistemą ir pan.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.

Papildomą informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.

 

 
Atgal

Paskutinis atnaujinimas: 2016-08-22 16:23:19