Pabiržės seniūnija

Pabiržės seniūnija

 

                              

 

 

Biržų rajono savivaldybės administracijos Pabiržės seniūnija

 

Biržų g.2, 41382, Pabiržės mstl., Pabiržės seniūnija, Biržų raj. sav.

 

Tel./fax. (8 450 ) 59 233;

 

Seniūnijos kodas 188643577

 

El.paštas pabirze@birzai.lt

 

Nuostatai 

Pabiržės seniūnijos darbuotojai

 

 

 

Seniūnė

Pareigybės aprašymas

Vita Zurbaitė

tel. (8 450) 59 233;  8 682 53992

pabirze@birzai.lt

Seniūno pavaduotoja

Pareigybės aprašymas

Violeta Morkvėnienė

tel. (8 450) 59 136;  8 645 09418

pabirze@birzai.lt

Specialistas

Pareigybės aprašymas

 

 

 

Socialinė darbuotoja

Pareigybės aprašymas

Ada Černauskienė

tel. (8 450) 59 248;  8 616 26862

 

Socialinio darbo organizatorė

Pareigybės aprašymas

Gintarė Lukšienė

tel. (8 450) 59 248;  8 645 09634

 

 

 

 

            2014 m. Pabiržės seniūnijos 4 seniūnaitijose išrinkti nauji seniūnaičiai. Dvejose seniūnaitijose vyko susirinkimai su gyventojais, kurių metu išrinkti seniūnaičiai.Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai išrinkti apklausiant gyventojus.

 

            Išrinkti seniūnaičiai:

 

            Gulbinų seniūnaitijoje  – Regina Murnikienė;

 

            Kirdonių seniūnaitijoje –

 

            Pabiržės seniūnaitijoje  –  Gražvydas Venckus;

 

            Šeškinės seniūnaitijoje  – Rita Šimėnienė.

 

            Seniūnijoje yra trys juridiškai įregistruotos kaimo bendruomenės: Pabiržės bendruomenė; Kirdonių kaimo bendruomenė; Gulbinų bendruomenė.

 

            Bendruomenių pirmininkai:

 


Kirdonių kaimo bendruomenė

Vytautas Pranas Taura

Gulbinų bendruomenė

Dalia Visockienė

Pabiržės bendruomenė

 

 

 

 

 

           

 

 

 

            Pabiržės seniūnija yra Biržų rajono vakarinėje dalyje ir ribojasi su Pasvalio rajonu. Seniūnijos administracinis centras − Pabiržės miestelis. Seniūniją sudaro 27 kaimai. Seniūnijoje veikia Biržų rajono Pabiržės pagrindinė mokykla, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Pabiržės ir Kirdonių struktūriniai padaliniai, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas Likėnų reabilitacijos ligoninė, VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Pabiržės ambulatorija. Seniūnijos plotas – 8976 ha, žemės ūkio naudmenys – 6180 ha, vandenys – 40 ha, miškai – 300 ha. Seniūnija yra Biržų regioninio parko teritorijoje. Pabiržės architektūriniam ansambliui išsaugoti buvo įkurtas Pabiržės kraštovaizdžio ir architektūros draustinis. Seniūnijoje nuo1960 m. buvo Kirdonių ir Tatulos geologinis draustinis.

 

Į Tatulos upę įteka apie 2,7 km ilgio Smardonės upelis. Jo pradžia − Likėnų parke (prie Likėnų reabilitacijos ligoninės) trykštantis Smardonės šaltinis, kuris priskirtas prie hidrogeologinių gamtos paveldo objektų. Šaltinio duburio (išplatintos karstinės įgriuvos) skersmuo beveik 17 m. Duburys, kurio dugne yra dumblingų sąnašų, turi dvi iki 1,5–3 m gylio per pavasario ar rudens potvynius verpetuojančias sietuvas. Dešiniajame Tatulos upės krante iki pat buvusios Daniūnų plytinės yra karsto zona. Prie Daniūnų gausu uždurpėjusių smegduobių, iš kurių buvo kasamos durpės plytoms gaminti. Tatula iš kitų Lietuvos upių išsiskiria upės vagoje esančiais aiškios piltuvo formos duburiais bei įgriuvomis upės dugne. Rašytiniuose šaltiniuose Pabiržė pirmą kartą paminėta XVI a. 1515 m. Vilniaus vyskupo kunigaikščio Vaitiekaus Alberto Radvilos iniciatyva buvo pastatyta medinė bažnyčia ir įsteigta Pabiržės parapija.

 

Pabiržėje 1976−1982 m. kaip sovietinės valdžios tremtinys gyveno vyskupas Vincentas Sladkevičius, kuris 1988 m. popiežius Paulius II paskirtas kardinolu. 1999 m. Pabiržės parapijos 1940−1990 m. okupacijos tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti bažnyčios šventoriuje pastatytas atminimo paminklas (arch. Algimantas Urbšas). Netoliese esantis juodas paminklinis akmuo su Gedimino stulpais ženklina vietą, kur 1944−1954 m. buvo niekinti ir nužudyti Lietuvos partizanai. 2001 m. miestelio centre buvo atidengtas vienas paminklas, skirtas inžinieriaus Antano Macijausko atminimui pagerbti.

 

 

 

Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia, statyta 1898−1910 m. pagal Rygos architekto Floriano Vyganovskio projektą.

 

 Pabiržės bažnyčios (1772−1900 m.) architektūrinio   ansamblio likučiai: varpinė, sandėlis (lavoninė).

 

Smardonės šaltinis – karstinės kilmės versmė, 1985 m. paskelbtas hidrogeologijos gamtos paminklu. Šaltinis yra Likėnų parke, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės teritorijoje. Likėnų parkas užima 15 ha ploto, pradėtas kurti 1927 m. Parke yra per 20 vietinių ir beveik 50 iš svetur atvežtų želdinių rūšių.

 

Salomėjos šaltinis − mineralinė versmė. Prie šio šaltinio 2006 m. pastatytas biržiečio V. Novikovo sukurtas ąžuolinis stogastulpis.                   

 

Pabiržės žymiausi kraštiečiai:

 

Motiejus Budriūnas (1898−1969 m.) kompozitorius, choro dirigentas, muzikos veikėjas, pedagogas, rengs literatūros ir muzikos vakarus; jo vertingiausia kūrybos dalis − originalios ir harmonizuotos choro dainos. Motiejaus Budriūno du jaunesni broliai taip pat kompozitoriai, chorų dirigentai, pedagogai: Antanas Budriūnas (1902−1966 m.) − profesorius, Bronius Budriūnas (1909−1994 m.) − JAV lietuvių dainų švenčių dirigentas.

 

Valierius Jasiūnas (g. 1947 m.) − kineziologas, biomedicinos mokslų daktaras, profesorius.

 

Bronė Kruopytė Palilionis (1923−2011 m.) − išeivijos lietuvė, visuomenės veikėja. Didžiąją savo gyvenimo meilę ir santaupas skyrusi gimtajam kraštui.

 

Pabiržės kapinėse palaidoti Antanas Macijauskas ir Bronė Kruopytė-Palilionis.

 

Pabiržės miestelyje yra Vytauto Didžiojo ir vyskupo, rašytojo ir istoriko Motiejaus Valančiaus paminkliniai biustai − Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios prieigos (1930 m., 1932 m.).

 

Paminklas Pabiržės parapijos 1940−1990 m. okupacijų tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti − Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios šventorius (1999 m. arch. Algimantas Urbšas).  

 

Paminklinis akmuo su Gedimino stulpais, žymintis vietą, kurioje 1944−1954 m. buvo niekinami nužudyti Lietuvos partizanai (1999 m. arch. Algimantas Urbšas) 

 

Paminklas Antanui Macijauskui pagerbti − Pabiržės centras (2004 m. skulpt. Gediminas Piekuras, arch. Evaldas Purlys).             

 

Dainiūnų kaimo žymus kraštietis –Algirdas Vladislovas Butkevičius (g. 1939) − žurnalistas, tautodailininkas (medžio drožėjas, jo sukurtų skulptūrų yra Biržų ir Pasvalio rajonuose, Juodkrantėje).

 

Daniūnų kaim žymus kraštietis – Julius Anusevičius (1925−1907 m.) − poetas, 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys.

 

Daumėnų kaimo žymiausi kraštiečiai:

 

Antanas Macijauskas (1874−1950 m.) − inžinierius, mechanikas, turintis su statybininko teises, visuomenės veikėjas; pasirašinėjęs įvairiais slapyvardžiais (A. Adata, Agaru, Aitvaru, Beržu, A. Geležninku, Pasvaliečiu ir kt.), 1890−1907 m. Sankt Peterburge išleidęs pirmąjį Lietuviškai−latviško krašto žemėlapį; 1920 m. su kitais autoriais savo lėšomis parengęs pirmąjį lietuvišką technikos žodynėlį.

 

Ansgaras Juozapas Rožėnas (1808−1850) − poetas, manoma, kad pagal žmonių mėgstamas eiles kurdavęs melodijas .

 

Daumėnų kapinėse palaidoti Ansgaras Juozapas Rožėnas; Julius Anusevičius; Paulius Drevinis.

 

 Gerkiškių kaimo rezistentų kapavietė. Paminklas skirtas šioje vietoje palaidotų 1944–1954 m. Pabiržės, Gerkiškių ir Krinčino apylinkėse žuvusių Dariaus ir Girėno bei Biržų rinktinių Alfonso Antanaičio, Jono Krivicko, Stanislovo Naudžiaus, Kazimiero Sribikės (Srebikės), Petro Tupėno–Ąžuolo, Vytauto Šato, Kenzulio, Juozapo Kripaičio ir Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos Jono Serbiko-Mozės, Povilo Žilio-Klevo būrių partizanų bei Pabiržės valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyryje nužudytų suimtų gyventojų atminimui pagerbti (1992 m.).  

 

Gulbinų kaimo žymiausi kraštiečiai:

 

Jonas Petrėnas (1911−1957 m.) − katalikų kunigas, visuomenės veikėjas, jaunimo bičiulis, rašęs religiniais, visuomeniniais, pedagoginiais klausimais leidinyje „XX amžius“, moksleivių žurnaluose „Ateities spinduliai“, „Ateitis“, „Pavasaris“, „Jaunimo vadas“ ir kt.;

 

Paulius Drevinskas (Drevinis) (1919−1990 m.) − poetas, mokytojas, patyręs tremtį.

 

Gulbinuose yra architektūros paminklas − vienaukštis medinis namas, kuriame nuo 1866 m. yra veikusi pradinė mokykla. Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas − 1921−1922 m. nutiestas siaurasis geležinkelis ir pastatyta Gulbinų geležinkelio stotis.

 

Gulbinų tvenkinys (plotas 6,4 ha).

 

Kirdonių kaime rasite Jurkaus duobę, smegduobę, pavadinta žemės savininko V. Jurkaus vardu. Viena iš įdomesnių smegduobių Tatulos kraštovaizdžio draustinyje, 1999 metais atsivėrusi maždaug už 1 km į šiaurę nuo Kirdonių gyvenvietės centro, nuo Tatulos upės kairiojo kranto į rytus už 180 m. Tai nesena dubens formos smegduobė. Ši smegduobė viena iš didesnių pagal skersmenį (virš 14 m) karstiniame rajone. Tačiau jos gylis tik 3,5 m, dugne telkšo vanduo. Jaronio duobė – karstinėsmegduobė, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Antano Jaronio sodyba, prie kurios 1957 m. pavasarį atsivėrė gamtos paminklu paskelbta Jaronio duobė, visada sklidina vandens, apie 35 m skersmens ir apie 6 m gylio, kai greta esančios smegduobės sausos.

 

Kirdonių kaimo žymus kraštietis – Jonas Balčiūnas (1921−2011 m.) − fizikas, parašiutininkas, sklandytojas, aviacijos istorikas, publicistas; 1946−2000 m. dirbęs dėstytoju Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technikos universitetas) Fizikos katedroje, 1948−1968 m. buvęs šio instituto studentų sklandytojų klubo vadovu; aviacijos temomis parašęs 35 straipsnius, su Vytautu Dovydaičiu ir Broniumi Oškiniu parengęs pirmąjį lietuvišką sklandymo vadovėlį „Debesų keliais“ (1961 m.), yra kelių leidinių aviacijos istorijos tematika autorius, o savo gimtąjį Biržų kraštą nuoširdžiai aprašęs dviejose knygose „Tėviškės akimirkos“ (1993 m.) ir „Nuo Kirdonių iki Biržų“ (1995 m.).

 

Naciūnų kaimo žymi kraštietė Irena Varnaitė (g. 1945 m.) − literatūros tyrinėtoja, anglų, ispanų, norvegų, rusų kalbų vertėja.

 

Padaičių kaimo žymiausias kraštietis -Gunaras Kakaras (g. 1939 m.) − astronomas, fizinių mokslų daktaras, Etnokosmologijos muziejaus direktorius.

 

Pagirių kaime stovi aukšta raudonų plytų koplytėlė su trimis atviromis angomis ir viduje ant sienos pritvirtintu mediniu kryžiumi. Išlikę Daudžgirių dvaro griuvėsiai. Daudžgirių buvusio dvaro dvarininkų Ropų kapavietė.

 

Spalviškių kaimo žymiausias kraštietis Klemensas Čerbulėnas (1912−1986 m.) − etnografas, dailėtyrininkas, muziejininkas, istorijos mokslų kandidatas, tyrinėjęs lietuvių liaudies ir monumentaliąją architektūrą, parašęs apie 600 mokslinių straipsnių, su kitais parengęs monografinių leidinių apie lietuvių liaudies meną, aktyviai dalyvavęs kuriant Lietuvos liaudies meną, Rumšiškių buities muziejų. 

 

Užubalių kaime yra telmologinis draustinis, buvęs durpynas, yra apžvalgos bokštelis įvairiai gyvūnijai stebėti.

 

Užugulbinės kaime Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas 1921−1922 m. nutiestas siaurasis geležinkelis ir  pastatyta Užugulbinės geležinkelio stotis.

 

 
Atgal

Paskutinis atnaujinimas: 2017-01-11 13:38:04