Sveikatos priežiūra

 

                                                    Kuprinių svėrimo akcija

 

            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rugsėjo 17−30 dienomis mokyklose

vykdė akciją ,,Kiek sveria tavo kuprinė?“. Akcijos metu mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros

specialistai svėrė 1–3 klasių mokinių kuprines.

 

            Šios akcijos tikslas – įvertinti kuprinių svorį, tipą ir jos nešiojimo būdą siekiant išvengti vaikų

laikysenos sutrikimų dėl per  didelio kuprinių svorio.

 

            Akcijoje ,,Kiek sveria tavo kuprinė?“ dalyvavo 537 mokiniai: 266 (49,5 proc.) berniukai ir 271

(50,5 proc.) mergaitė. Akcija vyko Biržų rajono ir miesto pagrindinėse mokyklose: „Atžalyno“, „Aušros“,

Kaštonų, Kratiškių, Medeikių, Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Pačeriaukštės Petro Poškaus, Papilio,

Germaniškio, bei Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje

 

            Renkantis mokyklinę kuprinę tiek mokiniai, tiek tėveliai turėtų nepamiršti Lietuvos higienos normos

HN 41:2003 „Mokyklinės prekės“, kurioje pateikti reikalavimai taisyklingai mokyklinei kuprinei.

 

Akcijos rezultatai:

 

  1. Tinkamo svorio (iki 10 proc. vaiko svorio) kuprines nešioja 66,4 proc. pradinukų.
  2. 29,8 proc. moksleivių nešiojamos kuprinės viršijo 10 proc. kūno masės.
  3. Nustatyta, kadlabai sunkias kuprines akcijos dieną turėjo 3,8 proc. mokinių.
  4. Antrų klasių mokiniai sunkių kuprinių turėjo daugiausiai, labai sunkių kuprinių – trečių klasių mokiniai.
    1. Daugiausiai sunkių kuprinių nustatyta miesto mokyklose.
    2. Dauguma mokinių (98,3 proc.) kuprines nešioja taisiklingai – ant abiejų pečių. Ant vieno peties kuprinę nešioja 1 mokinys trečioje klasėje.
      1. 86,7 proc. moksleivių turi kuprines su atšvaitais išorinėje pusėje.

 

8. Sunkiausias svoris pilnos kuprinės buvo – 5,8 kg, lengviausias svoris pilnos kuprinės buvo 0,5 kg.

Tuščios kuprinės svoris didžiausias buvo 1,5 kg, mažiausias tuščios kuprinės svoris – 0,2 kg. 

 

 

 

Parengė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

 

stebėsenos specialistė Ieva Garjonytė

     


KUR GALIMA KREIPTIS PAGALBOS, JEIGU VAIKAS VARTOJA PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS

  • Patarti tėvams / globėjams, kur kreiptis įtarus, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali ir bendrojo ugdymo įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

  • Psichologinė, medicininė bei socialinė pagalba teikiama savivaldybėse įsteigtuose Psichikos sveikatos centruose (PSC). Teikiamos pagalbos įvairovė priklauso nuo to, kiek ir kokie specialistai dirba toje savivaldybėje esančiame PSC. Įprastai PSC dirba psichologų, gydytojų psichiatrų, socialinių darbuotojų, psichikos sveikatos slaugytojų komanda. Savivaldybėse įsteigtų PSC sąrašas ir kontaktai pateikiami Valstybinio psichikos sveikatos centro interneto svetainės www.vpsc.lt rubrikoje „Informacinė medžiaga“ -> „Psichikos sveikatos klausimais“.

Psichologinę pagalbą vaikams, tėvams, pedagogams, šeimoms, bendrojo ugdymo įstaigų vadovams ir specialistams, taip pat konsultacijas sprendžiant vaiko ugdymo problemas teikia ir savivaldybėse esančių

 

Pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) specialistai – psichologai, specialieji pedagogai. Pedagoginė psichologinė pagalba tos savivaldybės, kurioje įsteigta PPT, gyventojams yra nemokama ir konfidenciali. Biržų savivaldybės PPT kontaktai: Biržų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, adresas:

Vytauto g. 30. Tel./faks.: 8-450 34658,  el. p.:  birzai.pmmmc@takas.lt  interneto svetainė: http://www.birzupmmmc.lt/

  • Priklausomybės ligų centruose, įsikūrusiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje, vaikams / paaugliams, žalingai vartojantiems psichoaktyviąsias, bei jų šeimos nariams teikiamos šios paslaugos:

  • Ambulatorinė pagalba – priklausomybės ligų gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos; socialinių įgūdžių ugdymas; nemokamas (esant galimybei) vaikų (iki 18 metų) testavimas greito narkotinių medžiagų nustatymo organizmo terpėse testais. Nustačius narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, teikiamos specialistų rekomendacijos dėl galimų tolimesnių veiksmų ir gydymo;

  • Stacionarinis gydymas – alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymas ir kt. 

  •  

    KLAIPĖDOS PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRAS

    Taikos pr. 46, Klaipėda

    Telefonas: 8 (46) 415025

    www.kplc.lt

    kplc@kplc.lt

    8-46 410331

     

    KAUNO APSKRITIES PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRAS

    Giedraičių g. 8, Kaunas

    Telefonas: 8 (37) 333 255

    www.kaplc.lt 

    info@kaplc.lt , jaunimas@kaplc.lt

    8 37 331 996

     

    VILNIAUS PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRAS

    Gerosios Vilties g. 3, Vilnius

    Telefonas: 8 (5) 216 00 14

    www.vplc.lt

    info@vplc.lt

     

    Dėl išsamesnės informacijos apie konkrečių priklausomybės ligų centrų teikiamas ambulatorines ir stacionarines paslaugas rekomenduojama kreiptis į artimiausią priklausomybės ligų centrą nurodytais kontaktais: 

     

    ŠIAULIŲ PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRAS

    Daubos g. 3, Šiauliai

    Telefonas: 8 (41) 455644

    Faksas: 8 (41) 455574

    www.splc.lt, info@splc.lt

     

    PANEVĖŽIO PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRAS

    Elektronikos g. 6, Panevėžys

    Telefonas: 8 (45) 438676

    www.pplc.lt

    paplc@takas.lt

     Daugiau naudingos informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją bei kontaktus, kur kreiptis pagalbos, galite rasti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainės www.ntakd.lt rubrikose „Gydymas“ bei „Prevencija“, taip pat apsilankę visuomenei (jaunimui, tėvams ir specialistams) skirtoje interneto svetainėje http://visuomene.ntakd.lt/.

 

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateikta informacija

 

    

 

                                 Maudyklose vanduo švarus

 

            Biržų visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rugpjūčio 24 d. buvo paimti paskutiniai vandens mėginiai trijose Biržų rajono savivaldybėje esančiose maudyklose: Širvėnos ežero centrinėje ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko.

            Visų maudyklų pagrindiniai vandens kokybės parametrai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus. Vandens  temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +17 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +17,9 C° , Širvėnos  centrinėje maudykloje +17,5 C°. Mėginių paėmimo metu maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta.Šių metų maudymosi sezono metu – buvo nustatyta  nedidelė trumpalaikė tarša.

                       Informuojame, kad maudyklose maudytis galima ir pasibaigus maudymosi sezonui (pagal Lietuvos gamtines sąlygas), tačiau paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė nebebus tiriama.

 

           

1 lentelė. Imtų bandinių tyrimų rezultatai 2015 m.

 

2015 05 18

2015 06 01

2015 06 15

2015 06 29

2015  07 13

2015 07 27

2015 08 10

2015 08 24

 

I

II

I

II

I

II

I

II

I

II

I

II

I

II

I

II

Maudykla Širvėnos ežero Jaunimo parke

22

10

<4

0

12

11

<4

07

7

0

4

5

0

14

<4

21

Širvėnos ežero Centrinė maudykla

<4

<4

41

150

5

5

<4

<4

8

5

5

10

0

8

0

0

Maudykla Apaščios upėje A. Dauguviečio parke

0

24

4

13

4

10

<4

<4

32

84

11

17

220

74

<4

21

Pastaba. I – žarniniai enterokokai (norma 100); II – žarninės lazdelės (norma 1000).

2 lentelė. Imtų bandinių tyrimų rezultatai 2014 m.

 

2014 05 20

2014 06 02

2014 06 16

2014 06 30

2014 07 14

2014 07 28

2014 08 11

2014 08 25

 

I

II

I

II

I

II

I

II

I

II

I

II

I

II

I

II

Maudykla Širvėnos ežero Jaunimo parke

0

0

8

<4

<4

4

27

<4

<4

0

31

114

48

187

150

34

Širvėnos ežero Centrinė maudykla

0

0

11

<4

<4

<4

8

8

<4

22

78

66

10

79

52

50

Maudykla Apaščios upėje A. Dauguviečio parke

0

10

19

8

24

21

52

25

5

12

27

172

18

74

34

58

Pastaba. I – žarniniai enterokokai (norma 100); II – žarninės lazdelės (norma 1000).

 

                                                                               Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

                                                                               stebėsenos specialistė Ieva Garjonytė

 

 

 

                          

PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SVEIKOS GYVENSENOS

                                                    ĮGŪDŽIŲ FORMAVIMAS ŠEIMOJE

            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2015 m. birželio–liepos mėn. atliko apklausą „Priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas šeimoje“. Tyrime dalyvavo 83 tėvai. Anketos pateiktos: lopšelyje-darželyje „Rugelis“, lopšelyje-darželyje „Genys“, mokykloje-darželyje „Vyturėlis“, lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, lopšelyje-darželyje „Drugelis“.

            Apklausoje dalyvavusių tėvų amžius buvo įvairus: iki 25 metų, 25−30 m., 31−35 m., 36−40 m., 41−45 m., 45 m. ir daugiau. Daugiausia apklausos metu buvo 25−30 m. amžiaus tėvų, kurie turėjo du vaikus. Tėvai iki 30 metų dažniausiai turėjo vieną vaiką. Nuo 31 iki 45 metų – du vaikus. Daugiau negu tris vaikus šeimos, kurių amžius nuo 41−45 m.

            Tyrimo išvados:

1. Rezultatai parodė, kad sveikos gyvensenos principus šeimoje taiko 33,7 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų. Iš viso sveikos gyvensenos principų netaiko šeimoje 8,4 proc. apklaustųjų tėvų.

2. Nustatyta, kad 60 proc. apklaustųjų mano, jog jų šeima – tik iš dalies sportiška.

            3. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, galima teigti, jog vaikų sveikatos ugdymui šeimose sudarytos geros sąlygos: dauguma apklaustųjų turi sportinių įrenginių namuose. Dažniausiai namuose turi dviračius, nemažai šeimų turi slides bei pačiūžas, taip pat krepšinio aikštelę.

4. Dauguma tėvų sportuoja patys ir pratina sportuoti vaikus. 61 proc. apklaustųjų šeimų, kurių visa šeima kartu sportuoja; 18,1 proc. – sportuoja tik tėvas ir 8,4 proc. – sportuoja tik mama. Visiškai nesportuoja − 12 proc. šeimų.

5. Dauguma tėvų domisi sveikos gyvensenos klausimais ir naudojasi įvairiais šaltiniais žinioms apie sveiką gyvenseną papildyti. Daugiausiai (35,5 proc.) respondentų informacijos gauna iš televizijos bei spaudos, taip pat ir informacijos suteikiama darželyje (21,5 proc.).

6. Tėvų nuomone, vaikų gyvensenai gerinti visų pirmą turi įtakos nepriimami sergantys vaikai, antra – sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys darželiuose.

7.      91,6 proc. tėvų kalbasi su vaiku (-ais) apie sveikatą žalojančius veiksnius.

8. Tėvų priimtiniausias bendradarbiavimo su pedagogais būdas – individualūs pokalbiai ir tėvų susirinkimai.

 

 

                                               Parengė Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Ieva Garjonytė

 

 

 

                                                              SMURTAS PRIEŠ VAIKUS

BIRŽŲ RAJONO IR MIESTO MOKYKLOSE

 

            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atliko tyrimą „Smurtas prieš vaikus“. Tyrimas vyko 2015 m. kovo–balandžio mėn. Tyrimo tikslas – nustatyti smurto paplitimą tarp mokinių Biržų rajone.

            Tyrime dalyvavo 465 mokiniai, iš kurių 212 (45,7 proc.) mergaičių ir 252 (54,3 proc.) berniukų. Apklausoje dalyvavo 217 (46,7 proc.) mokinių, besimokančių 5 klasėje, ir 248 (53,3 proc.) 7 klasės moksleivių. 232(49,9 proc.) apklaustųjų gyvena Biržuose, 233 (50,1 proc.) – Biržų rajone/kaime.

 

Tyrimo rezultatai

1. Tyrimo rezultatai parodė, kad 28,3 proc. mokinių yra patyrę smurtą.

2. Psichologinį ir fizinį smurtą daugiau patyrė Biržų rajone nei Biržų mieste gyvenančių mokinių, pagal lytį – daugiau berniukų negu mergaičių. Seksualinį smurtą dažniau patyrė mieste gyvenančios mergaitės. Tėvų nepriežiūrą patyrė tiek pat tiek mieste,tiek kaime gyvenantys mokiniai, labiausiai mergaitės.

3. Didesnis procentas smurtą patyrusių respondentų – 7 klasės

4. Psichologinį smurtą yra patyrę 41,3 proc. mokinių, iš jų 15,9 proc. mergaičių ir 25,4 proc. berniukų (lyginant su 2014 m. – psichologinio smurto mastas padidėjo).

5. Mušimą, sužalojimą ar kitokį fizinį smurtą teko patirti 35,7 proc. respondentų, iš kurių 23,4 proc. berniukų ir 10,8 proc. mergaičių (lyginant su 2014 m. – fizinio smurto mastas išaugo).

6. Net 57 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, už ką prieš juos buvo smurtaujama fiziškai, 11,2 proc. – už melą, 8 proc. – kad yra kitoks nei kiti, 10,4 proc. – už nepaklusnumą, 3,2 proc. – už blogus pažymius, 5,2 proc. – už keiksmažodžius, 2 proc. – už dingimą iš namų., 0,4 proc.– dėl kitų paminėtų priežasčių.

7. Seksualinį smurtą patyrė 6,9 proc. tyrime dalyvavusių mokinių, iš jų 3,9 proc. mergaičių ir 3 proc. berniukų (lyginant su 2014 m. – seksualinio smurto padaugėjo).

8. 25,3 proc. respondentų yra patys smurtavę prieš kitus. Patys prieš kitus psichologinį smurtą naudojo – 12,4 proc., fizinį – 10 proc. , seksualinį – 2,9 proc.

9. Tėvų nepriežiūrą: maisto stygių, grasinimą išvaryti iš namų ir kitokią nepriežiūrą yra patyrę 3,4 proc. respondentų (lyginant su 2014 m. – sumažėjo).

10. Didžioji dalis moksleivių (51,9 proc.) nurodė, jog prieš juos smurtavo bendraamžiai. Taip pat mokiniai nurodo, kad dažniausiai prieš juos smurtauja pažįstami ir nepažįstami asmenys. 7,6 proc. – smurtauja tėvai.

11. Dauguma vaikų apie smurto atvejį pranešė tėvams/globėjams (47,6 proc.), tačiau net 31,8 proc. apklaustųjų apie patirtą smurtą niekam nepranešė.

12. Daugiau nei pusė (62,5 proc.) apklaustųjų žino tarnybas, į kurias galėtų kreiptis pagalbos smurto atveju, tačiau 37,5 proc. mokinių – nežino. Apie patirtą smurtą mokiniai pranešė policijai (2,6 proc.), vaikų teisių tarnyboms (2,6 proc.).

 

 

 

Parengė

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Ieva Garjonytė

 

 

ALKOHOLIO VARTOJIMO PAPLITIMAS BIRŽŲ RAJONO IR MIESTO MOKYKLOSE

 

 

 

            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2015 m. sausiokovo mėn. atliko apklausą apie Biržų rajono mokinių alkoholio vartojimą. Tyrime dalyvavo 782 mokiniai, iš kurių 394 (50,4 proc.) mergaitės ir 388 (49,6 proc.) berniukai. Apklausoje dalyvavo 203 (26 proc.) mokinių, besimokančių 5 klasėje, 228 (29,2 proc.) – 7 klasėje, 210 (26,9 proc.) − 9 klasėje, 52 (6,6 proc.) – 11 klasėje, 89 (11,9 proc.) – 12 klasėje. Tyrimo metu buvo apklausti 227 (29 proc.) kaimo ir 555 (71  proc.) miesto mokyklas lankantys mokiniai.

 

 

            Tyrimo išvados:

 

1. 59 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių yra bent kartą bandę vartoti alkoholio.

 

2. Nustatyta, kad alkoholį yra bandę vartoti daugiau miesto nei kaimo moksleivių.

 

3. Bent kartą bandžiusių vartoti alkoholį daugiau mergaičių nei berniukų

 

4. 3,8 proc. mokinių, kurie nuolat vartoja alkoholį. Dažniau alkoholį vartoja berniukai.

 

            5. Vieną kartą per savaitę mokiniai dažniau vartoja silpnuosius gėrimus nei stipriuosius.

 

6. Daugiausia alkoholį vartoja 9 ir 12 klasių mokiniai.

 

7. Tyrimo rezultato duomenimis, mokiniai dažniausiai alkoholį vartoja kelis kartus per metus, dažniausiai alų, vyną ar šampaną.

 

8. Berniukai dažniausiai vartoja alų ir stipriuosius gėrimus, mergaitės silpnuosius gėrimus

 

(Fizz, Mix ir t.t.).

 

            9. Tiek mieste, tiek kaime alkoholį dažniau vartoja berniukai. Mieste vartojančių mokinių perpus daugiau nei kaimo mokyklas lankančių mokinių.

 

10. Dauguma (31,7 proc.) apklaustųjų nurodė, jog alkoholį vartojaper šventes.Namuose ar svečiuose, kai „laisvas plotas“–18,8 proc., 7,3 proc. – diskotekose, 3,5 proc. – parkuose, aikštelėse, 1,3 proc. – mokykloje.

 

 

 

 

 

Biržų rajono savivaldybės

 

visuomenės sveikatos biuro stebėsenos specialistė Ieva Garjonytė

 

 

2015 m. vasario mėn. 18 d. 17.30 val.

 

Praktinis seminaras  ,, Savimasažas – priešnuodis senėjimo procesui“

 

 

 

Seminarą veda: Lukrecija Augustaitytė, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė , kinezioterapeutė, ilgametė Kauno technologijos universiteto kūno kultūros dėstytoja.

 

Sužinosite:

 

˃ Laiko patikrinta Tibeto žynių priemonė, jauninanti kūną, padedanti atsikratyti neigiamų emocijų;

 

˃  Organizmo sistemų derinimas, balansavimas savimasažo pagalba;

 

˃ Lengvi ir efektyvūs būdai pagerinti kraujotaką;

 

˃ Technikos, padedančios atsikratyti toksinių medžiagų;

 

˃ Vidaus organų masažas garso ir kvėpavimo pagalba.

 

 

 

Seminaras vyks Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro salėje

 

adresu: J. Basanavičiaus g. 16

 

 

 

Seminaro trukmė 2 akad. valandos

 

 

 

Išankstinė registracija tel. 8 616 02 122 arba el.p. violeta.valiukiene@gmail.com

 

 

                        

 

                                 Skelbiamas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos

 

                                                           2015 m. projektų konkursas

 

 

 

Biržų rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba skelbia projektų, kurie finansuojami iš Biržų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų, konkursą.

 

 

 

2015 m. Visuomenės sveikatos rėmimo projektų prioritetinės kryptys:

 

vaikų ir jaunimo iki 18 m. amžiaus sveikatos išsaugojimas ir gerinimas, sveiko gyvenimo įgūdžių formavimas, pastangos, kad sveika gyvensena taptų įpročiu ar būtinybe;

 

priklausomybių prevencija;

 

sveikos gyvensenos ugdymas (sveika mityba, fizinis aktyvumas).

 

 

 

Prioritetas teikiamas tęstiniams projektams, sveikatą stiprinančioms ugdymo įstaigoms (daugiau informacijos apie sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą rasite čia: http://www.smlpc.lt/index.php?lang=1&sid=111).

 

Programų pateikimo tvarka ir paraiškos forma, patvirtinta Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-137 „Dėl visuomenės sveikatos programų, finansuojamų Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis, atrankos, vertinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo“ (pakeitimas 2011 m. sausio 26 d. Nr. T-11).

 

Projektus iki 2015 m. vasario 20 d. gali teikti asmens ir visuomenės sveikatos  priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos, visuomeninės (nevyriausybinės) organizacijos, kiti juridiniai asmenys. Projektai priimami Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje, adresu Biržai, Vytauto g. 59, 106 kabinetas. Informacija teikiama: tel. (8 616) 52 056, el. p. renata.nevulyte@birzai.lt.

Projektai, pateikti vėliau negu nustatyta data, nebus svarstomi. 

Visuomenės sveikatos programų, finansuojamų Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis, atrankos, vertinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas

Aprašo pakeitimas 

Paraiška

Vertinimo lentelė

Ataskaitos forma

2011 m. Sveikatos programų sutartis   Sąmata 

___________________________________________________________

 

 

Vasario – sveikatingumo mėnesio – renginių planas

 

Renginio pavadinimas

Data,

laikas

Vieta

Tikslinė grupė, dalyviai

Pastabos

Filmo apie nesveiką maistą „Super didelis aš“ peržiūra ir aptarimas.

Vasario 2 d.

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

3 klasių mokiniams

 

Paskaita ,, Stiprinkime imunitetą“.

Vasario 3 d.

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

1-4-klasių mokiniams

 

Estafetės „Žiemos sūkurys“.

Vasario 3 d.

(priklausomai nuo oro sąlygų)

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

1-4-klasių mokiniams

 

Akcija „Donorytė“.

Vasario 3 d.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centras

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro bendruomenė

 

Paskaita – lytinis brendimas ,,Valentino diena, o mes jau dideli...“

Vasario 4 d.

,,Saulės“ gimnazija

III klasės mokiniams

 

Paskaitos ,,Būk sveikas“.

Vasario 5 d.

Medeikių pagrindinė mokykla

1-5 ir 7-9 klasių mokiniams

 

Pokalbis ,,Pedikuliozė“.

Vasario 5 d.

Medeikių pagrindinė mokykla

1, 5,7 klasių mergaitėms

 

Sveikatos pamoka „Švarios rankytės – sveiki vaikučiai“.

 

Vasario 6 d.

Papilio pagrindinė mokykla

1, 2 klasių mokiniams

 

 

Paskaita ,, Stiprinkime imunitetą“.

Vasario 6 d.

Pabiržės pagrindinė mokykla

1-4 klasių mokiniams

 

Sveikatos pamoka „Kad dantukai būtų sveiki“.

Vasario 6 d.

,,Aušros“ vidurinė mokykla

1a klasės mokiniams

 

Estafetės „Žiemos sūkurys“.

Vasario 6 d.

Pabiržės pagrindinė mokykla

1-4 klasių mokiniams

 

Sveikatos pamoka „Kaip apsisaugoti nuo virusinių susirgimų“.

Vasario 6 d.

Papilio pagrindinė mokykla

5  klasės mokiniams

 

 

Paskaita – „Energinių gėrimų žala“.

Vasario 7 d.

Vabalninko Balio Sruogos gimnazija

3  klasės mokiniams

 

 

Sveikatos pamoka „Kad dantukai būtų sveiki“.

Vasario 9 d.

,,Aušros“ vidurinė mokykla

1b klasės mokiniams

 

Mankšta „Judam ZUMBOS ritmu“.

Vasario

9-13 d.d.

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

1-4 klasių mokiniams

 

Savaitė su mankšta.

Vasario

9-13 d.d.

,,Aušros“ vidurinė mokykla

1-2 klasių mokiniams

 

Paskaita ,,Kaip valdyti stresą, kad jis neužvaldytų mūsų“.

Paskaitą veda: socialinių mokslų doktorantė, lektorė, konsultantėRoma Paukštienė

Vasario 10 d.

15.00 val.

 

Smilgių bendruomenės namai

 

Visoms gyventojų grupėms

 

Paskaita – lytinis brendimas ,,Valentino diena, o mes jau dideli...“

Vasario 10 d.

,,Saulės“ gimnazija

IV klasės mokiniams

 

Paskaita ,,Kaip valdyti stresą, kad jis neužvaldytų mūsų“.

Paskaitą veda: socialinių mokslų doktorantė, lektorė, konsultantėRoma Paukštienė

Vasario 10 d.

17.30 val.

 

Pačeriaukštės bendruomenės namai

Visoms gyventojų grupėms

 

Sveikatos pamoka „Kad dantukai būtų sveiki“.

Vasario 11 d.

,,Aušros“ vidurinė mokykla

1c klasės mokiniams

 

Akcija „Judrioji pertrauka“.

Vasario 11 d. 9.30

 

Kaštonų pagrindinė mokykla

1-4 ir

5-6 klasių mokiniams

 

Pasaulinės ligonių dienos paminėjimas – ekskursija į Biržų ligoninę.

Vasario 11 d.

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

5a klasės mokiniams

 

Pokalbis „Greitas maistas – žala žmogaus organizmui“.

Vasario 11 d.

Vabalninko Balio Sruogos gimnazija

4 klasės mokiniams

 

Pokalbis „Narkotikai nėra tavo draugai“.

Vasario 12 d.

,,Aušros“ vidurinė mokykla

9a klasės mokiniams

 

Paskaita

,,Sąmoninga tėvystė“.

Paskaitą veda:  „Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos“ vadovas, Lietuvos perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos prezidentas, gydytojas Romualdas Šemeta

Vasario 12 d.

15 val.

Biržų VSB salė

Jaunoms šeimoms ir jauniems žmonėms, planuojantiems kurti šeimas

Būtina išankstinė registracija

tel. 8 616 02 122 arba

el.p.

violeta.valiukiene@gmail.com

Mankšta „Judam ZUMBOS ritmu“.

Vasario 13 d.

Pabiržės pagrindinė mokykla

1-4 klasių mokiniams

 

Akcija „Pajudėkim, pastraksėkim!

Vasario 13 d.

Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla

5-10 klasių mokiniams

 

Diskusija „Sveikatingumas – tai ne mada, o kasdieninis įprotis gyventi sveikai“.

Vasario 17 d.

Vabalninko Balio Sruogos gimnazija

I klasės mokiniams

 

Paskaita ,,Higieninių įgūdžių ugdymas.

Vasario 17-25 d. d.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centras

I, II, III kursų mokiniams

 

Popietė ,,Salotos –maistas, salotos – vaistas“.

Vasario 18 d.

 

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

Mokyklos darbuotojams

 

Seminaras

,,Savimasažas – priešnuodis senėjimo procesui“.

Seminarą veda: Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė , kinezioterapeutė, ilgametė Kauno technologijos universiteto kūno kultūros dėstytoja Lukrecija Augustaitytė

Vasario 18 d.

17.30 val.

Biržų VSB salė

Visoms gyventojų grupėms

Būtina išankstinė registracija

tel. 8 616 02 122 arba

el.p.

violeta.valiukiene@gmail.com

Paskaita „Žalingi įpročiai“.

Vasario 18 d.

 

Vabalninko Balio Sruogos gimnazija

7 klasės mokiniams

 

Filmo apie nesveiką maistą „Super didelis aš“ peržiūra ir aptarimas.

Vasario 19 d.

Germaniškio pagrindinė mokykla

8 klasės mokiniams

 

Vasaris – sveikatingumo mėnuo. Arbatos pertraukėlės.

Vasario 19 d.

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

Mokyklos bendruomenei

 

Filmo apie nesveiką maistą „Super didelis aš“ peržiūra ir aptarimas.

Vasario 20 d.

Pabiržės pagrindinė mokykla

8 klasės mokiniams

 

Sveikatos pamoka „Rūkymo žala“.

Vasario 20 d.

Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla

5, 6 klasių mokiniams

 

Popietė ,,Salotos –maistas, salotos –vaistas“.

Vasario 20 d.

Pabiržės pagrindinė mokykla

Mokyklos bendruomenei

 

Aktyvi pamoka –

bendra mankšta.

Vasario 20 d.

,,Saulės“ gimnazija

I-IV klasių mokiniams

 

Filmo apie nesveiką maistą „Super didelis aš“ peržiūra ir aptarimas.

Vasario 23 d.

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

5 klasių mokiniams

 

Diskusija „Sveikatingumas – tai ne mada, o kasdieninis įprotis gyventi sveikai“.

Vasario 23 d.

Vabalninko Balio Sruogos gimnazija

II klasės mokiniams

 

Sveikatos pamoka ,,Rūkymo žala“.

Vasario 24 d.

Kaštonų pagrindinė mokykla

4a klasės mokiniams

 

Diskusija ,,Požymiai kurie rodo, kad žmogus galvoja apie savižudybę“.

Vasario 25 d.

Atžalyno“ vidurinė mokykla

7a klasės mokiniams

 

Sveikatos pamoka „Rūkymo žala“.

Vasario 27 d.

Papilio pagrindinė mokykla

6 klasės mokiniams

 

Pokalbiai su mokiniais virusinių susirgimų profilaktikai.

Vasario mėn.

Kaštonų pagrindinė mokykla

Sveikatos kabinete apsilankiusiems mokiniams

 

Akcija, skirta Pasaulinei ligonių dienai   „Linkime pasveikti“.

Vasario mėn.

VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos vaikų konsultacija

Vaikų konsultacijos lankytojams (vaikams

iki 18 m.)

 

Konkursas ,, Posakiai ir žymių žmonių citatos apie sportą, judėjimą ir sveikatą“.

Vasario mėn.

Germaniškio pagrindinė mokykla;

Pabiržės pagrindinė mokykla;

,,Atžalyno“ vidurinė mokykla

Visiems mokiniams

 

Rytinė mankšta

Vasario mėn. kiekvieną antradienį

8.00-8.05 val.

Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinė mokykla

7 kl. mokiniams

 

 

 

 

Įgyvendinta ,,Pedikuliozės ir niežų prevencijos programa Biržų rajone 2014 metais“

 

 

 

                      Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras iš Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų sėkmingai įgyvendino jau tęstine tapusią programą ,,Pedikuliozės ir niežų prevencijos programa Biržų rajone 2014 metais“, skirtą užkrečiamųjų ligų prevencijai rajone.

 

                       Per 2014 metus rajone užregistruotos 39 šeimos, kuriose kartojosi sergamumas pedikulioze (utėlėtumu). Apie 70 asmenų gyvena šiose šeimose, iš jų didelę dalį sudaro vaikai. Mokyklose, vykdant epidemiologinę pedikuliozės priežiūrą, 2014 metais patikrinti 7403  mokiniai, jų tarpe registruoti 66 susirgimai pedikulioze. Nemažai pedikuliozės atvejų registruota Vaikų dienos centrus lankančių vaikų tarpe. Patikrų metu susirgimų niežais per 2014 metus mokinių tarpe nebuvo registruota. Panevėžio sveikatos centro Biržų skyriaus duomenimis, per 2014 metus hospitalizavimo į ligoninę metu išaiškinta 11 pedikulioze ir 12 niežais sergančių asmenų. Galima daryti prielaidą, kad kai kurių socialinių grupių nariai dėl šių problemų nesikreipia pagalbos ir nesigydo.

 

  Vykdant programą, buvo nupirkta ir išdalinta 90 vnt. priemonių pedikuliozei gydyti asmenims iš socialinės rizikos ir mažas pajamas gaunančių šeimų.

 

  Rengiant 2014 metų programą, joje buvo numatytas papildomas uždavinys mažinti riziką susirgti buitinių parazitų (blusų, tarakonų) platinamomis ligomis. Išsiaiškinus poreikį, nupirktos 8 paslaugos patalpų nukenksminimui nuo buitinių parazitų rajono socialinės rizikos šeimų gyvenamoje aplinkoje pagal nustatytus poreikius. Ši paslauga davė lauktą efektą, tad, ruošiant kitų metų programą, programos veiksmų sąraše planuojama numatyti didesnę šių paslaugų apimtį.

 

  Įgyvendinti šią programą visuomenės sveikatos biurui padėjo seniūnijų socialiniai darbuotojai, Vaikų namų ir Vaikų dienos centrų atsakingi specialistai, kuriems sveikatos biuras dėkoja už bendradarbiavimą.

 

 

 

 

 

Programos vadovas

 

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė

 

Violeta Valiukienė

 

 

BIRŽŲ RAJONO GYVENTOJŲ FIZINIS AKTYVUMAS

            Biržų rajono visuomenės sveikatos biuras 2014 m. spalio–lapkričio mėnesiais atliko gyventojų fizinis aktyvumo tyrimą, kuriame dalyvavo 156 Biržų rajono gyventojų, iš kurių 96 (61,5 proc.) moterys ir 60 (38,5 proc.) vyrų. Tyrimo metu buvo apklausti 120 miesto gyventojų ir 35 rajono gyventojai. Gyventojų amžius buvo nuo 24 iki 65 metų.

Tyrimo rezultatai:

1.                         Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma Biržų rajono gyventojų savo fizinį aktyvumą vertina vidutiniškai ir gerai.

2.                         Tyrimo duomenimis, didžioji dalis apklaustųjų nesportuoja (32,3 proc.), mažiau nei trečdalis apklaustųjų (21,9 proc.) sportuoja kelis kartus per savaitę.

3.                         Respondentai nurodė, kad dažniausiai fizinį aktyvumą riboja dėl tokių priežasčių kaip laiko stoka ir tingėjimas. 6 proc. apklaustųjų gyventojai riboja savo fizinį aktyvumą dėl ligos ar traumos.

4.      Dažniausiai respondentų treniruotės užtrunka nuo 1 iki 1,5 val.

5.                         Apklaustieji vidutiniškai per dieną nueina pėsčiomis 1−2 km, mankštą rytais daro 10 proc. (2013 m. buvo 17,9 proc.)

6.                         Gyventojams daugiausiai informacijos apie fizinio aktyvumo reikšmę suteikia internetas. Pagal pasirinkimo kriterijus, antroje vietoje nurodė – televiziją, trečioje vietoje – spaudą. 13,5 proc. informacijos gyventojai gauna iš medikų ir sporto trenerių. 8 proc. apklaustųjų sportu nesidomi.

 

Parengė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Ieva Garjonytė

 

 

2014 m. gruodžio mėn. 4 d.

Geros nuotaikos paskaitos  ,,Kaip valdyti stresą, kad jis neužvaldytų mūsų“

 

11.00-13.00  Šukionių kaimo bendruomenės namuose

 

14.30-16.30  Vabalninko bendruomenės namuose

Lektorė Roma Paukštienė, socialinių mokslų doktorantė, lektorė, konsultantė

Čia sužinosite:

˃ Ar žmogui reikalingas nerimas ir stresas? Kas yra stresas, jo požymiai.

˃ Atsakas į stresą: bėk arba kovok. Kada bėgti, kada kovoti? Kaip ir kodėl?

˃ Ar reikia valdyti emocijas? Kaip? Streso valdymas.

˃ Relaksacinės ir racionalios įtampos valdymo priemonės. Praktiniai patarimai.

˃ „Nustok rūpintis ir pradėk gyventi”. „Avarinis išėjimas”. Praktiniai patarimai.

˃ Gyvensenos įtaka streso įveikimui. Praktiniai patarimai.

˃ 15 min. filmas apie taisyklingas ir netaisyklingas miego pozas.

˃ Kaip bendrauti tarpusavyje, kad kiltų kuo mažiau arba visai nekiltų įtampos, streso, konfliktų?

Įvairūs pratimai paskaitos metu (sėdint, stovint) kojoms, pečiams, kaklui, atsipalaidavimui, gerai nuotaikai ir pan.

Atsisveikinimui lektorė pagros ir padainuos kelias autorines dainas.

 

Organizatorius − Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

                                                               

 

                                                           Nemokama paskaita

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2015 m. lapkričio 21 d. 15.00 val. Biržų savivaldybės gyventojus kviečia į nemokamą natūralios medicinos žinovo, farmakologo, liaudies medicinos eksperto, Kauno medicinos universiteto lektoriaus Virgilijaus Skirkevičiaus paskaitą ,,Sveikatos formulės“.

Paskaita vyks UAB ,,Biržų vandenys“ salėje (Rotušės g. 30). Paskaitos trukmė 2 val.

                                                                                Biržų rajono savivaldybės VSB informacija

 

                            Artėjant šaltajam metų sezonui nepamirškite skiepų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, jog artėjant šaltajam metų sezonui didėja tikimybė susirgti infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, todėl ruošiantis žiemai reikėtų nepamiršti efektyviausios apsaugos priemonės – skiepų.

Specialistai primena, kad gripas ir pneumokokinė infekcija – užkrečiamos ligos, kurios dažniausiai baigiasi komplikacijomis.


Gripas

Pneumokokinė infekcija

Ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. 

Ūmi bakterinė infekcija - dažniausia viduriniosios ausies uždegimų priežastis. Galimos komplikacijos: plaučių uždegimas, meningitas (smegenų uždegimas), angina, miokarditas (širdies raumens uždegimas).  

Sergant gripu, galima komplikacija - antrinė bakterinė pneumonija (plaučių uždegimas), kurios vienas iš sukėlėjų – Streptococcus pneumoniae (pneumokokinės infekcijos sukėlėjas).

Sezoniškumas

Didžiausias sergamumo aktyvumas – žiemos sezono mėnesiais.

Didžiausias sergamumas – žiemos mėnesiais, tačiau rizika susirgti išlieka visus metus.

Rizikos grupės

·                     65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys*

·                     Vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys*

·                     Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis*

·                     Asmenys sergantys lėtinėmis ligomis*

·                     Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose*

·                     Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose*

·                     Sveikatos priežiūros darbuotojai

·                     Nėščiosios

Vakcinacija

·                     Kiekvienais metais/ 1 vakcinos dozė

Priklausomai nuo amžiaus/ 1-4 vakcinos dozės

·                     Dėl viruso kintamumo, bei kiekvienais metais skirtingos vakcinos sudėties, imunitetas susiformuoja 1 metams

Pilnas vakcinacijos kursas sąlygoja ilgalaikį imunitetą

* Asmenys, turintys riziką susirgti viena arba abiem infekcijomis


Daugiau apie gripą skaitykite čia.

Daugiau apie pneumokokinę infekciją skaitykitečia.


Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė


Daugiau informacijos:

Joana Tamkevičiūtė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Švietimo ir komunikacijos skyrius

8 671 10216, joana@ulac.lt

www.ulac.lt

 

 

 

Informacija keliautojams apie Ebola karštligės virusą 

 

Kas yra Ebola karštligės virusas?
Ebola karštligė yra Ebola viruso sukeliama reta, sunki, dažnai mirtina liga.

Ji perduodama tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu su krauju ar kitais kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis ar šlapimu). Septynias savaites po išgijimo ligoniai ją gali perduoti nesaugių lytinių santykių metu.

Liga galima užsikrėsti po tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų, kaip antai beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju ir kitais kūno skysčiais.

Skirtingai nei gripas, Ebola virusas oru neperduodamas.

Užsikrėtus virusu inkubacinis periodas yra 2–21 dienos. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, jaučiamas silpnumas, maudžia galvą ir gerklę.

Kitas karštligės etapas – ligonis ima vemti, viduriuoti, jis išberiamas, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Kai kuriems ligoniams prasideda gausus vidaus ir išorės kraujavimas ir vienu metu sutrinka kelių organų veikla.

Nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra.

Pavojus užsikrėsti Ebola virusu ir ligos prevencija
Net jei gyvenate užkrėstose teritorijose ar į jas keliavote, užsikrėtimo Ebola virusu pavojus yra itin mažas, nebent turėjote tiesioginį sąlytį su mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais. Be to, sąlytis su skysčiais įmanomas per nesaugius lytinius santykius su ligoniu septynias savaites po išgijimo.

Viešose vietose per įprastą kontaktą su žmonėmis, kurie neatrodo sergantys, Ebola neperduodamas. Virusu neužsikrėsite per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiodami baseine. Jo neplatina moskitai.

Ebola virusas lengvai sunaikinamas muilu, balikliu, saulės šviesa arba išdžiovinant. Ebola virusas žus, jei drabužiai, ant kurių pateko užkrėstų skysčių, bus išskalbti skalbyklėje. Ebola virusas labai trumpai išlieka ant saulės apšviestų ar išdžiūvusių paviršių.

2014 m. protrūkis
Šiuo metu nustatytas Ebola viruso protrūkis Gvinėjoje, Liberijoje, Sierra Leone ir Nigerijoje. Toliau pateikiama patarimų į užkrėstas teritorijas atvykstantiems ar iš jų išvykstantiems keliautojams.

Patarimai į Gvinėją, Liberiją, Sierra Leone ar Nigeriją atvykstantiems keliautojams
Pavojus, kad užsikrėsite Ebola virusu, itin mažas. Toliau išvardytos priemonės turėtų padėti visiškai panaikinti pavojų užsikrėsti:

venkite tiesioginio sąlyčio su ligonio ar mirusiojo krauju ar kūno skysčiais ir su objektais, kurie galėjo būti užkrėsti;

venkite artimo kontakto su laukiniais gyvūnais ir nevalgykite laukinių gyvūnų mėsos;

neturėkite nesaugių lytinių santykių;

venkite vietovių, kuriose gali būti apsigyvenę šikšnosparniai, pavyzdžiui, urvai, kasybos vietovės;

nuolat plaukite rankas su muilu ar naudokite antiseptiką.


Turėtumėte žinoti, kad yra padidėjusi užsikrėtimo rizika sveikatos priežiūros įstaigose.
Todėl patartina:

Nustatyti tinkamus toje šalyje sveikatos priežiūros išteklius, pasitelkiant vietos verslo kontaktus, draugus ar giminaičius;

Įsitikinti, kad bet kokios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, medicinos evakuacijos atveju yra taikomas kelionių draudimas. Apriboti ekspoziciją vietos sveikatos priežiūros įstaigose.

 

Patarimai iš Gvinėjos, Liberijos, Sierra Leone ar Nigerijos išvykstantiems keliautojams
Pavojus, kad užsikrėtėte Ebola virusu, itin mažas. Tačiau
jei per artimiausias kelias savaites po išvykimo iš tropinės dalies imsite karščiuoti, jausite nepaaiškinamą nuovargį, viduriuosite ar pajusite kitų sunkių simptomų, turėtumėte

skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs, nes tai gali būti infekcijos, kaip antai maliarijos, simptomai, o ją reikia nedelsiant ištirti ir pradėti gydyti.

Jei turėjote tiesioginį sąlytį su bet kokiais mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais, įskaitant nesaugius lytinius santykius su pasveikusiais ligoniais, turėtumėte:

skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs;

prieš atvykdamas telefonu susisiekti su medicinos įstaiga, kad personalas užtikrintų tinkamą apsaugą Jus priimdamas.


Atkreipiame dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomendavo paveiktose Ebola virusu šalyse vykdyti išvykstančių asmenų patikrą, siekiant išaiškinti ligonius, įtariamus sergant Ebola virusine liga. Tarptautinės kelionės yra apribotos sergantiems Ebola virusine liga ir asmenims, turėjusiems kontaktą, nebent tokia kelionė yra tinkamos madicininės evakuacijos dalis.

Parengta pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atnaujintas rekomendacijas

 

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

 

 

 

Kokie pasikeitimai lauks pacientų ir gydymo įstaigų nuo lapkričio 1 d.

 

Esminis pasikeitimas pirminės asmens sveikatos priežiūros srityje – visos paslaugos, priskiriamos šeimos gydytojo normai, privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems gyventojams turi būti teikiamos nemokamai. Jei gydymo įstaiga sudariusi sutartį su ligonių kasa, pacientų negali būti prašoma mokėti už mėgintuvėlius, pirštines, kraujo paėmimą ar kitas tyrimams ir gydymui reikalingas priemones ar paslaugas. Mokamai, kaip iki šiol, bus atliekami tam tikri profilaktiniai sveikatos tikrinimai, kurių išlaidos nėra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, įstaigose suteiktos paslaugos, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, yra mokamos. Mokamas paslaugas, tyrimus ir procedūras įstaigos gali teikti tik užtikrinusios, kad šias paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų, nustatytą dieną gautų visi  jų laukimo eilėje užregistruoti pacientai.

Mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant Tvarkoje nustatytų reikalavimų, yra laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui.

Mokėjimai ir toliau bus leistini pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose odontologinės priežiūros paslaugas: už vaistus, vienkartines priemones, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas odontologinės priežiūros paslaugų teikimui. Nuo tokių mokėjimų bus atleisti tik vaikai, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviai, kol jiems sukanka 24 metai, taip pat socialiai remtini asmenys, pateikę socialinės paramos skyriaus pažymą. 

Svarbu žinoti, kad poliklinikos ir ligoninės nebegalės pacientams siūlyti mokamų vaistų, tyrimų, procedūrų ir pan. nepasiūliusios paslaugų, kurios nieko nekainuotų, t. y. nemokamos alternatyvos. Taip pat iš ligonių, pasirinkusių brangiau kainuojančius vaistus, tyrimus, medicinos pagalbos priemones (MPP), procedūras, paslaugas ar kt., įstaigos negalės imti visos kainos – tik skirtumą tarp nemokamos ir mokamos paslaugos, procedūros ar priemonės. Prieš teikiant brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, MPP, medžiagas ar procedūras, pacientas pasirašytinai turės būti supažindintas su nemokamų ir brangiau kainuojančių paslaugų, procedūrų ar gydymo priemonių skirtumais – kaina, kiekiu, pranašumu ir pan. Gydymo įstaiga turės užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų raštu.  

Panevėžio TLK informuoja, kad naujas dokumentas, kurio įsigaliojimas atidėtas, aiškiai apibrėžia, kuriais dar atvejais pacientui reikės mokėti už šalies nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų teikiamas ASP paslaugas: kai pacientas, leidus gydančiajam gydytojui, pageidauja gauti papildomas, t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, medžiagas, tyrimus, medikamentus, MPP, procedūras; kai norės gauti paslaugą ne eilės tvarka, o ambulatorines ir dienos chirurgijos paslaugas teikianti įstaiga turės galimybes suteikti daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyje su teritorine ligonių kasa; kai neturėdamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos  (ASPĮ) gydytojo siuntimo (jei teisės aktuose nėra numatyta papildomų sąlygų), pacientas savo iniciatyva kreipsis dėl stacionarinės ar specializuotos ambulatorinės ASP paslaugos (konsultacijos, stacionarinio gydymo, procedūros, tyrimo ir pan.) suteikimo. Tačiau kreipiantis be siuntimo ir susimokėjus už konsultaciją, jei gydytojas specialistas nustatys, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, toliau ASP paslaugos bus teikiamos ir apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų bendra tvarka.

 

Sveikatos apsaugos ministerijos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

 

Daugiau informacijos rasite:

http://www.sam.lt/go.php/lit/Atnaujinta-mokamu-paslaugu-teikimo-ir-apmokejimo-tvarka-isigalios-nuo-lapkricio-1-d

 

http://www.paneveziotlk.lt/?TabID=5&topic=530

 

 

Smurtas prieš vaikus Biržų rajono ir miesto mokyklose

 

            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atliko tyrimą „Smurtas prieš vaikus“. Tyrimas vyko 2014 m. gegužės–birželio mėn. Tyrimo tikslas – nustatyti smurto mastą tarp 5 ir 7 klasių mokinių Biržų rajone.

            Tyrime dalyvavo 429 mokiniai, iš kurių 211 (49,2 proc.) mergaičių ir 218 (50,8 proc.) berniukų. Klasių atžvilgiu apklausoje dalyvavo 212 (49,4 proc.) mokinių, besimokančių 5 klasėje, ir 217 (50,8 proc.) 7 klasės moksleivių. 220 (51,3 proc.) apklaustųjų gyvena Biržuose, 209 (48,5 proc.) – Biržų rajone/kaime.

Tyrimo rezultatai parodė, jog ketvirtadalis mokinių (21,8 proc.) yra patyrę smurtą.

Smurtą patyrė daugiau Biržų mieste nei Biržų rajone/kaime gyvenančių mokinių, lyties atžvilgiu – daugiau berniukų negu mergaičių.

Didesnis procentas smurtą patyrusių respondentų – 7 klasės mokiniai (psichologinis ir seksualinis smurtas). Daugiau fizinio smurto patyrė 5 klasės mokiniai.

Psichologinį smurtą yra patyrę 30,2 proc. mokinių, iš jų 14,7 proc. mergaičių ir 15,5 proc. berniukų (lyginant su 2013 m. – psichologinio smurto sumažėjo ypač tarp berniukų).

Mušimą, sužalojimą ar kitokį fizinį smurtą teko patirti 26,9 proc. respondentų, iš kurių 19,9 proc. berniukų ir 7 proc. mergaičių (lyginant su 2013 m. – fizinio smurto žymiai sumažėjo).

Net 49,5 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, už ką prieš juos buvo fiziškai smurtaujama, 21,7 proc. – už melą, 8,2 proc. – kad yra kitoks nei kiti, 7,6 proc. – už nepaklusnumą, 5,4 proc. – už blogus pažymius, 2,2 proc. – už keiksmažodžius, 0,5 proc. – už dingimą iš namų.

Seksualinį smurtą patyrė 5,4 proc. tyrime dalyvavusių mokinių, iš jų 2,8 proc. mergaičių ir 2,6 proc. berniukų (lyginant su 2013 m. – seksualinio smurto nežymiai sumažėjo).

20,9 proc. respondentų yra patys smurtavę prieš kitus. Patys prieš kitus psichologinį smurtą naudojo– 9,7 proc., fizinį – 9,3 proc., seksualinį – 1,9 proc.

Tėvų nepriežiūrą: maisto stygių, grasinimą išvaryti iš namų ir kitokią nepriežiūrą yra patyrę 4,4 proc. respondentų (lyginant su 2013 m. – nežymiai padaugėjo).

Didžioji dalis moksleivių (42,5 proc.) nurodė, jog prieš juos smurtavo bendraamžiai. Taip pat mokiniai nurodo, kad dažniausiai prieš juos smurtauja giminės ir nepažįstami asmenys. Mažiausiai respondentų smurtą patyrė nuo patėvio ar pamotės (2 proc.).

Dauguma vaikų apie smurto atvejį pranešė tėvams/globėjams (50,9 proc.), tačiau net 29,4 proc. apklaustųjų apie patirtą smurtą nepranešė niekam.

Daugiau nei pusė (62,2 proc.) apklaustųjų žino tarnybas, į kurias galėtų kreiptis pagalbos smurto atveju, tačiau 37,7 proc. mokinių to nežino. Apie patirtą smurtą 5 proc. mokinių pranešė policijai, 2,3 proc. − vaikų teisių apsaugos darbuotojams.

 

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

 

                             


                          Širdies ir kraujagyslių tyrimai kasmet atliekami nemokamai

 

            Nepaisant to, kad kasmet vis daugiau žmonių nemokamai tikrinasi savo sveikatą pagal prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų programą, o šios ligos diagnozuojamos ankstyvojoje stadijoje, tai leidžia pacientams sėkmingai pasveikti, visgi mirtingumas mūsų šalyje nuo jų išlieka gana aukštas. Todėl Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina vyrus ir moteris aktyviau išnaudoti valstybės siūlomas galimybes nemokamai pasitikrinti savo sveikatą.

Jau devinti metai kaip Lietuvoje vykdoma minėta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, pagal kurią kartą per metus nemokamai gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 65 metų ir vyrai nuo 40 iki 55 metų.  Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų ir pailginti žmogaus gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti.

„Todėl Lietuvoje įgyvendinama minėta prevencinė programa. Taip žmonėms suteikiama puiki galimybė pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę, anksti nustatyti išeminį širdies ir kraujagyslių pažeidimą, jo atsiradimo tikimybę, išvengti ligos, neįgalumo ir mirties nuo ūmių komplikacijų: miokardo infarkto, insulto, periferinių arterijų trombozės“, – teigė Viačeslavas Zaksas, VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius.

Norintiesiems pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualius ligų prevencijos planus. Šios patikros metu su pacientu kalbama apie  profilaktikos priemones, patariama, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, rūkymu, per mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.

Daugelis žmonių nejaučia jokių šių ligų simptomų, nesugeba jų atpažinti ir dažnai net neįtaria, kad serga. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms.

Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus pagal minėtą programą nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, pacientas siunčiamas išsamiau ištirti į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius,  prireikus – skiriamas gydymas.

Šiai programai įgyvendinti kasmet skiriama vis daugiau lėšų, todėl nemokamai tikrinasi vis daugiau žmonių. Štai pirmaisiais programos įgyvendinimo metais buvo panaudota  0,75 mln. litų ir pasitikrino daugiau kaip 19 tūkst. asmenų, o 2013 m. programai vykdyti buvo išleista 11,7 mln. litų ir pasitikrino daugiau nei 198 tūkst. žmonių. 2014 m. šiai programai vykdyti  skiriama daugiau nei 12 mln. litų.

 

                                                   Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

___________________________________________________________________

                                 

                                   Įsidėmėtina grįžusiesiems iš užsienio

 

Panevėžio miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) darbuotojai pastebi, kad iš užsienio į Lietuvą grįžę gyventojai dažnai nežino, ką pirmiausia turi padaryti, kad galėtų nemokamai gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Su problemomis susiduriama, kai į užsienį išvykstama ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui ir deklaruojamas išvykimas iš Lietuvos, o po kurio laiko grįžtama gyventi į Lietuvą. Grįžusieji dažniausiai nesusivokia, kad iš naujo turi prisirašyti prie PASPĮ, t. y. iš naujo pasirinkti šeimos gydytoją, ir tik tada registruotis pas jį.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) primena, kad deklaravus išvykimą iš Lietuvos, asmuo yra išbraukiamas iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro, todėl duomenys apie jo prisirašymą prie PASPĮ panaikinami. Jei asmuo deklaruoja parvykimą į Lietuvą, jis turi pirmiausia pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir būtinai iš naujo prisirašyti prie PASPĮ, kad galėtų nemokamai lankytis pas gydytojus ir gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kitas dalykas, kurį būtina įsidėmėti: asmens, deklaravusio išvykimą į užsienį, kompensuojamųjų vaistų pasas (KVP) automatiškai paskelbiamas negaliojančiu. Toks asmuo, grįžęs ir vėl deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (jei jis apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu) ir paprašyti pakeisti seną KVP į naują. Šiuo atveju apdraustasis turi sumokėti 3 Lt mokestį.

 

                                          Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

 

_________________________________________________________________________________

 

ALKOHOLIO VARTOJIMO PAPLITIMAS

BIRŽŲ RAJONO IR MIESTO MOKYKLOSE

 

 

            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2014 m. kovo–gegužės mėn. atliko apklausą apie Biržų rajono mokinių alkoholio vartojimo paplitimą. Tyrime dalyvavo 783 mokiniai, iš kurių 402 (50,4 proc.) mergaičių ir 396 (49,6 proc.) berniukų. Apklausoje pagal klases dalyvavo 28,1 proc. mokinių, besimokančių 5 klasėje, 27,6 proc. – 7 klasėje, 30,2 proc. 9 klasės moksleivių ir 14,2 proc. mokinių – 11 klasėje. Tyrimo metu buvo apklausta 29,6 proc. kaimo ir 70,4 proc. miesto mokyklas lankančių mokinių.

Tyrimo rezultatai:

1. 63,2 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių yra bent kartą bandę vartoti alkoholio. Nustatyta, kad alkoholį yra bandę vartoti daugiau kaimo nei miesto moksleivių. Bent kartą bandžiusių vartoti alkoholio daugiau mergaičių nei berniukų. Daugiausiai respondentų alkoholį pabandė vartoti būdami 11−14 m. amžiaus. Šiuo metu 3,5 proc. mokinių vartojantys alkoholį. Pagal klases šiuo metu daugiausiai alkoholio vartoja 9−11 klasių mokiniai.

2. Tyrimo rezultato duomenimis, mokiniai dažniausiai alkoholį vartoja kelis kartus per metus (54,8 proc.), vieną kartą per mėnesį (17,8 proc.), kelis kartus per mėnesį (13,4 proc.), vieną kartą per savaitę (10,4 proc.) ir kelis kartus per savaitę (3,35 proc.). Tyrimo duomenimis, 29 proc. (2013 m.– 27,5 proc.) mokinių, kurie vartoja stipriuosius gėrimus, iš jų panašiai tiek berniukų, tiek mergaičių. Stipriuosius alkoholinius gėrimus vartoja dažniau 9 klasės mokiniai. Berniukai dažniausiai vartoja alų, mergaitės − silpnuosius gėrimus „Fizz“, „Mix“ ir t. t.

3. Rezultatai parodė, jog alkoholio vartojimo paplitimas siekia 69 proc. (2013 m. – 65,3 proc.).

4. Kaimo mokyklose alkoholį vartoja daugiau berniukų nei mergaičių, o miesto mokyklose – daugiau mergaičių nei berniukų.

5. Dauguma (29,1 proc.) apklaustųjų nurodė, jog alkoholį vartoja namuose ar svečiuose, kai „laisvas plotas“, 8,5 proc. – diskotekose, 6,1 proc. – parkuose, aikštelėse, 0,6 proc. –mokykloje.

6. Tyrimo duomenimis, 61,9 proc. mokinių, kurie tiek yra daug alkoholio išgėrę, kad pasijuto apsvaigę (2013m. – 58,4 proc. apsvaigę). Nuo alkoholio apsvaigę buvo daugiau berniukų.

7. 2014 m. tyrimo rezultatai parodė, jog dauguma mokinių nors vieną kartą yra išgėrę tiek daug alkoholio, kad pasijustų apsvaigę, daugiausiai kartų nuo alkoholio buvo apsvaigę 9 ir 11 klasių mokiniai.

 

                                                    Biržų rajono savivaldybės

                                            visuomenės sveikatos biuro stebėsenos specialistė Ieva Garjonytė

 

 

Išmokime gyventi kintančio klimato sąlygomis

 

Žemė keičiasi. Kyla temperatūra, kinta sniego ir lietaus sezonų trukmė ir intensyvumas, daugėja ekstremalių reiškinių: potvynių, uraganinių vėjų, sausrų, karščio bangų. Kintantis klimatas lemia gamtines sąlygas ir daro įtaką kiekvieno iš mūsų savijautai.

Gamtoje, ypač vasarą, praleidžiame daug laiko, tad norint apsaugoti savo ir kitų sveikatą nuo klimato kaitos padarinių svarbu žinoti, kokie yra galimi pavojai ir kokių reikia imtis veiksmų, kad jų išvengtume.

Vasarą dažniausi su klimato kaita susiję pavojai – tai perkaitimas, saulės smūgis, UV spinduliuotė, erkių platinamos užkrečiamosios ligos. Pažeidžiamiausi yra vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.

 

Perkaitimas

Kaip atpažinti:

Gausus prakaitavimas, išblyškimas, nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ir skausmas, pykinimas, vėmimas, galimas apalpimas. Oda tampa vėsi ir drėgna, pulsas greitas ir silpnas, kvėpavimas tankus ir paviršutiniškas. Gali pradėti traukti mėšlungis.

Ką daryti:

Gerti vėsius nealkoholinius gėrimus, nusiprausti po šaltu dušu, būti gerai vėdinamoje patalpoje,

dėvėti lengvus, orui laidžius drabužius, ilsėtis. Jei minėti simptomai ryškūs ir perkaitęs asmuo turi širdies problemų ar aukštą kraujo spaudimą, taip pat jei minėti simptomai pasunkėja ar nepraeina po 1 valandos, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

 

Saulės smūgis

Kai saulės spinduliai kaitina nepridengtą galvą bei kaklą, dirginami galvos smegenų dangalai, išsiplečia smegenis maitinančios kraujagyslės, į jas priplūsta daugiau kraujo ir tada gali ištikti saulės smūgis.

Kaip atpažinti:

Veido paraudimas, bendras silpnumas, spengimas ausyse, galvos skausmas, mirgėjimas akyse, padažnėjęs pulsas bei kvėpavimas. Nukentėjusįjį muša šaltas prakaitas, gali pykinti. Kartais pritemsta sąmonė arba jos netenkama.

Ką daryti:

Būtina pasitraukti į šešėlį, gerti vėsius nealkoholinius gėrimus, šlakstyti veidą vėsiu vandeniu, ant galvos dėti šaltą kompresą. Jei žmogus be sąmonės, jį reikia skubiai vežti į gydymo įstaigą.

 

UV spinduliuotė

Ultravioletiniai saulės spinduliai yra reikalingi optimaliems gyvybiniams procesams žmogaus organizme. Tačiau per didelis jų kiekis gali turėti neigiamą poveikį: pažeisti odą, akis, imuninę sistemą.

Apsaugos priemonės:

11–15 val. riboti veiklą saulėkaitoje, stebėti UV indekso prognozes. Patariama būti pavėsyje, dėvėti laisvą, natūralaus pluošto aprangą, plačiakraštę skrybėlę, akinius su apsauga nuo UVA ir UVB spindulių, naudoti apsaugos nuo saulės priemones, gerti daug skysčių.

 

 

Erkių platinamos ligos

Erkių paplitimą lemia daug veiksnių: gamtos sąlygos ir klimato kaita, erkių platintojai ir žmonių veikla. Erkės yra Laimo ligos, erkinio encefalito, anaplazmozės, babeziozės, erkinės dėmėtosios šiltinės, Marselio karštligės, tuliaremijos sukėlėjų pernešėjos.

Apsaugos priemonės:

Vienintelė patikima erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Kitos profilaktikos priemonės: saviapžiūra, tinkama apranga, repelentai, tinkamo maisto vartojimas.

Būdami gamtoje dažnai apžiūrėkite, ar drabužiais neropoja erkės.

Einant į mišką patariama apsivilkti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, rankogaliai turėtų priglusti prie riešo, kelnių klešnių apačia turėtų priglusti prie kūno. Apsiaukite batus kuo aukštesniais aulais, galvą apsiriškite skarele ar užsidėkite gerai priglundančią kepurę arba gobtuvą. Neuždengtus kūno plotus (veidą, kaklą, rankas) padenkite repelentais. Jais galima apipurkšti ir gamtoje dėvimus drabužius.

Po iškylos gamtoje atidžiai apžiūrėkite kūną. Patariama persirengti kitais drabužiais, gerai iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir per karvių ar ožkų pieną, tad vartokite tik pasterizuotą ar virintą pieną ar jo produktus.

 

Daugiau informacijos rasite:

www.meteo.lt   informacija apie orus, UV ir karščio indekso prognozės

www.ulac.lt   informacija apie kraujasiurbių nariuotakojų platinamas ligas ir prevencijos priemones

www.essc.sam.ltinformacija apie ekstremalias sveikatai situacijas ir apsisaugojimo priemones

www.vpgt.lt   informacija bei patarimai, kaip elgtis ekstremalių įvykių metu

 

 

Šaltinis:

www.smlpc.lt                                         

                                                                  Violeta Valiukienė,

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė

 

GYVENTOJŲ MITYBA IR FIZINIO AKTYVUMO BŪKLĖ

 

            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru 2013 m. spalio–gruodžio mėn. atliko apklausą apie Lietuvos gyventojų mitybą ir fizinį aktyvumą. Tyrime dalyvavo 1001 respondentas, Biržų rajone − 25 respondentai.

Tyrimas parodė, kad labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia maisto produkto kaina. – 36,8 proc., kiek mažiau – produkto skonis (27,9 proc.). Kitų šeimos narių pomėgiai reikšmingos įtakos maisto pasirinkimui neturi., tai sudaro tik 9,9 proc., produkto tinkamumas dietai – 3,1 proc. Maždaug penktadalis Lietuvos suaugusių gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai, tai sudaro 21,3 proc. Tokią situaciją tenka vertinti labai nepalankiai, nes didžioji dalis gyventojų deramai neįvertina mitybos, kaip sveikatai įtaką darančio veiksnio, svarbos.

Šviežių daržovių (išskyrus bulves) Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai. Rekomenduojama šviežių daržovių valgyti kiekvieną dieną, tačiau šios rekomendacijos laikosi 40,4 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Vaisiai kaip ir daržovės yra reikšmingas vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulinių medžiagų šaltinis, todėl jų rekomenduojama valgyti kiekvieną dieną. Įvertinus suaugusių gyventojų vaisių vartojimo dažnumą nustatyta, kad didžioji dalis (36,9 proc.) gyventojų vaisius valgo 3−5 kartus per savaitę, 22,5 proc. 1–2 kartus per savaitę, o kiekvieną dieną valgo 31,2 proc. gyventojų. Rečiau nei kartą per savaitę valgo ar iš viso nevartoja vaisių 9,5 proc. suaugusiųjų. Vaisius kiekvieną dieną valgančių moterų yra daugiau nei vyrų.

Grūdinius produktus kiekvieną dieną vartoja tik 14 proc. suaugusių gyventojų, iš jų 10,9 proc. kartą per dieną. Didžioji dalis suaugusių šiuos produktus vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba visai nevartoja ir tai sudaro 37,2 proc. gyventojų. Tyrimas parodė, kad 72,5 proc. suaugusių gyventojų duoną valgo kiekvieną dieną, iš jų 35,4 proc. net kelis kartus per dieną. Rečiau nei kartą per savaitę arba visai duonos nevartoja tik 7,4 proc. gyventojų. Duona – tai produktas, kurį rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną, duona yra pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis.

Tyrimas rezultato duomenimis, maždaug trečdalis suaugusių gyventojų neriebios žuvies ir jos produktų vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba iš viso nevartoja, tai sudaro 32,7 proc. Didžioji dalis žuvies ir jos produktų vartoja 1–2 kartus per savaitę, tai sudaro 49,2 proc.

Pienas ir pieno produktai Lietuvoje nuo seno tradiciškai plačiai vartojami. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 16,6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų nevartoja pieno produktų. Kiekvieną dieną šių produktų vartoja 36,9 proc. gyventojų, iš jų 30,2 proc. kartą per dieną.

Įvertinus druskos vartojimą nustatyta, kad didžioji dalis suaugusių Lietuvos gyventojų vartoja joduotą druską ir tai sudaro 52,9 proc. Paprastą druską vartoja 26,9 proc., o 18,3 proc. gyventojų nežino, kokią druską vartoja. Tik 1,3 proc. apklaustųjų nevartoja druskos.

Tyrimas parodė, kad didžioji dalis, t.y. 82,2 proc. Lietuvos gyventojų maistui gaminti dažniausiai renkasi augalinį aliejų, 2,8 proc. renkasi margariną, 2,3 proc. gyvulinius taukus. Augalinį aliejų vartoja 79,6 proc. vyrų ir 84,5 proc. moterų, margariną – 4 proc. vyrų ir 1,7 proc. moterų, o gyvulinius taukus vartoja tik 2,5 proc. vyrų ir 2,1 proc. moterų. Didžioji dalis tiek vyrų, tiek moterų per savaitę suvalgo 3–4 kiaušinius, atitinkamai 27,6 proc. ir 31,9 proc., tačiau didesnis procentas vyrų nei moterų per savaitę suvalgo daugiau nei 5 kiaušinius.

Mitybos rėžimas

Laikosi mitybos rėžimo ir valgo tuo pačiu metu 25,8 proc. moterų ir 20,6 proc. vyrų. Amžius, išsilavinimas, pajamos, gyvenamoji vieta maitinimosi rėžimui reikšmingos įtakos neturi. O vedę vyrai ir ištekėjusios moterys dažniau valgo tuo pačiu metu negu nevedę vyrai ir netekėjusios moterys, atitinkamai 24,2 proc. ir 18,8 proc., nors didžioji dalis visų gyventojų (43,2 proc.), kad ir nevalgo tuo pačiu metu, bet pagal galimybes stengiasi tai daryti. 3 kartus per dieną valgo daugiausia 26–35 m. amžiaus gyventojai (66,3 proc.), kiek mažiau 18–25 m. amžiaus respondentų (64,5 proc.), 4 ir daugiau kartų per dieną valgo daugiausia vyresnio nei 56 m. amžiaus gyventojai (39,3 proc.), o ne jaunesni. Tarp dažnai užkandžiaujančiųjų tarp pagrindinių valgymų daugiau yra  vyrų (19,7 proc.) negu moterų (12,3 proc.). Didžioji dalis dažnai užkandžiaujančiųjų yra jauni (18–25 m. amžiaus) asmenys (24,1 proc.). Nustatyta, kad daugiausia tarp užkandžiaujančiųjų yra asmenų, turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą.

Maisto papildų vartojimas

Atlikus gyventojų maisto papildų vartojimo analizę, nustatyta, kad tik daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) respondentų niekada nevartoja maisto papildų, o vartoja juos nuolat 6 proc., likusieji vartoja po kelis mėnesius per metus. Pastebėta, kad moterys maisto papildus vartoja dažniau nei vyrai: tarp nevartojančių maisto papildų daugiau vyrų (44,6 proc.) negu moterų (27,7 proc.). Tarp nevartojančių maisto papildų daugiausia 18−25 m. amžiaus gyventojų (46,8 proc.). Analizuojant maisto papildų vartojimo dažnumą pagal išsilavinimą skirtumas pastebimas tik tarp vartojančių maisto papildus 1–2 mėnesius per metus: daugiau yra gyventojų, kurių išsilavinimas yra aukštasis arba nebaigtas aukštasis. Maisto papildų vartojimui įtakos turi pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį. 6 mėnesius per metus ir daugiau maisto papildus vartoja daugiau gyventojų, kurių pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, viršija 1000 Lt (10,2 proc.), nei gyventojų, kurių pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, mažesnės nei 1000 Lt (5,5 proc.). Tarp maisto papildų nevartojančiųjų daugiausia gyventojų, kurių pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, mažesnis nei 1000 Lt (38,8 proc.).

Informacijos apie mitybą šaltiniai

Didžioji dalis respondentų apie mitybą sužino iš televizijos (30,6 proc.). Internete tokios informacijos gauna 18 proc. gyventojų, iš šeimos narių, draugų ir bendradarbių –14,9 proc., iš laikraščių ir žurnalų 11,4 proc., iš specializuotų leidinių apie mitybą ir sveikatą 12 proc.

 

                                                  Biržų rajono savivaldybės  visuomenės sveikatos biuro

                                                                            stebėsenos specialistė Ieva Garjonytė      

             

Visuomenės sveikatos specialistai savo profesinę kvalifikaciją kėlė Olandijoje

 

Keturi šiaurės Lietuvos Visuomenės sveikatos biurai kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru (SMLPC) bei Yanos visuomenės sveikatos fondu iš Nyderlandų įgyvendina projektą „Sveikatos mokymo kokybės gerinimas“. Projekto tikslas- tobulinti Visuomenės sveikatos biurų paslaugas, siekiant, kad jos taptų patrauklesnėmis ir labiau atitiktų įvairaus amžiaus žmonių poreikius. Projektą finansuoja Švietimo mainų paramos fondas pagal Leonardo da Vinci Mokymosi visą gyvenimą programą.

Įgyvendinant minėtą projektą dalyviai intensyviai mokėsi anglų kalbą, po to vyko į 2-jų savaičių trukmės kvalifikacijos kėlimo stažuotę Olandijoje. Stažuotėje dalyvavo 15-lika dalyvių iš Lietuvos: po tris atstovus iš Biržų, Pasvalio, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono Visuomenės sveikatos biurų, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro. Projekto rengėja ir vadovė Pasvalio VSB direktorė V. Jankevičienė bei specialistės B. Jokubaitienė, J. Mikalajūnienė.

Olandija kaip stažuotės vieta pasirinkta neatsitiktinai. Steigiant savivaldybių Visuomenės sveikatos biurus, Sveikatos apsaugos ministerija rėmėsi Olandijos praktika. Sveikatos sistemos panašumai abiejose Valstybėse yra akivaizdūs. Nyderlandai jau eilę metų pirmauja Europoje pagal Valstybės skiriamą finansavimą sveikatos priežiūrai, tad pasimokyti yra iš ko.

Nyderlandų sostonėje Amsterdame lietuvius pasitiko Yanos Visuomenės sveikatos fondo prezidentė, lietuvė Daina Toleikytė. Visos stažuotės metu lietuvius lydėjo ir programa rūpinosi šio fondo ekspertė Jany van Dijk. 10 dienų trukusiuose, intensyviuose praktiniuose mokymuose dalyviai stengėsi įgyti žinių visuomenės sveikatos stiprinimo bei mokinių sveikatos priežiūros srityse. Dalyviai buvo supažindinti su sveikatos ir švietimo sistemomis Olandijoje, programomis, skirtomis svarbiausioms olandų problemoms spręsti, pvz.; efektyvia „Sveikų kaimynų“ programa. Olandijoje yra įprasta, kad įgyvendinant įvairias programas ir teikiant individualią pagalbą sveikatos stiprinimo klausimais, labai glaudžiai bendradarbiauja skirtingos institucijos, o taip pat įvairių sričių specialistai. „Stengiamės kiekvienam asmeniui įdiegti suvokimą, kad sveikas pasirinkimas turi būti lengvas pasirinkimas“,- teigia, Haarlemo savivaldybės Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius p. F.Piers.

   

 

Stažuotės dalyviai lankėsi skirtingų miestų, o taip pat skirtingo pavaldumo institucijose (tiek valstybinio, tiek privataus sektoriaus), kurios rūpinasi olandų sveikata ir moko bendruomenę sveikos gyvensenos principų. Haarlemo miesto Stedelijk gimnazijoje pedagogai stažuotės dalyvius supažindino su kompetentinga, individualia - konsultacine pagalba, kuri taikoma šios mokyklos mokiniams. Haarlemo kolegijoje specialistai pasakojo kokias įgyvendina programas, skatinančias  sveiką vaikų mitybą. De Wadden pradinės mokyklos mokytojai papasakojo apie jų mokyklos specifiškumą, nes mokosi įvairių kultūrų mokiniai. Mokyklos bendruomenė ieško geriausių sprendimų, atitinkančių skirtingų tautybių ir religijų tiek tėvų, tiek vaikų norus taikant sveikos gyvensenos principus, kadangi ši mokykla turi Sveikatą stiprinančios mokyklos sertifikatą. De Ark pradinėje mokykloje Nieuw–Venep  mieste stažuotės dalyviai sužinojo apie pedikuliozės problemos sprendimo būdus, pavyzdžiui tai, kad  striukes vaikai deda į specialius maišus ir laiko rūbinėlėse, o galvas vaikams tikrina kiekvienoje klasėje atrinkti tėvai. Visiems ypač patiko MBO Kolegija Hilversum mieste, vienintelė tokia Olandijoje, skirta mokiniams, kurie turi lankomumo, elgesio bei socialinių problemų, kurias spręsti padeda visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

                                  Kennemerland smurto paramos centro darbuotojos pateikė savo darbo pavyzdžius: kaip su smurto aukomis ir smurtautojais dirba daugelio sričių specialistai. Utrechto mieste lietuvių delegacija dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „The Network Meeting Health Promoting Schol International“, skirtoje sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo plėtrai. Ypač didelių simpatijų sulaukė  profesoriaus S. Kachatryan iš Armėnijos pranešimas apie savo šalies vaikų sveikatinimą. Pasak profesoriaus, -„Vaikai yra kaip augalai, o pedagogai ir visi, dirbantys su vaikais turi būti kaip geri sodininkai“.

Viena mokymų diena buvo skirta jaunų žmonių lytinio ugdymo problemoms analizuoti, todėl Amsterdame lankytasi Rutgers WPF ir SOA Aids organizacijose, kurios užsiima vaikų ir jaunimo lytiniu švietimu, šeimos planavimo bei įvairios pagalbos paslaugų organizavimu jaunimo tarpe.

Projekto dalyvių įgytos žinios ir gebėjimai buvo vertinami specialios komisijos, sudarytos iš Yanos visuomenės sveikatos fondo specialistų ir ekspertų. Buvo sudarytos 5 grupės, kurios pristatė savo pasirinktos sveikatos stiprinimo temos grupinį darbą. Kiekviena grupė turėjo pateikti pasirinktos sveikatinimo srities planą, kuriame išdėstė kaip Olandijoje įgytos žinios bus pritaikomos Lietuvoje, pavyzdžiui Biržų rajone.

Vienas iš pagrindinių stažuotės tikslų yra parengti rekomendacijas Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos ugdymo specialistams. Projekto išdavoje sukurta informacinė-vaizdinė medžiaga bus patalpinta elektroninėje erdvėje ir prieinama visiems, besidomintiems bendruomenės sveikatos stiprinimo temomis.

Be informacijos gausos, projekto dalyvius džiugino vaikų žaidimų aikštelių įvairumas ir gausa, saugios erdvės atžaloms. Be įvairių organizacijų lankymo Utrechto, Haarlemo, Nieuw-Vennep, Amsterdamo miestuose, specialistai turėjo galimybę pamatyti įspūdingą architektūrą, paplaukioti kanalais Amsterdame. Ypatingai visiems patiko saugi ir išvystyta dviračių infrastruktūra, begalė dviračiais važiuojančių įvairaus amžiaus žmonių. Olandija lietuvius pasitiko žydinčiais narcizais, magnolijomis ir vyšniomis. Po apsilankymo Amsterdamo gėlių turguje, nė viena stažuotės dalyvė neišėjo iš „gėlių jūros“ be tulpių ir kitų gėlių svogūnėlių. Dalyvius sužavėjo olandų draugiškumas, paslaugumas, išvystyta pagalbos ir informacijos teikimo sistema. Be galo visi liko dėkingi nuo skrydžio iki skrydžio buvusiai šalia p. Jany van Dijk. „Mes trumpam tapome viena šeima“, - su ašaromis akyse juokavo moteris, kuri atsisveikindama negailėjo gražių žodžių kiekvienam projekto dalyviui.

 

Biržų r. sav. Visuomenės sveikatos biuro informacija

 

TYRIMAS „65 METŲ AMŽIAUS IR VYRESNIŲ ASMENŲ SVEIKATOS

NETOLYGUMAI LIETUVOJE“

 

            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Higienos institutu atliko tyrimą „65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje“. Tyrime dalyvavo Biržų miesto ir rajono gyventojai, nuo 65 iki 86 metų. Tyrimas vyko 2013 m. birželio – spalio mėn.

                      Gauti tyrimo rezultatai:

  1. Biržų r. gyventojai dažniausiai lankosi valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje (74 proc.)
  2. Daugiau nei puseiapklaustųjų per pastaruosius 12 mėnesių buvo suteiktos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos.
  3.  Iš tyrimo rezultatų matyti, kad daugumą gyventojų tenkina sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas įstaigose, į kurias paprastai jie kreipiasi.
  4. 82 proc. apklaustųjų neturi sunkumų pasiekti sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau net 14   proc. − per didelis atstumas iki įstaigos, o 3,7 proc. − skundžiasi dėl didelių kelionės išlaidų.
  5. Dauguma apklaustųjų, nuo 65 m. ir vyresni asmenys, per 12 mėn. dažniausiai lankėsi pas šeimos gydytoją iki 3 kartų, o 22 proc. − nesilankė nei karto.
  6. Pas šeimos gydytoją dažniausiai registruojasi telefonu ir vietoje registratūroje bendra tvarka, 7 proc. – internetu (iš jų asmenys vyresni nei 70 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą). Priimtiniausias būdas registruotis – telefonu.
  7. 81 proc. − registruojantis pas šeimos gydytoją problemų nekyla, tačiau 14 proc. teigia, kad reikia ilgai laukti eilėje, o 5 proc. − kad sunku prisiskambinti.
  8. Respondentai (50 proc.) teigė, kad nuo registracijos iki patekimo pas šeimos gydytoją jiems tenka laukti iki 1 savaitės, 40 proc. asmenų teigė, kad daugiau nei 1 savaitė, bet trumpiau nei 1 mėn. 58 proc. − laukimo laiku patenkinti, 23 proc. – laukimo laikas netenkina, o 4 proc. – visiškai netenkina. Eilėje pas šeimos gydytoją dažniausiai laukia ilgiau nei 30 min.
  9. Šeimos gydytojas dažniausiai pacientų teiraujasi apie jų svorį ir domisi, ar pacientai yra fiziškai aktyvūs. Rečiausiai − ar jų pacientai vartoja alkoholinius gėrimus, rūko. Respondentų teigimu, šeimos gydytojas nei karto nėra pataręs mesti rūkyti, dažniausiai pataria keisti mitybos įpročius.
  10. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad dažniausiai šeimos gydytojas pacientus išsamiai informuoja apie tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, tačiau mažiausiai teikia informacijos apie sveikatos stiprinimą ir gydymo procesą. Pacientų nuomonė apie šeimos gydytoją yra teigiama. 
  11.  Respondentai teigia, kad esant būtinybei, dažniausiai gali išsikviesti šeimos gydytoją, 14 proc. iškviesti šeimos gydytoją nėra galimybės.
  12.  Dažniausiai asmenys kreipiasi į šeimos gydytoją ir odontologą. Eilėje pas gydytojus specialistus ilgiausiai tenka laukti kardiologo.
  13.  Apie 21 proc. asmenų yra jautę, kad sveikatos priežiūros specialistai elgėsi nepagarbiai, blogiau, negu su kitais žmonėmis dėl jų amžiaus.
  14. Apie 36 proc. respondentų atsisakė diagnostikos procedūrų dėl per didelių paslaugų kainos. 8 proc. procedūras gavo nemokamai.
  15. Respondentai dažniausiai informaciją apie sveiką gyvenimo būdą, sveikos mitybos principus, fizinio aktyvumo reikšmę ir kt. sužino iš TV / radijo, žiniasklaidos / knygų ir sveikatos renginių.
  16. Daugiau nei pusė respondentų mano, kad formuojant sveikos gyvensenos įgūdžius, svarbiausias specialistas – šeimos gydytojas.
  17. 44 proc. asmenų mano, kad gyvenimo būdas yra nepalankus jų sveikatai.
  18. 15 proc. asmenų gyvena su žmogumi, kuriam reikalinga nuolatinė slauga.
  19. Pasiteiravus apie gyvenimo sąlygas paaiškėjo, kad dauguma respondentų turi centrinį šildymą ir šildymą kietu kuru. Buityje vandenį naudoja centralizuotą, maistui gaminti vandenį dažniausiai naudoja taip pat centralizuotą arba iš šulinio. 7 proc. apklaustųjų namuose neturi dušo / vonios, skalbimo mašinos neturi 17 proc.
  20. Daugumos apklaustųjų, nuo 64 m. ir vyresnių asmenų, pajamos per mėnesį kiekvienam šeimos nariui (atskaičius mokesčius) yra 816−1200 Lt ir 401−815 Lt.
  21.  Dauguma apklaustųjų dalyvauja visuomeninėje veikloje: bažnyčios religinės bendruomenės veikloje, bendruomenės, draugijos ar nevyriausybinės organizacijos veikloje, menų kolektyvo veikloje, tai pat bendraminčių susitikimuose. 8 proc. apklaustųjų nedalyvauja jokioje visuomeninėje veikloje.

 

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

stebėsenos specialistė Ieva Garjonytė

 

                         Biržų šeimos gydytojų centras sėkmingai įgyvendino 2  projektus                       

                    UAB Biržų šeimos gydytojų centras jau antrus metus sėkmingai įvykdė du projektus: „ Vaikų profilaktinių sveikatos tikrinimų, atliekant koprologinius tyrimus programą“  ir  „Kaip sumažinti užkrečiamųjų ligų grėsmę Biržų mieste, taisyklingai tvarkant pavojingas medicinines atliekas“.

                      Pirmajai programai vykdyti 2013 m. buvo gauta 1800 Lt iš Biržų raj. savivaldybės  visuomenės  sveikatos rėmimo specialiosios programos. Dauguma programos lėšų panaudota vaikų koprologiniams tyrimams atlikti. Buvo ištirti 36 vaikai. Dauguma jų - lopšelio-darželio “Ąžuoliukas” auklėtiniai.  Jiems atlikti 65 tyrimai: 35 spalinių kiaušinėlių ir  30 kirminų kiaušinėlių koprologinių tyrimų. Ištyrus kirminų kiaušinėlių koprologinių tyrimų. Ištyrus 36 vaikus, tyrimų rezultatai parodė, kad užsikrėtę 5 vaikai. Vienam rasta Blastocystis hominis cistos, keturiems – Enterobius vermicularis ova. Užsikrėtusiems vaikams buvo rekomenduota kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pakartotinai atlikti tyrimai po gydymo, taip pat buvo finansuojami programos lėšomis.

                      Projekto tikslas – ne tik atlikti vaikų koprologinius tyrimus, bet ir užsiimti profilaktika, kaip išvengti užkrečiamųjų ligų. Vaikai buvo mokomi kaip plauti rankytes ir praktinių higienos įgūdžių. Išklausė paskaitėles, kurias skaitė Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus specialistės. Už aktyvų dalyvavimą ir aktyvų susidomėjimą švara vaikai buvo paskatinti dovanėlėmis ir vaišėmis. Vaikučiai skolingi neliko – parodė gražią muzikinę programėlę programos vykdytojams ir visiems dalyviams.

 

 

 

 

                 „Kaip sumažinti užkrečiamųjų ligų grėsmę Biržų mieste, taisyklingai tvarkant pavojingas medicinines atliekas“ programai vykdyti gauta 1200 Lt lėšų.  Programa siekta užtikrinti pavojingų medicininių atliekų laikymą tinkamomis sąlygomis iki jų išvežimo; organizuoti savalaikį medicininių atliekų išvežimą; apsaugoti visuomenės sveikatą nuo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų; apsaugoti gyvąją gamtą ir aplinką nuo cheminių medžiagų, naudojamų atliekų dezinfekcijai, poveikio; taupyti valstybės lėšas, skirtas brangiam užkrečiamųjų ligų (ŽIV, hepatitų ir kt.) medikamentiniam gydymui vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 “Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimais“ ir HN 66:2013 “ Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimais“.  Dauguma programos lėšų panaudota pavojingų medicininių atliekų utilizavimui. Už likusias lėšas įsigyta medicininių atliekų konteineriai. 

 

Visuomenės sveikatos programų, finansuojamų Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis, atrankos, vertinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas

Paraiška

Vertinimo lentelė

Ataskaitos forma

2011 m. Sveikatos programų sutartis   Sąmata 

 

 

 

 


 

Tyrimo „65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje“ rezultatai

 

Biržų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikata 2013 - 2014 m.

 

Biržų rajono gyventojų apklausa apie jų fizinį aktyvumą

Kuprinių svėrimo akcija

Alkoholio vartojimo paplitimas Biržų rajono ir miesto mokyklose

 

Kovoti su tuberkulioze trukdo ligonių atsakomybės stoka ir augantis antimikrobinis atsparumas

Vaikų dantukų apsaugai – nemokami silantai

Biržų SR rezultatai

Nemokamai pasitikrinkite savo sveikatos būklę

Privačių gydymo įstaigų veiklai nenumatoma naujų ribojimų

Už kokias paslaugas ir tyrimus reikia mokėti VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje

Sveikas žmogus nepaisant metų

10 dažniausiai ligonių kasoms pateikiamų klausimų ir atsakymų į juos.

Tinkama mityba - sveikos gyvensenos pagrindas

Mokinių mitybos įpročiai Biržų miesto ir rajono mokyklose


 

 

 

,,Pedikuliozės ir niežų prevencijos programa Biržų rajone 2013 metais“ buvo sėkminga

 

 

                      Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, atkreipdamas dėmesį į užkrečiamųjų ligų – pedikuliozės ir niežų aktualumą ir paplitimą, jau nuo 2009 m.  kasmet rengia ir įgyvendina ,,Pedikuliozės ir niežų prevencijos programą“, kurios tikslas – sumažinti pedikuliozės ir niežų paplitimą tarp Biržų  rajono gyventojų.

Pedikuliozė (utėlėtumas) – tai odos liga, sukelta kraują siurbiančių parazitų – utėlių. Niežai yra odos liga, kurią sukelia ektoparazitai – smulkios niežinės erkės. Biržų rajone sergamumas ir pavojus susirgti tiek viena, tiek kita liga išlieka. Kasmet registruojama niežų atvejų, tačiau daugėja registruotų sergančių pedikulioze asmenų. Nors utėlėtumas labiau paplitęs tarp socialiai pažeidžiamų asmenų, asocialių šeimų, nesilaikančių net elementariausių higienos taisyklių, vis dėlto nė vienas nesam apsaugotas nuo šių gyvūnėlių antpuolio.

Didžioji dalis sergančiųjų pedikulioze – moksleiviai, todėl pedikuliozės profilaktika daugiau orientuota į mokyklas, kur epidemiologinę pedikuliozės priežiūrą vykdo mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Manoma, kad suaktyvinus pedikuliozės epidemiologinę priežiūrą rajono mokymo įstaigose, išaiškinama žymiai daugiau moksleivių pedikuliozės atvejų nei anksčiau. Anksti diagnozuotas utėlėtumas palengvina gydymą ir sumažina apsikrėtimo galimybę.

Norint utėles įveikti efektyviai ir saugiai sveikatos atžvilgiu, vykdant programą buvo pasirinktos priemonės, kurios neįsiskverbia per odą, o naikina utėles fiziniu būdu, t. y. jos miršta ne paveiktos nuodų, o uždususios.

Vykdant šių ligų profilaktiką, Visuomenės sveikatos biuras parengė ir išleido lankstinukus pedikuliozės ir niežų prevencijai įgyvendinti.

  Programa buvo finansuojama iš Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programos lėšų.

Galima pasidžiaugti, kad programa įgyvendinta sėkmingai, biuro darbuotojos dėkoja už bendradarbiavimą seniūnijų, vaikų dienos centrų, mokyklų socialiniams darbuotojams.

  

Violeta Valiukienė

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė,

Programos ,,Pedikuliozės ir niežų prevencijos programa Biržų rajone 2013 metais“ vadovė

 

 

 

ATVIRAS KREIPIMASIS

į visuomenę, valdžios institucijas, politines partijas

 

2013 m. lapkričio mėn. 4 d.

Vilnius

 

Nuo 2009 m. finansuojama 81–92 proc. sveikatos priežiūros paslaugų patvirtintų įkainių, tad nuo 2009 m. už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nesumokėta daugiau kaip 1 milijardas litų. 2013 m. rugsėjo 30 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) taryba planuoja, kad kitais metais finansuos 92 proc. Tačiau paslaugos, medicinos medžiagos, vaistai nuolat brangsta. Susidarė tokia situacija, kad net 98 proc. stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų šių metų I pusmetį baigė turėdamos neigiamą balansą, o jų įsiskolinimai kreditoriams grėsmingai išaugo. Visos įstaigos yra skolingos daugiau nei 79,3 mln. litų. Ypač sudėtinga rajono ligoninių finansinė būklė. Finansinė sveikatos priežiūros įstaigų padėtis yra išties bloga, ir vis blogėja. 2011 metais 17 proc. įstaigų baigė su minuso ženklu, 2012 metais – jau 43 proc., o šių metų pirmąjį pusmetį – jau net 70 proc. įstaigų.

Kadangi ir toliau planuojamas visų įstaigos patiriamų išlaidų nepadengiantis finansavimas, tai didėja rizika, jog kreditoriai pradės sveikatos priežiūros įstaigoms taikyti sankcijas – areštuoti atsiskaitomąsias sąskaitas ir taip sutrikdyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams.

Dėl nepakankamo finansavimo įstaigos yra priverstos pacientus gydyti pigiausiais vaistais ir kitomis medicinos medžiagomis. Kita neigiama pasekmė – tenka mažinti medicinos darbuotojų darbo užmokestį ir „savo noru“ leisti gydytojus ir slaugytojas nemokamų atostogų. Tai didina pacientų eiles ir skatina kvalifikuotus medicinos specialistus emigruoti. Jau šiandien regionuose trūksta gydytojų (gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų yra 3 kartus mažesnis, nei didmiesčiuose), o miestuose įsikūrusiose įstaigose dirba apie 30–40 proc. pensinio amžiaus specialistų. Jau dabar „kas antram respondentui kyla sunkumų, siekiant sveikatos priežiūros paslaugų; dažniausi sunkumai – ilgos eilės pas gydytoją specialistą, ilgos eilės atlikti tyrimus.

Jei 2014 metais finansavimas nebus adekvatus sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, paslaugų prieinamumas sergantiems asmenims dar labiau pablogės.

Kartu su mažėjančiu finansavimu auga sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Jį didina ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vis daugiau gydomų lėtinių ligų. Be to, padažnėjo apsilankymų pas gydytojus per metus skaičius – net 12 proc., plg. 6,4  (2000 m.) ir 7,17  (2011 m.).

Nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas lemia padidėjusias „Sodros“ išlaidas.

Per pastaruosius 3 metus (2010–2012) dirbančiųjų nedarbingumo dienos ir išlaidos ligos pašalpai sparčiai augo:

·                                Apsilankymų pas gydytojus skaičius padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 23,9 mln. per 2012 metus.

·                                Apmokėtų dienų skaičius vienam apdraustajam padidėjo 7,9 proc. ir pasiekė 5,86 dienas.

·                                Nedarbingumo atvejų skaičius tūkstančiui apdraustųjų padidėjo 13,4 proc. ir pasiekė 406,6 atvejus.

Dėl to išlaidos valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpai padidėjo 19,2 proc. ir pasiekė 394 mln. litų per 2012 metus. Matyti tendencija, kad jos augs ir toliau.

Klausimas, kaip užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, yra labai aktualus kiekvienam Lietuvos piliečiui, todėl jį ir svarstome Tarptautinėje viešojoje sektoriaus efektyvumo konferencijoje 2013.

 

 

 

 

 

 

Nevyriausybinės organizacijos, suinteresuotos prieinamu, savalaikiu ir kokybišku sveikatos priežiūros paslaugų teikimu,

KREIPIASI Į VISUOMENĘ, VALDŽIOS INSTITUCIJAS, POLITINES PARTIJAS.

Kviesdami prisidėti prie mums visiems aktualaus klausimo sprendimo

Kreipiamės į Sveikatos apsaugos ministeriją ir

prašome pripažinti ir paskelbti visuomenei apie tai, kad dabar surenkamų Privalomojo sveikatos draudimo lėšų nepakanka apmokėti visoms sveikatos priežiūros paslaugoms.

Kreipiamės į Valstybinę ligonių kasą ir

prašome paskelbti visuomenei, kokia apimtimi bus galima finansuoti sveikatos priežiūros paslaugas iš surinkto Privalomo sveikatos draudimo fondo 2014 metais.

Kreipiamės į politines partijas,

suprasdami, jog turite visuomenės pasitikėjimą ir įgaliojimus spręsti visuomenei svarbias problemas, kviečiame spręsti visuomenei gyvybiškai būtiną sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimą, užtikrinant jų papildomo finansavimo šaltinio įteisinimą.

Kreipiamės į Lietuvos visuomenę,

konstatuodami, jog dabar surenkamų PSDF lėšų nepakanka apmokėti visoms visuomenei reikalingoms sveikatos priežiūros paslaugoms, prašydami svarstyti ir pasisakyti dėl papildomo sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo šaltinio formavimo ir įteisinimo, sudarant sąlygas gyventojams patiems primokėti už jų gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas.

 

Kreipimąsi pasirašo

Pacientai

         Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba

Savininkai (mokesčių mokėtojai):

         Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai - darbdaviai

         Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai - darbuotojai:

         Lietuvos gydytojų sąjunga

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga

 

 

Per pusę metų gydymui, vaistams, reabilitacijai – 1,5 mlrd. litų

 

            Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį pacientams gydymo įstaigose suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (tyrimų, suteiktų specialistų konsultacijų, įvairių konkrečių ligų gydymo) išlaidoms apmokėti panaudota beveik 1,5 mlrd. litų.

Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, panaudota 353,2 mln. litų. Kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones minėtu laikotarpiu vartojo apie 1 mln. pacientų, t. y. apie 35 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Už pacientams suteiktas paslaugas pagal prevencines ir kitas sveikatos programas buvo išleista 84,3 mln. litų (dantų protezavimui − 14,6 mln. Lt, krūties vėžio ankstyvosios stadijos diagnostikai − 2,5 mln. Lt, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti – 6 mln. Lt, žmogaus organų ir audinių transplantacijai – 19,6 mln. Lt). Minėtu laikotarpiu prevencinėse programose dalyvavo daugiau nei 388 tūkst. asmenų.

Po sunkių ligų ir traumų gydymo buvo suteikta daugiau kaip 39 tūkst. medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų. Tam išleista 63,6 mln. litų.

 

Biržų rajono savivaldybės informacija

                                         

 Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

 

50−75 metų amžiaus gyventojai kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Pagal Storosios žarnos vėžio prevencinę programą Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms išlaidos už atliktus tyrimus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Svarbiausias minėtos programos tikslas – nustatyti ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Vėžio gydymo efektyvumas priklauso nuo diagnozuotos stadijos. Jei diagnozuojamas vėžys ankstyvosios stadijos, pacientą galima išgydyti. Programoje numatyti tyrimai padeda išaiškinti ne tik šią ligą, bet ir nustatyti ikivėžinius storosios žarnos pakitimus, kuriuos gydant užkertamas kelias vėžiui

Norintys nemokamai išsitirti pagal šią programą, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jam turėtų būti atliekamas slapto kraujavimo testas, kas rodytų žarnyno vėžio simptomus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir tyrimas jam bus kartojamas po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą.

Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Prevencinėje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo daugiau nei 64 tūkst. šalies gyventojų. Pernai finansavimo programai įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo skirta 5,075 mln. litų, o šiemet – apie 5,387 mln. litų.

Rūpimus klausimus galima pateikti el. paštu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefonu 8 700 88 888.

Biržų rajono savivaldybės informacija

 

 

Po endoprotezavimo operacijos – grįžimas į aktyvų gyvenimą

Sąnario pakeitimo arba endoprotezavimo operacija – chirurginis skausmingų ir judesius ribojančių sąnarių pažeidimų gydymo metodas. Ir nors žmonės, nepaisant savo amžiaus ir gyvenimo būdo, nori visada išlikti judrūs, smagūs ir linksmi, sąnario susidėvėjimas dažnai visais atžvilgiais paveikia asmeninį gyvenimą. Darosi sudėtinga vaikščioti, vairuoti, o galiausiai – ir stovėti.

Iš pradžių nežymius nepatogumus, kiek vėliau ir sunkius skausmus dėl susidėvėjusio sąnario išgyvenantys žmonės vis tik turi galimybę savo gyvenimo kokybę pagerinti atlikę Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamą endoprotezavimo operaciją. Dažniausiai tai yra sėkmingos chirurginės procedūros, kiekvienais metais pasaulyje atliekamos milijonams žmonių. Sąnario pakeitimo operacija gali būti atlikta praktiškai bet kuriam sąnariui, įskaitant klubo, kelio, peties, alkūnės, čiurnos.

Gerėjanti gyvenimo kokybė

Apie teigiamus pokyčius po sąnario pakeitimo operacijos galėtų papasakoti bene visi tai išgyvenę.

Viena tokių – 65 metų pensininkė Angelė. Prieš metus atliktą kelio sąnario operaciją moteris atsimena kaip didžiausią stebuklą. „Paskutinieji metai iki operacijos buvo patys sunkiausi. Kankino nuolatiniai skausmai, dėl kurių dienomis tiesiog negalėdavau išeiti iš namų. Teko pamiršti mėgiamus užsiėmimus, keliones. Su didžiausia viltimi laukiau operacijos. Žinojau, kad blogiau būti tiesiog negali. Bet kad operacija iš naujo sugrąžins galimybę judėti lyg prieš gerą dešimtmetį – nesitikėjau. Dabar džiaugiuosi ne tik aš, bet ir artimieji – anūkai jau klausia, kada keliausime su rogutėmis čiuožinėti nuo kalnų”, – prisiminimais dalinasi moteris.

Laukiančiųjų sąnarių endoprotezų mažėja

Remiantis statistiniais duomenimis, nuo 1999 iki 2011 metų buvo pateikiama kur kas daugiau prašymų endoprotezavimo operacijoms, nei jų atliekama. Tik pastaraisiais metais klubo sąnario operacijų atlikta bene tiek pat, kiek sulaukta prašymų. Planuojama, kad artimiausiu metu taip pat operatyviai bus atliekamos ir kelio sąnario operacijos.

Lietuvoje sąnarių endoprotezavimo operacijos atliekamos daugiau nei dvidešimtyje ligoninių. Jose per visus 2011 metus buvo atliktas rekordinis pirminių klubo ir kelio sąnario operacijų skaičius – iš viso 6775. Tai tūkstančiu daugiau nei 2010 metais. Per 2012 metų tris ketvirčius buvo atliktos 2540 klubo ir 1567 kelio sąnario operacijos.

Ar eilėje sąnario endoprotezo teks laukti pusmetį, ar keletą mėnesių, priklauso ir nuo paties paciento. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vyr. specialisto Viliaus Petrėčio teigimu, pacientas turi teisę pasirinkti ligoninę, kurioje laukiančiųjų eilės yra trumpiausios, o pasirinkusieji – pakeisti gydymo įstaigą, matydami, kad kitoje ligoninėje operacijos sulauktų greičiau. „Žmonės, kuriems reikalinga operacija, patys turėtų būti atidūs ir pasirinkti tą gydymo įstaigą, kurioje operacija bus atlikta greičiausiai. Eilės skiriasi ir dėl pačių ligoninių pajėgumo, ir dėl srauto pacientų, kurie pasirenka konkrečią ligoninę“, - sako V. Petrėtis.

Laukti tenka nuo mėnesio iki trejų metų

Kiekvieną mėnesį VLK specialistai atnaujina informaciją, kiek laiko kurioje ligoninėje tenka laukti sąnario pakeitimo operacijų. Laukimo trukmė priklauso nuo atliekamų operacijų skaičiaus ir pacientų pasirinkimo, kokioje ligoninėje ir nuo kada laukti.

2013 metų sausio mėnesio duomenimis, klubo sąnario endoprotezavimo operacijų trumpiausiai – 5 mėnesius – teko laukti Biržų ligoninėje, o kelio operacijos Raseinių, Marijampolės, Telšių, Respublikinėje Klaipėdos, Panevėžio ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėse atliktos greičiau kaip per mėnesį. Nuo šių gydymo įstaigų labiausiai atitrūksta Šiaulių ligoninė, kurioje operacija gali būti atlikta praėjus net trejiems metams po prašymo pateikimo. Laukimo trukmė nebūtinai tokia pati išliks ir ateityje – ji gali ir trumpėti, ir ilgėti.

Pasak VLK specialistų, dažnai nutinka ir taip, kad į eilę sugrįžta tie pacientai, kurie eilės tvarka gavo sąnario endoprotezą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių paskirtu laiku negalėjo operuotis. Pasikeitus teisės aktams nuo 2012 metų rugpjūčio 31 dienos pacientas turi teisę tik vieną kartą vienerių metų laikotarpyje sugrįžti į eilę pagal savo pirminio prašymo datą. Toks pacientas patenka į eilės pradžią, nes jo pirminio prašymo data būna ankstesnė už kitų. Taigi, nereikėtų stebėtis, kai eilė laikinai pailgėja.

Asmenys, įrašyti į eilę sąnario endoprotezui gauti, bet iki 2012 metų rugsėjo 30 dienos atsisakę numatytu laiku operuotis, turi teisę iki 2013 metų rugpjūčio 31 dienos kreiptis į VLK dėl įrašymo į eilę operuotis. Tai labai svarbu, kadangi pacientai, kurie nesuskubs to padaryti iki nurodytos datos, turės iš naujo stoti į eilę nemokamam endoprotezui gauti.

Kompensacijos mokėjimo tvarka

Dar viena išeitis greičiau atgauti judėjimo laisvę – įsigyti endoprotezą savo lėšomis. Jį įsigijęs pacientas ne vėliau kaip per 90 dienų VLK turi pateikti dokumentus kompensacijai gauti: prašymą dėl sąnario endoprotezo įsigijimo išlaidų kompensavimo, prašymą implantuoti savomis lėšomis įsigytą sąnario endoprotezą ir PVM sąskaitos - faktūros originalą.

Šiuo metu kompensuojama dalis endoprotezo kainos: klubo sąnario – 1731 Lt, kelio sąnario – 3274 Lt.

Operacijos atliekamos kokybiškai

Abejoti atliekamų operacijų bei endoprotezų kokybe nereikėtų. Pastarieji perkami centralizuotai, dalyvaujant tarptautiniuose viešuosiuose konkursuose. Gamintojams keliami griežti reikalavimai: būtina pateikti mokslinių straipsnių apie siūlomą gaminį, atlikti klinikinius tyrimus ir pan.

Pasitaiko atvejų, kai atliekamos ir pakartotinės, kitaip tariant, revizinės operacijos. Jų metu pakeičiami implantuoto protezo, kuris komplikavosi, vienas arba abu komponentai. Lyginant Lietuvoje atliekamų revizinių operacijų skaičių su atliekamomis kitose išsivysčiusiose šalyse, VLK specialistų teigimu, operacijų bei protezų kokybės lygis Lietuvoje labai aukštas. Jeigu išsivysčiusiose šalyse po pirminių klubo sąnario operacijų atliekama 10-15 proc. revizinių operacijų, Lietuvoje tokių per 2012 metų tris ketvirčius buvo atlikta apie 12 proc. Tuo tarpu kelio revizinių operacijų buvo atlikta vos 3,5 proc., kai kitose šalyse atliekama apie 5-7 proc.

Tik po sąnario pakeitimo operacijos dauguma pacientų gali ilgesniam laikui užmiršti kankinančius kasdienius skausmus. O gera savijauta ne vienam leidžia gyventi visavertį gyvenimą ir pajusti gyvenimo džiaugsmą iš naujo.

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateikta informacija     

                                                       

Ligonių kasos teikia vis daugiau elektroninių paslaugų
    Apie ligonių kasų teikiamas ir planuojamas teikti elektroninių paslaugas informuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Informacinių technologijų departamento direktorius Justinas Vyšniauskas:

 

    Šiais laikais vis daugiau viešojo sektoriaus paslaugų teikiama internetu. O kokias e. paslaugas teikia ligonių kasos?
    Šiuo metu elektroninių paslaugų vartotojai gali gauti šias ligonių kasų paslaugas:
- užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK);
- gauti pažymą, patvirtinančią asmens teisę į kompensaciją už medicininę reabilitaciją ir sanatorinį (antirecidyvinį) gydymą;
-  pasitikrinti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu;
- gauti informaciją apie savo prisirašymą prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, duomenis apie gydymo įstaigose suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bei jų kainas, susipažinti su medicinos dokumentų įrašais apie nustatytas diagnozes, vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus, taip pat visą informaciją apie asmens draustumą privalomuoju sveikatos draudimu.

 

    Papasakokite plačiau apie būdą internetu pasitikrinti draustumą? Kaip atsirado ši paslauga?
    Pasitikrinti savo draustumą galima VLK interneto svetainėje (www.vlk.lt), skyrelyje „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“. Pakanka šio skyrelio skiltyje „Draudžiamojo paieška“ įrašyti asmens kodą arba draudžiamojo asmens identifikacinį kodą (DIK) ir galima sužinoti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. ar turite teisę į nemokamą gydymą, kurio išlaidos kompensuojamos PSDF lėšomis. Šiemet kas mėnesį apie 7500 asmenų, apsilankančių VLK interneto svetainėje, pasitikrina savo draustumą.
    Šią paslaugą sukūrėme 2011 m. pabaigoje, ligonių kasoms ir gydymo įstaigoms pradėjus naudotis Draudžiamųjų registru. Tuomet paaiškėjo, kad pasitaiko nedraustų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų, atvykstančių į gydymo įstaigas dėl paslaugų, kurios nemokamai teikiamos tik apdraustiesiems. Juk gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su ligonių kasa, svarbu įsitikinti, kad už pacientui suteiktas paslaugas bus sumokėta.
    Pažymėtina, kad Draudžiamųjų registre registruojami visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai – Lietuvos piliečiai ir dirbantys užsieniečiai bei nepilnamečiai jų šeimos nariai, jame fiksuojamas asmenų apdraustumas ir apdraustumo galiojimo laikotarpiai.
    Na, o daugiau informacijos apie savo privalomąjį sveikatos draudimą, savo draustumo istoriją galima rasti prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų sistemos www.epaslaugos.lt. Kadangi joje pateikiama asmeninė informacija, ji gali būti prieinama tik asmeniškai prisijungiant. Dažniausiai jungiamasi per internetinės bankininkystės sistemas, bet galima naudotis ir el. parašo sertifikatu.
    Ar prisijungus prie sistemos www.epaslaugos.lt galima gauti kokių nors duomenų apie savo sveikatą, gydymąsi (pvz., apsilankymus pas gydytojus, diagnozę, skirtą gydymą, vaistus)? Ar daug žmonių naudojasi šia sistema?
    Prisijungę per Elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt ir naudodamiesi internetinės bankininkystės priemonėmis, jūs galite surasti įvairios asmeninės informacijos, taip pat ir apie jūsų apsilankymus pas gydytojus, nustatytas diagnozes, suteiktų paslaugų įkainius (tiesa, paslaugos teikimo metu galiojančios kainos nurodomos balais), išduotus kompensuojamuosius vaistus.
    Norėtųsi priminti, kad tai ypatingi duomenys, t. y. duomenis įveda į sistemą gydymo įstaigos, o jie prieinami tik pačiam pacientui.
    Beje, šių paslaugų vartotojų nėra daug – kas mėnesį savo duomenis sistemoje pasitikrina apie 1500 asmenų.
 

 

      Dažniausiai e. paslaugos teikiamos, kad nereikėtų vaikščioti į įstaigas. Ar ir jūs siekėte to paties – kad greičiau ir paprasčiau būtų gaunama informacija, susipažįstama su reikiamu dokumentu?
    Praktiškai visos minėtos paslaugos trumpina kelią iki reikiamos informacijos gavimo. Tiesa, nors elektroniniu būdu galima užsisakyti ESDK, pasitikrinti, ar tebegalioja turima, ar pagaminta užsakytoji ir pan., pagamintą kortelę reikia atsiimti pasirašytinai teritorinėje ligonių kasoje – tad reikia į ją atvykti.

 

     Ar kitąmet planuojate diegti naujas eletronines paslaugas? Kokias?
    Naujų paslaugų ateinančiais metais nenumatoma diegti, tačiau planuojama tobulinti jau teikiamas e. paslaugas. Norėtume, kad draudžiamieji galėtų gauti daugiau naudingos, lengviau suprantamos informacijos, patogesniu formatu. Planuojame sukurti bendrą ligonių kasų teikiamų e. paslaugų portalą, kuriame būtų pateikiama visa apdraustiesiems aktuali informacija.

 

                                 KĄ VERTA ŽINOTI GRĮŽTANTIEMS IŠ UŽSIENIO

  Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančių. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas?

Nuo ko pradėti: trys žingsniai

  Pirmas – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima internetu „Elektroninių valdžios vartų“ interneto svetainėje adresu http://www.epaslaugos.ltarba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate.

  Antras – pasirūpinkite visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams svarbia teise į apdraustiesiems laiduojamą medicinos pagalbą, tačiau nepamirškite, kad šią teisę įgyjate įvykdę prievolę – sumokėję nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kaip ir daugelyje Europos šalių, apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu laikomas tas, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

  Trečias – pasirinkite gydymo įstaigą ir joje prisirašykite. Svarbu žinoti, kad turite teisę pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją. Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga (poliklinika ar šeimos gydytojo centras, klinika) yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų paslaugų apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Taip pat sužinokite, kokios paslaugos ir kokiais atvejais gali būti mokamos. Visais atvejais apie mokamas paslaugas jus turi informuoti gydantysis gydytojas, gydymo įstaigos administracija, mokamų paslaugų įkainiai turi būti skelbiami gydymo įstaigoje. Jei abejojate, ar privalote mokėti už teikiamas paslaugas, galite kreiptis į ligonių kasas.

Kas atsitinka, jei išvykdami nedeklaruojate išvykimo, o grįžus prireikia medikų pagalbos?

  Lietuvos Respublikos piliečių pareiga deklaruoti savo gyvenamosios vietos pakeitimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, jei išvykstama ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui. Pasitaiko, kad šią pareigą pamiršta nusprendusieji padirbėti užsienyje, o grįžę į Lietuvą, tie „užmirštuoliai“ susiduria su problema – jie privalo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už tuos laikotarpius, kuriais faktiškai Lietuvoje negyveno, nes mokesčius renkanti institucija to nežinojo ir emigravusiam asmeniui taikė prievolę mokėti sveikatos draudimo įmokas. Tad paprasčiausias sprendimas – išvykstant deklaruoti išvykimą, o grįžus – deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir tapti apdraustuoju. Tik tuomet turėsite teisę į valstybės laiduojamą medicinos pagalbą ir paslaugas susirgus.  

Jei esate apdraustas toje šalyje, kur dirbate ir norite gydytis Lietuvoje

  Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – toje šalyje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir ten gauna tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

  Jei esate apdraustas ir planuojate pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdami iš ES šalies, kurioje legaliai dirbate, nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią Jums išduos tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos. O jei norėtumėte gydytis Lietuvoje, gaukite iš tos ES šalies, kurioje dirbate, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduodamą dokumentą S2 arba E 112 formos pažymą, leidžiančius užsienio šalyje gauti planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Jei grįžtate gyventi į Lietuvą

   Jei dirbote ES šalyje ir buvote apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu, o grįžę gyventi į Lietuvą  ketinate privalomojo sveikatos draudimo mokesčius Lietuvoje mokėti savarankiškai, nepamirškite  atsivežti tos ES šalies, kurioje buvote apdrausti, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą. Šią pažymą turite pristatyti į teritorinę ligonių kasą, kurios aptarnaujamoje zonoje ketinate gyventi. E 104 formos pažymoje turi būti patvirtinta, kad paskutinius 3 mėnesius buvote apdraustas sveikatos draudimu pažymą išdavusioje ES šalyje. Tuomet ES šalyje įgytas sveikatos draudimas būtų įskaitytas – netektų laukti trijų mėnesių, kol įsigalios lietuviškasis privalomasis sveikatos draudimas. Tereikėtų toliau kas mėnesį savarankiškai sumokėti nustatytą šio draudimo įmoką.
Pristatę apdraustumo ES šalyje pažymą (E 104) ir toliau savarankiškai mokėdami įmokas, galėsite iš karto naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apmokamomis PSDF  biudžeto lėšomis.

Kada įsigalioja privalomasis sveikatos draudimas?

  Lietuvoje legaliai dirbantys ir gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų asmenys laikomi apdraustaisiais nuo įsidarbinimo dienos. Valstybės lėšomis draudžiami asmenys (pensininkai, nėštumo atostogose esančios moterys, registruoti darbo biržoje bedarbiai, socialinių pašalpų gavėjai, vienas iš mažametį vaiką auginančių tėvų, neįgalieji ir kt.), laikomi apdraustaisiais nuo šio statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos.

Asmenų, gaunančių autorinius atlyginimus, sporto ar atlikėjo veiklos pajamas, vykdančių individualią veiklą, savarankiškai besidraudžiančių asmenų ir žemės ūkio valdos valdytojų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2550 Lt). Ši įmoka neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas – kas mėnesį 9 proc. minimalios mėnesinės algos (šiuo metu – 77 Lt).

Mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenims svarbu nepamiršti, kad įmoką už einamąjį mėnesį būtina sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Jei tai nepadaroma, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nutrūksta.

  Privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra). Išsamesnės informacijos galima rasti tų institucijų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse www.vlk.lt, www.vmi.lt, www.sodra.lt.

Kas apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto? Už kokių gydymo įstaigų teikiamas paslaugas sumoka ligonių kasos?

  Apdraustiesiems iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos įvairios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą) turi mokėti visą nustatytą paslaugos kainą.

  Pagal Sveikatos draudimo įstatymą sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo. Šios įstaigos pacientams turi užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas galite rasti teritorinių ligonių kasų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) interneto svetainėse. Kilus klausimų galite kreiptis  ligonių kasų gyventojų aptarnavimo telefonu – 8 700 88 888.  

                                                                                                           Valstybinės ligonių kasos prie SAM



                                          Apie hepatitą A ir kaip jo apsisaugoti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, po dvylikos metų pertraukos Lietuvoje stebimas staigus sergamumo virusiniu hepatitu A šuolis, šiemet prasidėjęs mūsų šalies sostinėje. Analogiški kitų Europos šalių pavyzdžiai verčia nerimauti, jog Lietuvoje yra palankios sąlygos hepatito A virusui plisti, kadangi mažo sergamumo laikotarpiu padidėjo imlių žmonių dalis.

Kokia tai liga?

Hepatitas A, dar vadinamas gelta, yra infekcija, kuria lengvai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus tiesioginio kontakto būdu dėl nepakankamos higienos, per užterštą maistą ar geriamąjį vandenį. Hepatito A virusai (HAV) gali plisti ir tarp asmenų, vartojančių švirkščiamąsias narkotines medžiagas.

Didžiausią riziką užsikrėsti virusais turi vaikai, nes jie neturi pakankamai higienos įgūdžių. Todėl užkratas nuo įvairių aplinkos daiktų per nešvarias rankas patenka į burną. Didelę riziką užsikrėsti taip pat turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis.

Hepatitas A yra per maistą plintanti infekcinė liga. Maistas užteršiamas gaminant jį nešvariomis rankomis. Maisto produktai tampa pavojingi, kai užkratas patenka po terminio jų paruošimo arba kai jie yra nepakankamai termiškai apdoroti. Maisto produktų kryžminė tarša hepatito A virusais galima dėl blogos maisto ruošimo ar asmens higienos.

Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje. Pagal hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Afrikos (pvz., Egiptas, Tunisas, Marokas, Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).

Kas yra infekcijos šaltinis?

HAV infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis išreikšta arba besimptome šios infekcijos forma. Hepatito A virusas yra randamas hepatitu A sergančio asmens išmatose. Virusas iš organizmo su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, kai tuo tarpu pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Taigi, keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai viruso išskyrimas į aplinką tęsiasi apie 3 savaites.

Kaip pasireiškia hepatitas A?

Inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių) trunka 14 – 50 dienų, vidutiniškai 28 dienas. Liga pasireiškia priklausomai nuo ligonio amžiaus. Apie 90% vaikų iki 6 metų amžiaus pasireiškia besimptomė infekcija, 40-50% vyresnių vaikų ir 70-80% suaugusiųjų liga gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, skausmu dešinėje pašonėje, patamsėjusiu šlapimu, gelta. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki pusės metų. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką.

Ką reikėtų žinoti apie ligos sukėlėją?

Hepatito A virusai yra atsparūs išorės aplinkos veiksniams, šalčio, aukštos temperatūros poveikiui, išdžiūvimui ir kt. Gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingi nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Virusai gali koncentruotis moliuskuose. Užkrėstuose maisto produktuose gali išlikti gyvybingi keliolika dienų ir ilgiau. Hepatito A virusai gali išsilaikyti ant daugelio indų, naudojamų maisto produktams gaminti, paviršiaus, pvz., nerūdijančio plieno, vario, polietileno, polivinilchlorido. Hepatito A virusų išlikimo trukmė ant įvairių paviršių priklauso nuo medžiagos savybių, taršos šaltinio, temperatūros ir santykinės drėgmės. Hepatito A virusais aplinka užkrečiama tręšiant augalus nuotekų valymo įrenginių dumblu. Hepatito A virusai patenka į paviršinius ir požeminius vandenis, dirvožemį ir ant augalų.

Kokios pagrindinės ligos profilaktikos priemonės?

Rankų higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, mažinančios virusų išplitimą bei užsikrėtimo riziką.

Kaip turėtų elgtis sergantis asmuo?

Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant ar gaminant maistą, prieš liečiant kitus šeimos narius. Rankas privalu sausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ir jį išmesti. Namų aplinkos paviršius rekomenduojama valyti ir plauti buityje naudojamais valikliais ir plovikliais. Patalynę bei ligonio rūbus patartina virinti ne žemenės kaip 85 laipsnių temperatūros vandeniu.

Kaip mažinti užsikrėtimo riziką nesergantiems asmenims?

o Kruopščiai plauti rankas;

o Visada, kai rankos vizualiai yra nešvarios;

o Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;

o Kiekvieną kartą prieš valgį ir vaikų maitinimą;

o Prieš maisto tvarkymą ir po jo;

o Kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais ir sekretais;

o Kai vaikai ir personalas ateina ryte į ugdymo įstaigos grupę;

o Prieš keičiant vaikams sauskelnes, kitus rūbelius ir po pakeitimo;

o Po žaidynių, darbų lauke;

o Nevalgyti žalių jūros gėrybių;

o Viešint šalyse, kur sergamumas hepatitu A yra didelis, gerti tik fasuotą     geriamąjį vandenį, kruopščiai plauti vaisius ir daržoves;

o Nevalgyti maisto tose vietose, kur jis gali būti  nesaugus.

Viena efektyviausių hepatito A kontrolės priemonių yra vakcinacija. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Apsauginis imunitetas susidaro po 2-4 savaičių įskiepijus vieną vakcinos dozę. Paskiepijus dviem vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Ypač svarbu paskiepyti vaikus, lankančius lopšelius ir darželius, o taip pat 6-7 metų amžiaus vaikus, kurie pradeda lankyti mokyklą.

Hepatito A vakcina taip pat rekomenduojama:

• keliautojams, vykstantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;

• vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);

• kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;

• asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos srityje dirbančiam personalui, maisto pramonės darbuotojams, vandentiekio darbuotojams;

• silpno imuniteto, sergantiems lėtiniu hepatitu ir kitomis ligomis asmenims;

• vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais;

• švirkščiamųjų narkotikų vartotojams;

• asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;

• asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.

Daugiau informacijos www.ulac.lt

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateikta informacija

 


 

                                 Specialistai perspėja apie rudens sezono erkių aktyvumą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad prasidėjo antrasis erkių aktyvumo pikas. Jis stebimas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Tai sutampa ir su derliaus nuėmimu bei grybų sezonu, todėl padidėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Grybautojai ir ūkininkai raginami būti budriais ir imtis apsisaugojimo priemonių.
ULAC duomenimis, per pirmus 7 šių metų mėnesius užregistruoti 202 erkinio encefalito ir 878 Laimo ligos atvejai. Per praėjusių metų tą patį laikotarpį susirgimų buvo užregistruota mažiau: atitinkamai 113 ir 790.
 
Europinės, arba miškinės, erkės (lot. Ixodes ricinus) aktyvusis periodas trunka Lietuvoje nuo kovo iki lapkričio, o pastaraisiais metais ir iki gruodžio mėnesio pradžios. Aktyvumo trukmę nulemia sezono klimatinės sąlygos. Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius registruojamas gegužės viduryje.
 
Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose erkių paplitimas mažesnis. Erkės ropoja augalų lapais ar stiebais ir jais aukštyn gali nukeliauti ne daugiau kaip metrą ar pusantro.
 
Didžiausia erkių gausa stebima vidurio Lietuvoje. Erkiniu encefalitu dažniausiai žmonės užsikrečia Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Kitose apskrityse – rečiau. Laimo liga – dažniausiai Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, bet užsikrėsti galima visuose Lietuvos rajonuose, nes sukėlėjas erkėse aptinkamas visur.
 
Plintant erkėms, didėja ir žmonių, sergančių erkių pernešamomis ligomis, skaičius. Kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis serga apie 2–3 tūkst. žmonių.
 
Specialistai primena, kad efektyviausiai nuo erkinio encefalito apsaugo vakcinacija. Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Laimo liga gydoma antibiotikais.
 
ULAC specialistai pataria: 

·  Einant į mišką apsivilkti šviesiais drabužiais. Viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno.

·  Galvą apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą.

·  Grįžus iš vietų, kur gali būti erkių, atidžiai apžiūrėti kūną, o dėvėtus drabužius palikti negyvenamoje patalpoje.

·  Repelentais išpurkšti atviras žmogaus kūno vietas (veidą, kaklą, rankas) ir gamtoje dėvimus drabužius.


Plačiau skaitykite: E rkinis encefalitas , Laimo liga , Keturi mitai apie erkes .
 
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė. 
 

                                            Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateikta informacija

 


 

                       Vaikų dantys gali būti protezuojami tik nurodytose gydymo įstaigose

Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrius informuoja, kad pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai vaikams, turintiems teisę į dantų protezavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir gavusiems kvietimus protezuoti dantis, šie protezuojami savo lėšomis bet kurioje gydymo įstaigoje, o paskui kreipiamasi į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo. Tai klaidinga praktika, dėl kurios tėvai ar kiti vaikų atstovai patiria finansinių nuostolių, nes tokiais atvejais vaikų dantų protezavimo paslaugų išlaidos nėra kompensuojamos.  

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašu, nesulaukus eilės protezuoti dantis savo lėšomis bet kurioje gydymo įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas, gali tik į laukiančiųjų dantų protezavimo eilę įrašyti suaugusieji, kuriems paprastai ne vienerius metus reikia laukti dantų protezavimo. Vaikams iki 18 metų, kuriems nustatytas dantų protezavimo reikiamumas, skirtingai nei suaugusiesiems, nereikia laukti eilėje, todėl ir protezuoti dantis savo lėšomis, o paskui prašyti kompensuoti išlaidas nėra pagrindo. Gavus pakvietimą, vaikų dantys nemokamai gali būti protezuojami tik tose gydymo įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Įstaigų sąrašas yra pateikiamas kartu su pranešimu apie vaiko įtraukimą į laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašą ir pažyma apie vaiko teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš PSDF biudžeto.

Vaikai, norėdami gauti iš PSDF biudžeto kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, kartu su savo atstovais per 3 mėn. nuo pažymos išsiuntimo datos turi kreiptis į vieną iš pažymos priede nurodytų sveikatos priežiūros įstaigų, su pasirinktu gydytoju odontologu suderinti paslaugos teikimo laiką, mastus ir kitas protezavimo sąlygas. Kadangi vaikams dantų protezavimo išlaidos iš PSDF biudžeto kompensuojamos pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau kaip iki 4000 balų (šiuo metu 1 balo vertė lygi 0,89 Lt), vienam vaikui nemokamai teikiamos protezavimo paslaugos negali viršyti  didžiausios leistinos kompensuoti sumos, t. y. 3560 Lt.  

Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrius ragina tėvelius atkreipti dėmesį į tai, kad per 3 mėn. būtina tik pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje bus protezuojami dantys, taip pat su gydytoju odontologu suderinti paslaugos teikimo laiką (pačios paslaugos gali būti teikiamos tiek laiko, kiek jo reikia). Įstaiga apie paciento pasirinkimą informuoja teritorinę ligonių kasą. Per 3 mėn. nuo atsiųsto pranešimo ir pažymos išrašymo datos nesikreipus į vieną iš jos priede nurodytų sveikatos priežiūros įstaigų, pakviestasis  išbraukiamas iš laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašo ir praranda teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš PSDF biudžeto.   

                                                                                        Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

 


 

  Mokinių profilaktinis sveikatos patikrinimas gali vykti visus metus

Sveikatos specialistai kviečia moksleivius per vasarą profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, nes iki rugsėjo 15 dienos mokiniai turės pristatyti pažymas apie savo sveikatos būklę.

  Profilaktinis sveikatos patikrinimas yra reglamentuojamas sveikatos ministro 2000 metais patvirtinta tvarka, Lietuvos higienos norma HN21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla“ nustato tik terminą, iki kurio informacija apie sveikatą turi būti pateikta mokyklos administracijai. Tokių pažymėjimų reikalaujama kasmet ir moksleivių tėvams tai nėra naujiena.

  Privalomas sveikatos patikrinimas labai svarbus, nes profilaktiškai patikrinus sveikatą, galima laiku nustatyti ligas, užbėgti joms už akių. Ir medikai, ir moksleivių tėvai turi įsidėmėti, kad profilaktinio patikrinimo pažymos galioja visus metus, todėl nebūtina artėjant naujiems mokslo metams visiems vaikams strimgalviais pulti tikrintis sveikatos (jeigu sveikatos pažyma dar galioja). Jei sveikata buvo tikrinama per mokslo metus ir nebuvo nustatyta sveikatos sutrikimų, vaikas jaučiasi gerai, galioja prieš pusmetį ar anksčiau gydytojo išrašyta pažyma.

  Dėl moksleivio sveikatos pažymos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją įprasta tvarka: iš anksto užsiregistruoti bei atvykti nurodytu laiku. Svarbu atminti, kad vaiką pas gydytojus turi lydėti vienas iš tėvų. Be tėvų sutikimo negalima atlikti vaiko sveikatos patikrinimo.

  Reikia žinoti, kad dantų būklę turi įvertinti gydytojas odontologas (dantų gydytojas). Rekomenduojama  atvykti pas savo šeimos gydytoją jau pasitikrinus dantų būklę.

  Tėveliai turėtų pasidomėti, ar visos pažymos grafos yra užpildytos, kokią fizinio pajėgumo grupę vaikas galės lankyti, ar nurodytos   rekomendacijos, jei yra sveikatos sutrikimų: dėl fizinio krūvio, dėl mitybos, dėl regos, vengtinų alergenų ir panašiai. Pažyma apie moksleivio sveikatos būklę turi būti pristatyta mokykloje dirbančiam visuomenės sveikatos priežiūros specialistui. Neturėdami informacijos apie vaiko sveikatą, mokytojai negalės užtikrinti, kad ugdymo proceso metu nepablogės vaiko sveikata.

Kokia tyrimų apimtis?

  Šeimos gydytojo kabinete yra įvertinama: ūgis, svoris, kraujo spaudimas, rega, klausa, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinė būklė. Radus pakitimų, moksleivis bus nukreiptas pasikonsultuoti pas atitinkamos srities specialistą arba atlikti tyrimų. Galutinę išvadą apie sveikatos būklę šeimos gydytojas gali pateikti tik po specialistų konsultacijos.

  Labai svarbu suprasti, kad sėkmė saugojant vaikų sveikatą galima tik dirbant komandoje – klasės auklėtojui, kūno kultūros mokytojui, socialiniam pedagogui, mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, šeimos gydytojui ir tėvams.

                                                                                                                     Parengta pagal  www.sam.lt
 


 

                                 Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, jog vasarą  įkyriai aplink namus  ar poilsiavietę besisukančios musės gali platinti daugybę infekcinių ligų ir tapti žarnyno infekcinių ligų protrūkių priežastimi. To išvengti galima pasirūpinus aplinkos tvarka, tinkamu maisto produktų laikymu ir asmens higiena.
Per dieną musė gali nuskristi iki 7 kilometrų ir ant savo kojų  pernešti net 6 mln. bakterijų. Tūpdamos ant išmatų, šiukšlynų, įvairiausių pūvančių atliekų, dvėselienos, savo kojomis, plaukeliais, burnos organais perneša įvairius mikrobus, ligų sukėlėjus, parazitinių kirmėlių kiaušinius. Daug ligų sukėlėjų jos nešioja ir savo žarnyne, kuriuos platina kartu su išmatomis, nutūpdamos ant maisto produktų, indų, drabužių, baldų.
Susirgusius žarnyno infekcine liga, vargina spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ir daugybė kitų negalavimų. Ligoniai dažniausiai gydomi ligoninėse.
 
Kai kurios žarnyno infekcijos yra sunkiai ir ilgai gydomos, sukelia komplikacijų, pažeidžia įvairius organus bei jų funkcijas. Kartais gali sukelti net mirtį. Susirgę žarnyno infekcija, ligoniai patiria fizinių ir emocinių negalavimų, materialinių nuostolių. Persirgę infekcija, asmenys gali likti bakterijų nešiotojais ir jų platintojais.
 
Kaip plinta žarnyno patogeniniai mikroorganizmai ?


Užkrečiamąja žarnyno liga sergančio žmogaus ar gyvūno patogeniniai mikroorganizmai bei parazitai dauginasi žarnyne ir pašalinami su išmatomis, šlapimu bei kitomis išskyromis. Patogeninius mikroorganizmus su išmatomis platina bakterijų nešiotojai žmonės ir užsikrėtę gyvūnai. Daugelis su išmatomis į aplinką patekusių mikroorganizmų yra atsparūs fizikiniams, cheminiams ir biologiniams aplinkos veiksniams. Pavyzdžiui, vidurių šiltinės ir paratifų bakterijos salmonelės vandenyje ir dirvožemyje gyvybingos išlieka 30-90 dienų, o mėšle +5 °C temperatūroje jos išgyvena iki 150 dienų.
Hepatito A virusai su išmatomis išsiskiria apie 3 savaites ir apie 1 mėnesį išlieka atsparūs aplinkoje. Vandenyje jie išgyvena net iki 12 mėnesių. Kūdikiai hepatito A virusą periodiškai gali išskirti dideliais kiekiais iki 6 mėnesių.
Dizenterijos sukėlėjos - šigelės su išmatomis į aplinką išsiskiria apie 4 savaites. Vandenyje, maisto produktuose, daržovėse jos išlieka gyvybingos 5-4 dienas.
 Kampilobakteriozę sukelianti bakterija, ligoniui viduriuojant išsiskiria apie 10 dienų.
Kita patogeninė žarnyno bakterija - E. Coli mėšle išgyvena per 100 dienų, esant +5 °C temperatūrai ir iki 49 dienų, esant +30 °C temperatūrai.
 
Kaip išvengti musių pernešamų ligų? 
Neleisti musėms veistis patalpose 
Maisto ruošimo ir gaminimo patalpose, maitinimo įstaigose bei namuose naudoti vabzdžius atbaidančias priemones.
Musių naikinimo ir atbaidymo priemonių pasirinkimas prekybos tinkluose yra labai didelis: mechaninės gaudyklės, lipnios juostelės, įvairūs elektriniai prietaisai, insekticidinės lempos, cheminiai preparatai ir kt.
Buityje naudojamos liaudiškos priemonės: muses atbaidančios kvapniosios žoleles, smilkalai, žvakės. Tam, kad musės neįskristų į patalpas, naudojami specialūs tinkleliai ant durų ir langų. Dėl musių ir kitų vabzdžių naikinimo galima konsultuotis su dezinsekcijos specialistais.
 
Tvarkyti aplinką  
Maitinimo ir maisto gaminimo įmonėse privaloma laikytis bendrųjų higienos normos reikalavimų. Namuose nelaikyti pūvančių, gendančių maisto produktų ir daiktų, kurie skleidžia blogą kvapą ir privilioja muses. Atliekas laikyti sandariai, plauti atliekų surinkimo indus, valyti santechnikos įrenginius, kruopščiai tvarkyti naminių gyvūnų ekskrementų dėžes, dažniau vėdinti patalpas ir t.t.
 
Rūpintis asmens higiena ir maisto produktų saugumu

Kaimuose, sodybose, poilsiavietėse, kelionėje vengti naudotis blogos sanitarinės būklės lauko ir biotualetais.

Nevalgyti ir nelaikyti maisto netoli lauko tualetų, atliekų duobių, konteinerių, tvartų, gyvulių ganyklų.

Lauke nelaikyti neuždengtų maisto produktų ir gėrimų.

Negerti nevirinto pieno ir vandens.

Pasinaudojus tualetu ir prieš valgį plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu. Nesant  tokios galimybės – valyti drėgna servetėle.

Prieš valgant kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves.

Vaikams trumpai kirpti nagus ir mokyti asmens higienos įgūdžių.

Nuo musių ir kitų vabzdžių tinkamai apsaugoti kūdikius.


Lietuvoje aptinkama daugiau nei 60 įvairių musių šeimų atstovų. Žmonių gyvenamosiose vietose dažniausiai sutinkamos naminės, kambarinės, piktmusės ir mėlynosios musės. Musės gyvena ir veisiasi arklių, karvių, kiaulių, paukščių mėšle, žmonių išmatose, sugedusioje mėsoje, dvėselienoje, skrepliuose, supuvusiuose vaisiuose ir daržovėse, virtuvės atliekose, pūvančių augalų likučiuose, sąvartynuose ir kt. Didžiausiai musių spiečiai būriuojasi lauko tualetuose, atliekų konteineriuose, tvartuose, šiukšlių sankaupose, purvinuose vandens telkiniuose. Iš vystymosi vietų išskridusios musės gyvena tarp žmonių, tupia ant maisto ir buitinės paskirties daiktų.

                                                                     Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją

 


       ASBESTO KELIAMAS PAVOJUS IR SAUGUS ASBESTO TURINČIŲ PRODUKTŲ TVARKYMAS

Kas yra asbestas?

Asbestas–tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, negaruoja, turi geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes. Jį sudaro magnio silikatai, geležies, magnio, aliuminio, kalcio ir silicio oksidai. Priklausomai nuo oksidų sudėties ir kristalų struktūros, asbestas skirstomas į kelias atmainas: chrizotilą, amozitą, krokidolitą, aktinolitą ir kt. Visos asbesto atmainos yra pavojingos žmogaus sveikatai. 1976 metais asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių medžiagų sąrašą, kaip vėžį sukelianti medžiaga, turinti ilgalaikį 20-30 metų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Todėl Europos šalyse buvo uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvoje asbestas uždraustas nuo 2005 metų. Tačiau asbesto, kaip praeities liekanos, problema Lietuvoje išlieka, nes buvo plačiai naudojamas įvairiose pramonės srityse.

Kur yra asbesto?

Dėl gerų techninių savybių bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos asbestas buvo plačiai naudojamas statybose, energetikoje, transporte, dažų, klijų gamyboje ir kt. Nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Daugiausia asbesto panaudota asbestcementinės (šiferinės) stogų  dangos, vamzdžių, stabdžių trinkelių gamybai, katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti ir t.t. Iki šiol asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, namų rūsiuose  vamzdynų šilumos izoliacijoje, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse, senesnių transporto priemonių stabdžių bei sankabų detalėse, ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose.

Kada asbestas yra pavojingas žmonėms?

Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į aplinkos orą iš asbesto produktų. Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau tuos statinius griaunant, o asbestinius gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi plaušeliai. Taip pat asbesto plaušeliai gali patekti į aplinką, vykstant asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių) korozijai, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją, keičiant šiferinę stogų dangą. Asbestas gali būti surištas su netrapios medžiagos rišikliu arba birus. Pastarasis labai dulka, užtenka paliesti ją rankomis, todėl birusis asbestas yra ypač pavojingas sveikatai. Asbesto plaušeliai, kurių ilgis didesnis nei 5 µm ir plotis mažesnis nei 3 µm, lengvai įkvėpiami ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Dėka asbesto pluoštinės struktūros ir cheminio atsparumo, asbesto plaukeliai plaučiuose išsilaiko labai ilgai. Nors organizmo apsauginė sistema siekia juos suardyti ir pašalinti, tačiau dėl plaušelių struktūros lieka ir tampa potencialiu ligą sukeliančiu veiksniu.. Asbesto poveikis sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gėrybinius pleuros pakitimus. Šios ligos išsivysto ne iš karto, o po ilgo 20-30 metų laikotarpio.

Kokie yra saugaus darbo su asbestu reikalavimai?

Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis Lietuvoje parengta ir patvirtinta virš 20 teisės aktų, kurie susiję su asbesto ir jo gaminių naudojimo ribojimu, draudimu, darbo taisyklėmis, atliekų tvarkymu, aplinkos taršos mažinimu ir prevencija, profilaktiniais patikrinimais bei darbuotojų ir darbdavių mokymais.

Atliekant darbus su asbestu, būtina laikytis Darbo su asbestu nuostatų reikalavimų, kur numatyta darbuotojų apsauga nuo asbesto keliamos rizikos ir asbesto sukeliamų sveikatos pakenkimų prevencijos priemonės

2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą, kurios tikslas – siekiant pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinant sveikesnę aplinką, palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto gaminius. Tikslui įgyvendinti 2008-2013 metams buvo numatytos programos įgyvendinimo priemonės. Programos vykdymo koordinatorius - Aplinkos ministerija, atskiras priemones skirta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, Higienos institutui, Valstybinei darbo inspekcijai, savivaldybėms. Įgyvendinant programos priemones, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymais buvo patvirtinta Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarka, Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas, kuriame nustatyti asbesto sukeltų ligų diagnozavimo reikalavimai, Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka, kur numatyta asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis ir asbesto poveikio praeityje privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.

Su asbestu ir jo turinčiais produktais gali dirbti tik specialiai apmokyti asmenys ir turintys licencijas. Darbdaviai ir darbuotojai mokomi Energetikų mokymo centre ir UAB Kita kompetencija pagal patvirtintas mokymo programos saugiam darbui su asbestu. Lietuvoje didžiausią asbesto šalinimo patirtį turi UAB Termoizola. Visų rūšių veikla su asbesto turinčiomis atliekomis yra griežtai reglamentuojama ir licencijuojama. Didžiausios ir labiausiai patyrusios asbesto atliekų tvarkymo įmonės yra Bionovus ir Toksika. Visą įmonių, tvarkančių asbesto atliekas sąrašą galima rasti adresu http://www.am.lt/→Atliekos→ Pavojingo atliekos→ Įmonių, tvarkančių asbesto atliekas, sąrašas

Kadangi asbesto plaušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, neturi kvapo, tai užterštumą asbestu aplinkoje galima nustatyti tik atlikus asbesto plaušelių tyrimus. Jei abejojama ar gaminyje, statinyje, medžiagoje yra asbesto, būtina laboratorijoje atlikti asbesto plaušelių identifikavimo (kokybinius) tyrimus.

Pagrindiniai teisės aktai

1. Darbo su asbestu nuostatai (Žin., 2004, Nr. 116-4342).

2. Asbesto šalinimo programa (Žin., 2008, Nr. 48-1777).

3. Asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimas (Žin., 1998, Nr. 88-2424; 2000, Nr. 37-1035, 2002, Nr. 9-311).

4. Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 61-2437).

5. Lietuvos higienos norma HN 23: 2011 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai (Žin., 2011 Nr. 112-5274).

6. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 13-475).

7. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 10-403).

8. Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašas (Žin., 2005, Nr. 86-3247). 9. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas (Žin., 2009, Nr.: 131 -5708).

10. Sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka (Žin., 2000, Nr.47-1365).

11. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (Žin., 2007, Nr. 123-5055).

12. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin. 2011, Nr.76-3683).

 Ką daryti, jeigu asbesto yra Jūsų aplinkoje?

Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų

§  surinks iš turimos dokumentacijos informaciją apie asbesto turinčias medžiagas, naudotų statybinių medžiagų sudėtį ir jų būklę;

§  atliks kokybinius asbesto tyrimus medžiagoje, nesant duomenų apie medžiagos sudėtį;

§  nustatys darbo vietas, kuriose dirbantieji gali būti veikiami asbesto dulkių;

§  sudarys asbesto plaušelių nustatymo darbų planą, kuriame bus nurodytos  ėminių paėmimo vietos, matavimų trukmė, ėminių skaičius, matavimo periodiškumas.

Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką ir visuomenę nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl yra rekomenduojama

·  atitverti ir pažymėti vietas, kuriose yra asbesto produktų, ženklu: “Atsargiai asbestas!”;

·  darbus atlikti tik drėkinant vandeniu (“šlapiu būdu”);

·  atliekų nelaužyti, nemėtyti iš aukščio;

·  atliekas pakuoti į sandarias pakuotes (0,2 mm plėvelės storio maišus po 30 kg);

·  atliekas vežti tik į tam skirtas specialias aikšteles.

Kaip elgtis keičiant šiferinę stogų dangą?

Keičiant asbestocementinę (šiferinę) stogų dangą, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų. Darbus atlikti taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Labai svarbu naudoti specialias apsaugos priemones (spec. drabužius, kaukes, respiratorius), kad asbesto plaušeliai nepatektų į žmogaus kvėpavimo takus ir plaučius.

Rekomenduojama stogų šiferinės dangos šalinimo vietą nuo aplinkos atskirti polietileno plėvele, drėkinti nuimamus paviršius, atsargiai šiferio lakštus nuimti nuo stogų, jų nemėtyti. Dangą supakuoti į polietileninę plėvelę ir saugiai išvežti į tam tikslui nurodytus sąvartynus. Smulkias šiferio atliekas reikia išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų nešluoti ir nekloti jomis kelio duobių ir įvažų. Asbestas galutinai nukenksminamas, užkasant jį į žemę. Asbestinio cementinio šiferio stogų savininkams nerekomenduojama naudoti lietaus vandens nuo šių stogų skalbimui, prausimuisi ar grindų plovimui.

Kas ir kur atlieka asbesto plaušelių matavimus, tyrimus?

Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorija

  • atlieka asbesto plaušelių identifikavimą gaminiuose;
  • nustato asbesto plaušelių koncentraciją aplinkos ore;
  • konsultuoja suinteresuotus asmenis;
  • informuoja visuomenę apie saugų darbą su gaminiais, turinčiais sudėtyje asbesto, ir prevencines priemones.

Adresas: Etmonų 3/6, Vilnius
Tel.: 8 5 212 3249
El.paštas: laboratorija@hi.lt

Daugiau informacijos apie asbestą, jo poveikį žmonių sveikatai, šios medžiagos utilizavimo ir kitas rekomendacijas, dirbant su šia pavojinga medžiaga, galima surasti internetiniuose tinklapiuose http://www.hi.lt/content/rizikos_veiksniu_tyr_lab.html, http://www.vdi.lt/, www.am.lt

 


                                                     

  Įsisiurbė erkė – išsitirk!

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad erkės pavojingos tik vasarą, kuomet pramogaujama gryname ore. Tačiau erkių sezonas ilgas.

Lietuvoje erkių sezonas įprastai trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi, yra +5˚C. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos platintojos.

Laimo liga

Laimo ligos požymiai yra nesaviti ir dažnai primena kitas ligas. Pirmasis simptomas, kurį galima pastebėti praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, – odos eritema, t. y. paraudusi dėmė. Jos skersmuo gali būti apie 5 cm. Laikui bėgant, dėmė plečiasi ir gali pasiekti net 60–70 cm. Intensyviausia spalva būna centre. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Pirminės ligos stadijos metu galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas, padidėję limfmazgiai toje kūno srityje, kur buvo įsisiurbusi erkė. Jei po vienos ar dviejų savaičių dėmė išnyksta, dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Negydoma Laimo liga gali įgauti sunkesnę formą. Pirmoji ligos stadija gali praeiti ir visai be simptomų. Pirmieji požymiai gali atsirasti po 2–3 mėnesių.

Esant antrai ligos stadijai, išryškėja ligos sistemiškumas: atsiranda neurologinių ligų – neuritų, meningitų, kardiologinių sutrikimų, formuojasi sąnarių uždegimas.

Laimo ligą galima nustatyti tiriant kraują. Tyrimų rezultatai būna informatyvūs praėjus daugiau nei trims savaitėms po užsikrėtimo, nes tik tuomet kraujo serume aptinkami specifiniai antikūnai prieš borelijų antigenus. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas sutrumpina ligos eigą ir neleidžia išsivystyti sunkesnėms stadijoms.

Gydymas

Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.
Profilaktika
• Vakcinos nėra.
• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.

Erkinis encefalitas

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina 2–28 dienos, vidutiniškai 7–14. Pirmoji ligos fazė trunka 1–8 dienas. Jos požymiai nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai, pykinimas. Po pirmosios fazės seka tariamo pasveikimo periodas, ir po to maždaug 1/3 užkrėstųjų išsivysto antroji ligos fazė – nervų sistemos pažeidimas. Atsiranda galvos smegenų dangalų uždegimui (meningitui) būdingas karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, pasikartojantis vėmimas, sprando raumenų įtempimas. Galvos smegenų pažeidimui būdingas sutrikęs miegas, sąmonė, pusiausvyra, traukuliai, paralyžiai. Sutrinka rijimas, kalba pasidaro neaiški, blogėja širdies darbas, kvėpavimas.

Diagnozė patvirtinama tik atlikus laboratorinius tyrimus, kadangi nėra tik šiai ligai būdingų požymių. Erkinio encefalito diagnozę patvirtina ligonio kraujo serume rasti specifiniai, prieš erkinio encefalito virusą pasigaminę, baltymai (antikūnai).

Gydymas
Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją nėra. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai, antrą kartą erkiniu encefalitu nesergama.

Profilaktika – vakcinacija
Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Vakcinacija mokama.

Ar galima skiepyti vaikus?

Austrijoje pagaminta vakcina nuo erkinio encefalito vaikai skiepijami nuo vienerių metų amžiaus.

Erkių gausą mažinančios priemonės
• Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.
• Graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).
Individualios apsaugos priemonės

• Būdami gamtoje tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės sukištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes. Galvą patartina apsirišti skarele ar užsidėti prigludusią kepurę.
• Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės gyvena labai trumpai. Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.
• Nepatartina gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų. Geriau laisvalaikį leisti aktyviai, nes judant raumenims, erkei sunkiau įsisiurbti. Jei norite atsisėsti ar atsigulti ant žemės, pasitieskite paklotą. Poilsiui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje neveši žolė.
• Susitvarkykite savo gyvenamąją aplinką: nuolat šienaukite žolę, iškirskite brūzgynus, pašalinkite kelmus ir sausas šakas, nelaikykite krūvose seno šieno ir pernykščių lapų. Periodiškai naikinkite graužikus, kurie gali ant savo kūno atnešti erkių.

• Erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų, kurios ganosi miškingose vietovėse, pieną.

Ką daryti jei įsiurbė erkė?

Įsisiurbusi erkė dar kelias valandas gali nesimaitinti. Prisiurbusios kraujo erkės padidėja.

Jei radote įsisiurbusią erkę, pasistenkite kuo greičiau ją pašalinti:
• Suimkite su pincetu kuo arčiau erkės galvos ir lėtai, bet tvirtai laikydami pašalinkite erkę.
• Stenkitės nepalikti jos dalių odoje.
• Nesuspauskite erkės, kad jos skrandžio turinys nepatektų į žaizdą.
• Pašalinus erkę, nusiplaukite rankas ir dezinfekuokite pažeistą vietą.

Verta žinoti:

Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje pastaraisiais metais smarkiai augo. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 2500 Laimo ligos atvejų ir apie 500 susirgimų erkiniu encefalitu. Lietuvoje 2006-2011 m. erkiniu encefalitu susirgo 2498 gyventojai. Laimo liga per minėtą periodą susirgo 13164 asmenys. 2010 m. erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 612 žmonių, 3 iš jų mirė.

Radus įsisiurbusią erkę, rekomenduojama nesutrikti ir kuo greičiau ją pašalinti. O kad neliktų abejonių, galite atvykti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją pasitikrinti dėl erkių pernešamų ligų. Jūsų patogumui tyrimus galite pristatyti į visoje Lietuvoje išsidėsčiusiuose Laboratorijos skyriuose. Arčiausiai Biržų esantis Laboratorijos skyrius – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Panevėžio skyrius,  Respublikos g. 13, 35185 Panevėžys, tel.: (45) 596362.

Išsamesnės informacijos teiraukitės tel. (8*5) 210 68 58 arba apsilankykite tinklalapyje: http://www.nvspl.lt/ .

 

              



Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba  
 
 Apie Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos veiklą

 

2002 metų gruodžio mėnesį, remiantis valstybine sutrikusio vaikų vystymosi sveikatos programa, VšĮ Biržų ligoninėje įkurta antrinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba (VRSART).

Tarnyboje teikiame pagalbą ankstyvojo amžiaus vaikams (ikimokyklinio amžiaus), turintiems įvairių raidos sutrikimų. Didžiausią dėmesį skiriame vaikams iki 4 metų amžiaus raidos sutrikimams išaiškinti ir koreguoti, nes visi reabilitacijos metodai efektyviausi šiame amžiuje.

Priimame vaikus nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus, kuriems nustatyti motoriniai, psichologiniai, socialiniai emociniai, kalbos raidos sutrikimai ir socialinės rizikos veiksniai.

Vaikų raidos sutrikimų tarnyboje dirbame komandinio darbo principu. Komandą sudaro: socialinė pediatrė, psichologė, logopedė, kineziterapeutė, socialinė darbuotoja, bendrosios praktikos slaugytoja.

Socialinė pediatrė nustato medicininę ir raidos diagnozę, suteikia informaciją apie galimą tolimesnę vaiko raidą. Psichologė vaiko raidą vertina DISC metodika, konsultuoja tėvus, padeda spręsti šeimos psichologines problemas dėl netinkamo vaikų elgesio. Logopedė įvertina vaiko ikikalbinius ir kalbinius gebėjimus. Konsultuoja vaikų kalbos, kalbėjimo ir kitų komunikacijos sutrikimų korekcijos klausimais. Kineziterapeutė – judesio terapeutė. Ji išmoko kaip ugdyti teisingą vaiko judesį, pritaiko gydomąjį masažą. Socialinė darbuotoja suteikia informaciją, kur galite kreiptis reikiamos pagalbos, supažindina su socialinėmis garantijomis, vaikus moko bendravimo ir socialinių įgūdžių. Bendrosios praktikos slaugytoja registruoja pacientus, palaiko ryšį su besilankančiomis ART šeimomis.

Kreipiantis į Tarnybą reikalingas apylinkės pediatro arba bendrosios praktikos gydytojo (šeimos gydytojo) siuntimas. Turint siuntimą paslaugos teikiamos nemokamai.

VRSART reabilitacinio gydymo kursas yra 18 komandinių apsilankymų per metus. Esant poreikiui reabilitacinio gydymo kursą galima kartoti, jeigu Panevėžio teritorinė ligonių kasa neprieštarauja.

Naujus vaikus priimame kiekvieną trečiadienį nuo 14 iki 15val. Kontaktinis tel. 8 – 618 75245. Dirbame kiekvieną darbo dieną nuo 14 iki 17val. Mus galite rasti šiuo adresu: Vilniaus g. 115, Biržai.

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos informacija

                                                VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninė

                                               

1890 metais šalia Smardonės šaltinio buvo įkurtas Likėnų kurortas. Dabar čia veikia Likėnų reabilitacijos ligoninė, kurioje taikoma antrinio lygio reabilitacija, palaikomoji reabilitacija, ambulatorinė reabilitacija. Ligoninėje dirba patyrę ir kvalifikuoti specialistai, kurie padeda pacientams įveikti nervų sistemos susirgimus (stuburo disko išvarža, radikulopatija, po insultų, galvos traumų bei operacijų ir kt.) ir judėjimo – atramos sistemos susirgimus (artrozė, reumatoidinis artritas, po raumenų ir sausgyslių traumų, įvairių sąnarių ligų, po kaulų lūžimų ir kt.).

Ligoninėje taikomi šiuolaikinės reabilitacijos metodai  ir nuo seno žinomos ir išbandytos natūralios gydymo priemonės. Tai mineraliniai vandenys, kuriuose gausu natrio, kalio, kalcio, magnio, sieros ir chloro naudojami balneologiniam gydymui. Durpyne kasamas gydomasis durpių purvas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir yra veiksmingas gydant daugelį sąnarių, stuburo ir raumenų ligų. Gydomojo purvo terapija - vienas svarbiausių sanatorinio ir fizioterapinio gydymo būdų. Taip pat siūlomas įvairus gydomųjų paslaugų spektras: povandeninis masažas, vertikali vonia, mankšta baseine, masažai, sūkurinės vonios rankoms ir kojoms, magneto lazerinė terapija, fonoforezė, Bioptrono šviesos terapija ir kitos gydomosios procedūros.

Ligoninėje dirba kvalifikuota specialistų komanda, kuri kiekvienam pacientui sudaro individualią reabilitacijos ir gydymo programą. Teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų, vidaus ligų gydytojų, logopedo, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos.

Šalia Likėnų reabilitacijos ligoninės daugiau nei 100 metų žaliuojantis parkas bei trykštanti šaltinio versmė sukuria išskirtinį ramumo bei poilsio pojūtį.

Maloniai laukiami visi norintys atvykti gydytis į Likėnų reabilitacijos ligoninę. Informacija dėl VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninėje siūlomų paslaugų teikiama registratūroje arba telefonu 8-450 59218.

 

 

Tyrimas „Rūkimo paplitimas Biržų miesto ir rajono mokyklose“ 

            Tyrimas atliekamas nuo 2009 m. (išskyrus 2012 m.), apklausoje dalyvauja 5, 7, 9 ir 11 klasių mokiniai.

2014 m. Biržų rajono ir miesto mokyklose rūkantys mokiniai sudarė 11,5 proc. (iš 783 apklaustųjų).

2013 m. – 18,8 proc.;

2011 m. – 16,4 proc.;

2010 – 20 proc.;

2009 m. – 28 proc.

Lyginant su 2009 m. rūkančių mokinių skaičius2014 metais sumažėjo per 1,6 karto. Nuo 2009 – 2011 m. rūkančių berniukų ir mergaičių skaičius sumažėjo, tačiau 2013 m. rūkančių berniukų skaičius vėl išaugo.  2014 m. rūkančių berniukų skaičius sumažėjo, tuo tarpu mergaičių rūkančių nežymiai padaugėjo. Pagal vietovę daugiausiai rūkančių berniukų yra gyvenančių kaime, mergaičių – mieste.*2012 m. rūkymo tyrimas nebuvo atliekamas

Apklausa „Ar reikia nerūkymo zonų Biržų mieste?“

            2014 m. balandžio mėn. buvo atliekamas tyrimas „Ar reikia nerūkymo zonų Biržų mieste?“. Tyrime dalyvavo 528 Biržų rajono gyventojai.

Apklausos rezultatai -

 442 (83,7 proc.) asmenys „už“ nerūkymo zonas Biržų mieste,

 86 gyventojai  (16,3 proc.)prieš“ nerūkymo zonas.

Biržų mieste turėtų būti uždrausta rūkyti:

Skaičiai, (%)

  1. Centrinėje miesto aikštėje (prie bažnyčios)

315   (26,6 %)

  1. Biržų Širvėnos ežero centriniame paplūdimyje

289   (24,4%)

  1. J. Janonio aikštėje

232   (19,6 %)

  1. Autobusų stotyje

176   (14,9 %)

  1. A. Dauguviečio parke

172   (14,5%)

 

Gyventojų pasiūlymai

Skaičiai , (%)

  1. Prie prekybos centrų

7   (0,6%)

  1. Ugdymo įstaigose (prie darželių, mokyklų)

7   (0,6%)

  1. Piliakalnyje

6   (0,5%)

  1. Lauko kavinėse

6   (0,5%)

  1. Prie gydymo įstaigų

5   (0,4 %)

  1. Masinių renginių metu

5   (0,4%)

  1. Turguje

4   (0,3%)

  1. Savivaldybės teritorijoje

2   (0,2%)

  1. Daugiabučių kiemuose

1   (0,1%)

 
Atgal

Paskutinis atnaujinimas: 2015-10-14 08:03:54