EURO įvedimas

               

 

                             

                                          Svarbiausi teisės aktai

Tapdama Europos Sąjungos nare, Lietuva (kaip ir kitos valstybės, įstojusios į šią sąjungą 2004 metų gegužės 1-ąją) įsipareigojo įsivesti bendrąją valiutą – eurą, kai tik atitiks konvergencijos (Mastrichto) kriterijus.

Pasirengimas įvesti eurą Lietuvoje yra vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų. 2013 m., atsižvelgus į naujausią kitų šalių euro įvedimo (Slovakija, Estija) patirtį ir pasirengimą (Latvija), buvo patvirtintas Nacionalinis euro įvedimo planas bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija. Juos 2013 m. birželio 26 d. Vyriausybė patvirtino nutarimu Nr. 604. Šie dokumentai buvo atnaujinti 2013 m. gruodžio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr.  1172.

2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1173 taip pat buvo patvirtintas Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planas.

Nacionaliniame euro įvedimo plane bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje  pagrindinis dėmesys telkiamas į vartotojų apsaugą ir visuomenės informavimą. 

2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą.

                          

                   Lieuvos banko edukacinė ir metodinė medžiaga

                                       „Pažink eurus“

 

2015 m. sausio 1 d. euras tampa oficialia Lietuvos valiuta. Lietuvos bankas, siekdamas, kad visuomenė būtų pakankamai informuota apie naująją Lietuvos valiutą – eurą, parengė edukacinę ir metodinę medžiagą.

Edukacinė medžiaga, skirta ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir įvairių amžiaus grupių mokiniams, parengta vadovaujantis principu, kad skirtingų amžiaus grupių mokiniai nevienodai įsisavina mokomojo turinio medžiagą.

Medžiagą sudaro paskaita ikimokyklinio amžiaus vaikams, du komplektai – po paskaitą „Pažink eurus“ ir pratybų sąsiuvinį dviejų amžiaus grupių (8–15 ir 16–18 metų) mokiniams, taip pat „Viktorina“ ir vaizdo klipai. Išdėsčius paskaitas bei parodžius vaizdo klipus, rekomenduojama mokiniams įtvirtinti žinias ir užpildyti pratybų sąsiuvinius bei pažaisti „Viktoriną“.

Edukacinę programą „Euras – mūsų pinigėlis“, skirtą ikimokyklinio amžiaus vaikams, sudaro tik paskaita, nes pratybų sąsiuvinių pildymas šios amžiaus grupės vaikams bus per sunkus ir neįdomus. Todėl siūloma vaikučiams duoti nupiešti monetą su mėgstamiausio gyvūno atvaizdu. Galite nupiešti apskritimus, juos iškirpti ir pateikti vaikams, kad jie juose pieštų skirtingas figūras.

                         Edukacinė medžiaga „Pažink eurus“

Rekomendacijos mokytojams
Paskaitėlė ikimokyklinio amžiaus vaikams „Euras – mūsų pinigėlis“


Medžiaga 8–15 metų mokiniams

Paskaita
Pratybos
Atsakymai

 

Medžiaga 16–18 m. mokiniams

Paskaita
Pratybos
Atsakymai

 

Viktorina 10–18 m. mokiniams
Mokomieji filmai

                Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas

                             

                          Memorandumo tikslas ir bendrosios nuostatos

Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus, įvedant eurą, ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą. Prekes tiekiantys ir paslaugas teikiantys ūkio subjektai, juos vienijančios asociacijos ir organizacijos, aiškiai suvokdami socialinės atsakomybės svarbą, prie Memorandumo jungiasi savanoriškai.

Prisijungę prie Memorandumo subjektai nuo prisijungimo dienos įsipareigoja privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu laikytis Memorandumo nuostatų. Prisijungusių prie Memorandumo subjektų sąrašas bus skelbiamas viešai interneto svetainėje (www.euras.lt).

Prisijungusių prie Memorandumo subjektų veiklos principai ir teisės

Prisijungę prie Memorandumo subjektai įsipareigoja laikytis šių principų:

1) sąžiningumo – nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas;
          2) atsakingumo – perskaičiuojant kainas, jas apvalinti tiksliai pagal nustatytą kursą ir apvalinimo taisykles;
          3) skaidrumo – nurodyti prekybos ir paslaugų teikimo vietose, taip pat prekių ir paslaugų reklamoje kainas dviem valiutomis (litais ir eurais) aiškiai, suprantamai ir neklaidinti vartotojų;
          4) paslaugumo – apmokyti vartotojus aptarnaujančius darbuotojus, kad šie sugebėtų tinkamai pagal savo kompetenciją paaiškinti prekių ar paslaugų kainų perskaičiavimo iš litų į eurus principus;
         5) bendruomeniškumo – skatinti prisijungti prie Memorandumo savo dalykinius partnerius ir tiekėjus.

          Užpildytą prašymą subjektai gali iki 2014 m. gruodžio 31 d pateikti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai; savivaldybės administracijai (seniūnijai); VšĮ „Versli Lietuva“; atstovams Biržuose, ar kituose miestuose. Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai, siunčiamas paštu, elektroniniu paštu arba užpildomas interneto svetainėje www.euro.lt.

Daugiau informacijos apie memorandumą ir prisijungimą prie jo

Prašymo įrašyti į Subjektų, prisijungusių prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, sąrašą formos pavyzdys

 

                                Nemokamo litų keitimo į eurus vietos Biržų rajone

 

                                   

 

Lietuvos banko valdyba patvirtino sąrašus bankų ir kredito unijų, kurie nemokamai keis grynuosius litus į eurus. Kartu su Lietuvos pašto skyriais ir Lietuvos banko kasomis tokių nemokamo keitimo vietų iš viso Lietuvoje bus 690.

Grynieji litai į eurus bus keičiami nemokamai: bankuose, pašte ir kai kuriose kredito unijose.

Įvedus eurą Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

Komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos (iki 2015 m. birželio 30 d.). Dar pusmetį, t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nemokamai litų banknotus į eurus keis dalis komercinių bankų padalinių (visų apskričių centruose ir kai kuriuose kituose miestuose).

AB Lietuvos paštas ir kai kurios kredito unijos litus į eurus nemokamai keis 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo, t. y. iki 2015 m. kovo 1 d

 

Nemokamo litų keitimo į eurus vietos Biržų rajono savivaldybėje:

 

Šiaulių bankas

Biržų klientų aptarnavimo skyrius

J. Janonio a. 5, LT

-

Swedbank

Biržų klientų aptarnavimo centras

Vytauto g. 22, LT

-

DNB bankas

Biržų skyrius

Kęstučio g. 10, LT

-

SEB bankas

Biržų skyrius

Rotušės g. 8, LT

-

Lietuvos paštas

Biržų paštas

Vytauto g. 23, 41001 Biržai

 

Lietuvos paštas

Nemunėlio Radviliškio paštas

Biržų g. 3, Nemunėlio Radviliškis, 41058 Biržų r. sav.

 

Medeikių paštas

Biržų g. 45, Medeikiai, 41062 Biržų r. sav.

 

Vabalninko paštas

Žolynės 9, Vabalninkas, 41033 Biržų r. sav.

 

        Nacionalinis euro testas išbandykite

Per Lietuvą nuvilnijo pirmoji mokiniams skirto nacionalinio „Euro lygos“ konkurso banga - 23 tūkstančiai jaunųjų šalies piliečių iš beveik 700 Lietuvos mokyklų sprendė euro testą. Nuo šiandien pasitikrinti žinias apie būsimą Lietuvos valiutą gali kiekvienas norintis.

 

Testą apie eurą ir Europą, susidedantį iš 32 klausimų, galima rasti adresu: http://eurolygostestas.euras.lt/
Klausimai aprėpia keletą sričių – pradedant ekonomika ir baigiant istorija. Tikimybė, kad sprendžiant kelis kartus iš eilės paklius tas pats klausimas – vargiai įmanoma, nes trys dešimtys klausimų atsitiktine tvarka parinkti iš duomenų bazėje esančių 810-ies.

Kiekvienas klausimas turi tik vieną teisingą atsakymą, o į jį neatsakius ir paspaudus mygtuką „toliau“, klausimas skaičiuojamas kaip neteisingas. Testui spręsti skirtos 20 minučių – apie likusį laiką informuoja kairiajame ekrano kampe esantis laikrodis. Sprendžiant testą sugrįžti prie ankstesnio klausimo galimybės nėra.

Atsakius į visus testo klausimus, parodomas pasiektas rezultatas. Jei teisingų atsakymų yra  bent 23, t.y.70 proc. ir daugiau – testas išlaikytas.

 

 

8 žingsniai, padėsiantys įmonėms iš anksto pasirengti naudoti

                                grynuosius eurus

 

Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki euro įvedimo dienos komerciniai bankai ir jų įgaliotos pinigų pervežimo įmonės eurų banknotais ir monetomis aprūpins mažmenines prekybos ir paslaugų įmones, Lietuvos paštą, litus į eurus keisiančias kredito unijas bei kitus poreikį iš anksto apsirūpinti eurais turinčius subjektus. Mažoms prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, kurios grynųjų eurų iš anksto gali gauti kaip kiti komercinių bankų klientai, numatyta galimybė likus ne daugiau kaip 5 kalendorinėms dienoms iki euro įvedimo dienos apsirūpinti 10 000 eurų neviršijančia suma.

Išankstinio eurų paskirstymo tvarka numatyta Lietuvos banko valdybos patvirtintame Išankstinio eurų banknotų ir monetų pirminio ir antrinio paskirstymo tvarkos apraše.

Siūlomi aštuoni žingsniai, padėsiantys įmonėms iš anksto pasirengti naudoti grynuosius eurus ir jais apsirūpinti. Tai padės sėkmingai tęsti ūkinę komercinę veiklą nuo pirmosios euro įvedimo dienos.

 

1 žingsnis.

Įvertinti įmonės grynųjų eurų poreikį pirmosiomis dienomis po euro įvedimo, imtis priemonių jį sumažinti.

Kitų šalių patirtis rodo, kad pirmosiomis dienomis po euro įvedimo grynųjų pinigų kiekis apyvartoje gali išaugti 3–5 kartus, atsiskaitymų skaičius – apie 20 proc.. Sausio 1–15 d. už prekes ir paslaugas bus galima mokėti ir eurais, ir litais, o grąža bus duodama grynaisiais eurais, išskyrus kelias Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme numatytas išimtis. Tikėtina, kad dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu dalis gyventojų norės išsikeisti litus į eurus atsiskaitydami grynaisiais litais pirmiausia parduotuvėse, taip pat paslaugų teikimo vietose. Todėl mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo įmonės turi įvertinti, koks atstumas iki Lietuvos banko, artimiausio komercinio banko, kredito unijos padalinio ar pašto skyriaus, kuriuose bus nemokamai keičiami grynieji eurai. Jeigu atstumas didelis, tikėtina, kad grynųjų eurų poreikis gali išaugti dar labiau.

Sužinoti artimiausias keitimo vietas visoje Lietuvoje galima interaktyviame žemėlapyje, kuris paskelbtas internete.

Kad parduotuvė netaptų pinigų keitykla, siūloma saviems klientams skleisti informaciją, kur arčiausiai galima nemokamai pasikeisti grynuosius litus į eurus (plakatai, lankstinukai ir pan.).

Įmonės, siekdamos sumažinti grynųjų pinigų poreikį, turėtų skatinti klientus atsiskaitant mokėti tikslią sumą, kad nereikėtų duoti grąžos, arba skatinti dažniau mokėti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Prekybos ir paslaugų įmonėms svarbu iš anksto pakankamai apsirūpinti mažųjų nominalų eurų banknotais (5, 10 ir 20 eurų) ir visų nominalų eurų bei euro centų monetomis. Mažiausia prekybininkams skirta banknotų pakuotė – banknotų pakelis (1 pakelis po 100 vnt. banknotų).

Apsirūpinimą monetomis galima planuoti pagal jų nominalus: monetų blokas – po 10 to paties nominalo ritinėlių. Priklausomai nuo monetų nominalo, bloko suma – nuo 5 iki 500 eurų. Kai kurie komerciniai bankai monetų blokais aprūpins tik dideles eurų sumas užsakančius klientus. Išsamios informacijos apie tai siūloma teirautis komerciniuose bankuose.

Apsirūpinimui eurų monetomis palengvinti Lietuvos bankas sudarys dviejų tipų eurų monetų rinkinius, skirtus prekybos ir paslaugų įmonėms, ypač mažoms, jų bus galima gauti iš komercinių bankų:

pirmasis rinkinys: po vieną ritinėlį kiekvieno nominalo monetų (iš viso 8 ritinėliai, suma – 111 eurų);

antrasis rinkinys: nuo vieno iki trijų ritinėlių skirtingo nominalo monetų (iš viso 15 ritinėlių, suma – 200 eurų).

 

2 žingsnis.

Kuo anksčiau kreiptis į komercinį banką dėl eurų gavimo.

Iš anksto grynųjų eurų banknotų pakelių ir monetų rinkinių prekybininkams ar blokų verslininkai gali gauti iš komercinių bankų, kurių paslaugomis naudojasi, tad jiems reikia kreiptis į bankus ir aptarti savo poreikius.

Be banknotų ir monetų kiekio, reikia numatyti ir tai, ar banknotus ir monetas įmonė pati pasiims komerciniame banke, ar naudosis pinigų pervežėjo paslauga.

Kai kurie komerciniai bankai jau yra paskelbę, kad priima paraiškas dėl apsirūpinimo grynaisiais eurais. Kai kurie komerciniai bankai informuoja, kad paraiškas gauti eurų įprasta tvarka priims rugsėjo–spalio mėn., o supaprastinta tvarka – nuo lapkričio pradžios. Svarbu nepraleisti tokių skelbimų ir operatyviai atsižvelgti į komercinių bankų pasiūlymus.

 

3 žingsnis.

Pasirašyti sutartį ar tipinę formą su komerciniu banku dėl grynųjų eurų paskirstymo.

Norėdamos gauti eurų banknotų ir monetų įmonės turės su komerciniais bankais pasirašyti išankstinio eurų paskirstymo sutartis arba supaprastinto išankstinio eurų paskirstymo tipinę formą. Minimalūs sutarties reikalavimai apibrėžti Išankstinio eurų banknotų ir monetų pirminio ir antrinio paskirstymo tvarkos aprašo 6 priede.

Svarbu stebėti komercinių bankų skelbimus ir operatyviai atsižvelgti į jų pasiūlymus. Kai kurie bankai jau skelbia, kad išankstinio eurų paskirstymo sutartys bus pasirašomos iki 2014 m. rugsėjo 15 d.

 

4 žingsnis.

Pasirengti trumpalaikiam dalies apyvartinių lėšų užšaldymui dėl grynųjų eurų išankstinio įsigijimo.

Tam, kad įmonė galėtų iš komercinio banko įsigyti reikiamą kiekį grynųjų eurų, bankas turės rezervuoti įmonės sąskaitoje lėšų sumą, atitinkančią užsakytų eurų vertę, o euro įvedimo dieną (2015 m. sausio 1 d.) nurašyti rezervuotą sumą ir sutvarkyti apskaitos įrašus. Taigi reikia turėti tokių lėšų, kurias komerciniai bankai galėtų rezervuoti.

 

5 žingsnis.

Numatyti tinkamas grynųjų eurų saugojimo vietas.

Iki euro įvedimo dienos išankstinio paskirstymo metu iš komercinių bankų gavusios eurų įmonės negalės jų išleisti į apyvartą, privalės juos saugoti patalpose atskirai nuo kitų turimų eurų, nuo kitos valiutos ir kitos nuosavybės.

Siekdamos atlaisvinti turimas grynųjų pinigų saugojimo vietas, įmonės paskutinėmis dienomis prieš euro įvedimą turėtų stengtis grąžinti turimus litus bankams, ypač litų monetas, ir pasilikti tik būtinas grynųjų pinigų sumas, reikalingas jų ūkinei komercinei veiklai.

Po euro įvedimo visi į įmonę sugrįžę litai negalės būti grąžinti į apyvartą – jie turės būti saugomi ir pristatomi į komercinius bankus. Dėl šios priežasties įmonės turi pasirūpinti tinkama ir pakankama grynųjų pinigų saugojimo vieta.

 

6 žingsnis.

Pasirengti naudoti grynuosius eurus.

Įmonėms reikėtų iš anksto pasirūpinti darbuotojų mokymais, supažindinti juos su eurų banknotų ir monetų nominalais, banknotų apsaugos priemonėmis. Apie tai informacijos rasite ir internete.

Siekiant užkirsti kelią padirbtiems pinigams patekti į apyvartą, įmonėms patartina pakankamai apsirūpinti tinkama pinigų autentiškumo tikrinimo įranga.

Dėl patirties dirbti su naująja valiuta stokos po euro įvedimo dienos gali padaugėti klaidų, padidės sukčiavimo rizika, todėl įmonės turėtų įgyvendinti tinkamą vidaus kontrolę, kad būtų galima užtikrinti klaidų ir sukčiavimo prevenciją.

 

7 žingsnis.

 Priimti grynuosius eurus ir saugoti juos iki euro įvedimo dienos.

Įmonės eurus pasiims iš komercinio banko pačios arba juos atgabens pinigų pervežimo įmonė. Kai kurie komerciniai bankai jau paskelbė, kad jų padaliniuose prie kasos langelio atsiimti eurus bus galima tik per paskutines 5 šių metų kalendorines dienas ir pirmenybė bus teikiama mažoms įmonėms. Bankų klientams reikia iš anksto pasidomėti šiais klausimais, kad euro įvedimo išvakarėse nebūtų netikėtumų.

Iš anksto – iki euro įvedimo dienos – gauti eurai į apyvartą patekti negali, todėl juos gavusioje įmonėje jie turės būti saugomi atskirai.

Įmonės prireikus turės suteikti galimybę Lietuvos banko įgaliotiems asmenims patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų dėl iš anksto paskirstytų eurų saugojimo. Įmonės turėtų atsakyti už gautų eurų sunaikinimo, praradimo, vagystės ir apiplėšimo riziką nuo to momento, kai juos gavo. Už netinkamą iš anksto paskirstytų eurų saugojimą ir jų išleidimą į apyvartą iki euro įvedimo dienos numatytos baudos, kaip nurodyta Išankstinio eurų banknotų ir monetų pirminio ir antrinio paskirstymo tvarkos apraše.

Jeigu įmonėje laikomi grynieji pinigai apdrausti, siūloma pasitikrinti, ar draudimo sumos pakaks padidėjus laikomai grynųjų pinigų sumai.

 

8 žingsnis.

Euro įvedimo dieną pradėti naudoti iš anksto gautus eurus.

Išankstinio eurų paskirstymo metu gauti eurai nuo euro įvedimo dienos 00.00 val.taps apyvartiniais pinigais, ir įmonės juos pradės naudoti kaip teisėtą mokėjimo priemonę.

Smulkiesiems verslininkams gali praversti eurų monetų rinkiniai visuomenei

Gyventojams susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis Lietuvos bankas iki euro įvedimo išleis eurų monetų rinkinių visuomenei.Vieno rinkinio nominalioji vertė bus 11,59 euro, arba 40 litų, suapvalinus vartotojo naudai. Jį sudarys 23 monetos. Rinkinyje bus po tris 1, 2, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų monetas, taip pat po dvi 5 euro centų monetas. Iš viso bus pagaminta 900 tūkst. tokių rinkinių. Eurų monetų rinkinių nuo 2014 m. gruodžio 1 d. bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose, komerciniuose bankuose, nuo 2014 m. gruodžio 4 d. – AB Lietuvos pašte. Vienas asmuo vienu kartu galės įsigyti iki 5 tokių rinkinių.

Šie rinkiniai bus naudingi ir smulkiesiems verslininkams, nes tai gera galimybė apsirūpinti eurų monetomis grąžai pirmosiomis dienoms po euro įvedimo.

 

Naudingi dokumentai

Lietuvos banko patvirtintose Grynųjų pinigų keitimo gairėse nustatyti grynųjų pinigų keitimo, įvedus eurą, proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimo eurų banknotais ir monetomis, eurų ir litų tvarkymo, grynųjų pinigų keitimo dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu ir jam pasibaigus principai.

Lietuvos banko patvirtintame Išankstinio eurų banknotų ir monetų pirminio ir antrinio paskirstymo tvarkos apraše nustatyta išankstinio eurų banknotų ir monetų pirminio ir antrinio paskirstymo nuo 2014 m. spalio 1 d. iki euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos 00.00 val. (Lietuvos laiku) tvarka.

 

 

VIETINIŲ RINKLIAVŲ ATITIKMENYS EURAIS SKELBIAMI REMIANTIS

VIETINIŲ RINKLIAVŲ DYDŽIAIS LITAIS

VIETINIŲ RINKLIAVŲ ATITIKMENYS EURAIS SKELBIAMI REMIANTIS VIETINIŲ RINKLIAVŲ DYDŽIAIS LITAIS, KURIE PATVIRTINTI BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2005 M. BIRŽELIO 28 D. SPRENDIMU  NR. T-152 „DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ (AKTUALI REDAKCIJA)

 

 

Vietinės rinkliavos pavadinimas

 

Suma litais

Atitikmuo eurais (pagal oficialų lito ir euro kursą – 3,45280 lito už 1 eurą)

1. Už leidimo atlikti kasinėjimo darbus Savivaldybės viešojo naudojimo teritorijose, atitverti jas ar jų dalį arba apriboti eismą jose išdavimą, už 1 kv. m, pridedant 5 proc. už kiekvieną darbų vykdymo dieną pradedant nuo ketvirtos dienos:

 

 

gatvių, aikščių su asfalto danga

30

8,69

gatvių su žvyro danga, lauko kelių, žaliųjų plotų

5

1,45

šaligatvio

20

5,79

2. Už leidimo įrengti, statyti kilnojamuosius įrenginius (automobilinius kranus, kėlimo įrenginius prie medienos transportavimo priemonių) Savivaldybei priklausančiuose vietinės reikšmės keliuose išdavimą:

 

 

10 m užimamo (užstatomo) vietinės reikšmės kelio už kiekvieną darbų vykdymo parą

50

14,48

3. Už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas išdavimą (vieną vietą):

 

 

viešosiose vietose Biržų mieste vieną parą

15

4,34

viešosiose vietose Biržų mieste vieną savaitę

60

17,38

viešosiose vietose Biržų mieste vieną mėnesį

200

57,92

viešosiose vietose kitose seniūnijose vieną parą

5

1,45

viešosiose vietose kitose seniūnijose vieną savaitę

20

5,79

viešosiose vietose kitose seniūnijose vieną mėnesį

40

11,58

kultūrinių, sporto ir kitų masinių renginių metu lauke Biržų mieste prekiauti knygomis, spaudos leidiniais, suvenyrais, tautodailės kūriniais, žaislais, ledais

15

4,34

kultūrinių, sporto ir kitų masinių renginių metu lauke Biržų mieste prekiauti kitomis prekėmis ar teikti paslaugas

30

8,69

kultūrinių, sporto ir kitų masinių renginių metu lauke kitose seniūnijose prekiauti knygomis, spaudos leidiniais, suvenyrais, tautodailės kūriniais, žaislais, ledais

5

1,45

kultūrinių, sporto ir kitų masinių renginių metu lauke kitose seniūnijose prekiauti kitomis prekėmis ar teikti paslaugas

15

4,34

kultūrinių, sporto ir kitų masinių renginių metu Savivaldybei priklausančių įstaigų patalpose

10

2,90

4. Už išorinės reklamos įrengimo vietą ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ir viešojo naudojimo teritorijose (1 kv. m reklamos kaina parai):

 

 

kai reklama įrengiama trumpesniam nei 1 metų laikotarpiui

1

0,29

kai reklama įrengiama 1 metų ir ilgesniam laikotarpiui Biržų miesto teritorijoje

0,50

0,14

kai reklama įrengiama 1 metų ir ilgesniam laikotarpiui kitose teritorijose

0,20

0,06

5. Už leidimo organizuoti komercinius renginius Savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose išdavimą (1 parai):

 

 

Biržų miesto estradoje, Jaunimo parke, stadione (už kiekvieną kitą parą 1/3 sumos)

300

86,89

Jackonių lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelėje (už kiekvieną kitą parą ½ sumos)

200

57,92

kitose Biržų miesto vietose, Vabalninko mieste, Kaunių motokroso trasoje (už kiekvieną kitą parą ½ sumos)

100

28,96

reklaminius renginius (1 valandai)

25

7,24

6. Už šunų ir kačių registravimą:

 

 

šuns

10

2,90

katės

5

1,45

               

 

               Nuo rugpjūčio 22 d. kainas privaloma skelbti 2 valiutomis

 

Nuo rugpjūčio 22 d. prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalo skelbti kainas dviem valiutomis. Tas pat galioja rinkliavoms, mokesčiams ir pan. Kainos dviem valiutomis turės būti nurodomos visose prekių paslaugų įsigijimo ir reklamos vietose, interneto parduotuvėse ir tinklapiuose.

Prekybos ir paslaugų teikimo automatais vietose (išskyrus interneto parduotuves), elektroniniuose prietaisuose (kasos aparatuose, svarstyklėse ir kt.), nežyminčiuose kainų 2 valiutomis, kainos gali būti rodomos viena valiuta: iki euro įvedimo dienos – litais, po – eurais. Smulkieji turgaus prekeiviai, jei nereikalaujama kasos aparato, informaciją apie prekių kainas turės nurodyti žodžiu, tačiau raštu privalės pateikti lito į eurą perskaičiavimo kursą.

Oficialus euro ir lito perskaičiavimo kursas – 3,45280 lito už 1 eurą.

Lietuvos bankas litus į eurus neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos keis nuo sausio 1 d.; bankai ir užsienio bankų filialai – nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.; „Lietuvos paštas“ ir kredito unijos (neatlygintinai, sumą galės riboti) – nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d.

Konsultacijos gyventojams ir verslininkams euro įvedimo klausimais teikiamos nemokamu telefonu 8 800 34528.

Daugiau informacijos apie eurą – www.euras.lt.

 

                                                                         Biržų rajono savivaldybės informacija

http://www.lb.lt/euras_ateina_i_lietuva_lt

 

Rinkliavų atitikmenys eurais    

                                   Patvirtintos vandens ir nuotekų kainos eurais

 

            Kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino UAB „Biržų vandenys“ esamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas eurais (be PVM).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina vartotojams – 1,93 EUR / kub. m, iš to skaičiaus:

geriamojo vandens tiekimo kaina – 0,67 EUR / kub. m;

nuotekų tvarkymo kaina – 1,26 EUR / kub. m.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina abonentams – 1,91 EUR /kub. m, iš to skaičiaus:

geriamojo vandens tiekimo kaina − 0,66 EUR / kub.m;

nuotekų tvarkymo, kai teršalų kiekis nuotekose neviršija leistinos koncentracijos, kaina – 1,25 EUR / kub. m;

pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute, – 1,05 EUR už butą per mėn;

pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo įvade, – 0,04 EUR už butą per mėn;

pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas individualaus namo įvade, – 0,89 EUR už namą per mėn.;

vidutinę pardavimo kaina abonentams – 1,34 EUR už apskaitos prietaisą per mėn.

 

 

Biržų rajono savivaldybės informacija

 

        AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų tarifai  (įsigalioja nuo 2014 m. liepos 1 d.)
 
Vartotojų pogrupis Suvartojamas gamtinių dujų kiekis (Q) per kalendorinius metus
Pastovioji
tarifo dalis,
su PVM
Kintamoji
tarifo dalis,
su PVM
Lt/mėn. Eur/mėn.* Lt/m3 Eur/m3*
1 iki 500 m3 (Q ≤ 500 m3) 1,95 0,56 2,28 0,66
2 nuo 500 m3 iki 20 000 m3
 
(500 m3 < Q ≤ 20 tūkst. m3)
13,76 3,98 1,45 0,42
3 daugiau kaip 20 000 m3
 
(Q > 20 tūkst. m3)
13,76 3,98 1,42 0,41
 * 1 Eur = 3,45280 Lt 
 

 

 

Visuomeninės elektros energijos kainos 2014

 

Apskaičiuojant mokėtiną eilutės sumą už elektros energiją, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu, o bendrą mokėtiną sumą – suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.

Tarifų planai klientams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų:

 

„Standartinis“

 

Tarifo planas, pagal kurį atsiskaito dauguma privačių elektros vartotojų.

Vienos laiko zonos tarifas

Lt/kWh

EUR/kWh

 vienos laiko zonos energijos dedamoji

 0,474

 0,137

Dviejų laiko zonų tarifas

dieninė energijos dedamoji

 0,513

 0,149

naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji

 0,384

 0,111


                       „Elektrinės viryklės“

Planas gali būti taikomas esant visoms šioms sąlygoms:

Jūs savo namuose turite įrengtą stacionarią elektrinę viryklę, prijungtą prie nustatytus techninius reikalavimus atitinkančio vidaus elektros tinklo,

esate pateikęs bendrovei rašytinį prašymą taikyti „Elektrinių viryklių“ tarifo planą,

Jūsų objektui yra suteikta ne mažesnė nei 7 kW leistinoji naudoti galia,

Jūsų objektas, kuriame sumontuota elektrinė viryklė, nėra laikinasis statinys (pvz., vagonėlis, statybų aikštelė ir pan.).

 

Vienos laiko zonos tarifas

 Lt/kWh

EUR/kWh

 vienos laiko zonos energijos dedamoji

 0,465

0,135

Dviejų laiko zonų tarifas

dieninė energijos dedamoji

 0,503

 0,146

naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji

 0,378

 0,109

 

Tarifo planas klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų:

Vienos laiko zonos tarifas

Lt/kWh

EUR/kWh

 vienos laiko zonos energijos dedamoji

 0,394

 0,114

Dviejų laiko zonų tarifas

dieninė energijos dedamoji

 0,420

0,122

naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji

 0,334

 0,097

 

      

                           

                              Mokėjimo paslaugų įkainiai skelbiami litais ir eurais

Siekdamas informuoti visuomenę apie būsimus pokyčius šalyje įsivedus eurą, Lietuvos bankas nuo rugpjūčio 1 d. šalies bankų, kredito unijų, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų fiziniams asmenim taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius pradės skelbti dviem valiutomis. 

Lietuvos banko interneto svetainėje litais ir eurais skelbiami 37 paslaugų standartiniai įkainiai šalies bankuose. Nurodomos vietinių pervedimų litais, pervedimų užsienio valiuta, gautų lėšų įskaitymo, sąskaitos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų, valiutos keitimo, debeto kortelės išdavimo ir tvarkymo, įmokų už paslaugas, tiesioginio debeto kategorijos. Atskiroje lentelėje skelbiami pigiausių paslaugų teikėjai.

Svetainėje taip pat pateikiami ir kredito unijų, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų mokėjimo paslaugų įkainiai abiem valiutomis. 

Iš viso Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiami 11 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, 63 Lietuvos centrinei kredito unijai priklausančių kredito unijų, 7 mokėjimo įstaigų ir vienos elektroninių pinigų įstaigos taikomi mokėjimo paslaugų įkainiai.

      

          Valstybės rinkliavos jau skelbiamos

                              ir litais, ir eurais

Finansų ministerija skelbia valstybės rinkliavų litais atitikmenis eurais, pastarųjų dydžius eurais išreikšdama dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu.

„Skelbdama šiuos duomenis, ministerija siekia kuo anksčiau informuoti visuomenę, verslą ir valstybės institucijas apie būsimus rinkliavų pokyčius, kad visiems pakaktų laiko ir susipažinti, ir tinkamai pasiruošti artėjančiai euro įvedimo datai“,- sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Rinkliavų atitikmenys eurais skelbiami remiantis rinkliavų dydžiais litais, kurie patvirtinti Vyriausybės nutarimu "Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo".

Sąraše yra per 2500 rinkliavų – nuo santuokos įregistravimo iki branduolinės saugos srities veiklos licencijų. Rinkliavos eurais bus renkamos nuo 2015 metų pradžios, kai litą pakeis euras.

Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, prekių ir paslaugų kainos jų skelbimo vietose turi būti pradėtos rodyti litais ir eurais ne vėliau kaip praėjus 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo, t.y. ne vėliau kaip nuo šių metų rugpjūčio 22 d. Ši įstatymo nuostata galioja ir savivaldybių rinkliavoms, kurias kiekviena savivaldybė skelbs atskirai.

Euro zonos nare Lietuva taps nuo 2015 m. sausio 1 d. litai į eurus perskaičiuojami oficialiu lito ir euro kursu: 3,45280 lito už 1 eurą. Šis santykis yra toks pats, kurį Lietuvos bankas nustatė dar 2002 m. vasario 2 d., kai litas buvo susietas su euru.

Visas rinkliavų sąrašas

Patvirtinta kainų nurodymo ir perskaičiavimo   įvedant eurą priežiūros tvarka

Vyriausybė patvirtino Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais reikalavimus ir jų laikymosi priežiūros tvarkos aprašą. Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai nuo šių metų rugpjūčio 22 d. turės skelbti kainas dviem valiutomis vadovaudamiesi šiuo aprašu.

Apraše nustatyti bendrieji privalomieji prekių ir paslaugų kainų nurodymo dviem valiutomis, jų perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimai. Pagal šį aprašą kainos dviem valiutomis turi būti nurodomos visose prekių paslaugų įsigijimo vietose, jų reklamos vietose, interneto parduotuvėse ir tinklapiuose.

Vadovaujantis aprašu, prekybos ir paslaugų teikimo automatais vietose (išskyrus internetines parduotuves), taip pat elektroniniuose prietaisuose (kasos aparatuose, svarstyklėse ir kt.), nežyminčiuose kainų dviem valiutomis, kainos gali būti rodomos viena valiuta, t. y. iki euro įvedimo dienos – litais, po euro įvedimo dienos – eurais.

Smulkieji prekybininkai, prekiaujantys turgaviečių vietose, kur nereikalaujama naudoti kasos aparato, informaciją apie prekių kainas turės nurodyti žodžiu, tačiau raštu privalės pateikti lito į eurą perskaičiavimo kursą.

Tvarkoje nustatyta, kad pardavėjai ir paslaugų teikėjai, siekdami, kad eurais mokėtinos sumos labiau priartėtų prie litais mokėtų sumų ir nebūtų pažeistas sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumas, kainas gali perskaičiuoti ir apvalinti iki trijų ar keturių skaitmenų po kablelio, o iki dviejų skaitmenų po kablelio apvalinti tik apskaičiavę galutinę mokėtiną arba apskaitinę pinigų sumą.

Vyriausybės patvirtintame apraše taip pat nustatyta prekių ir paslaugų kainų nurodymo dviem valiutomis ir jų perskaičiavimo reikalavimų laikymosi priežiūros tvarka, pagal kurią Euro įvedimo įstatyme nurodytos priežiūros institucijos vieno patikrinimo metu turėtų patikrinti ne mažiau kaip 20 pavadinimų prekių ir paslaugų kainų. Ši tvarka apibrėžia, kad pažeidimas turi būti pašalintas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Apraše nurodoma informacija apie priežiūros institucijų ir ginčus nagrinėjančių institucijų ataskaitų teikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Vyriausybei periodiškumą, pateikiama prekių ir paslaugų kainų patikrinimo akto, kuris turėtų būti užpildomas atliekant patikrinimą, pavyzdinė forma.

Aprašu reglamentuojamas ir prisijungimą prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo administruojančio subjekto informavimas apie skirtą baudą pardavėjui ar paslaugos teikėjui už kainų nurodymo ir perskaičiavimo reikalavimų pažeidimus, kad informacija apie pažeidėją būtų paskelbta juodajame sąraše.

Privalomas kainų dviem valiutomis – litais ir eurais – nurodymo laikotarpis prasidės šių metų rugpjūčio 22 d., praėjus 30 dienų po to, kai Europos Sąjungos Taryba paskelbs neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

 

                         NUSTATYTAS LITŲ KEITIMO Į EURUS SANTYKIS: 1 EUR = 3,45280 LTL
                                  2015 M. ECB PRADĖS VYKDYTI LIETUVOS BANKŲ PRIEŽIŪRĄ 
                                   LIETUVOS BANKAI PATENKA Į IŠSAMAUS VERTINIMO APRĖPTĮ

 

Šiandien ES Taryba oficialiai pritarė Lietuvos stojimui į euro zoną 2015 m. sausio 1 d. ir nustatė litų keitimo į eurus kursą – 1 EUR už 3,45280 LTL (sutampantį su šiuo metu taikomu centriniu lito ir euro keitimo kursu pagal valiutų kurso mechanizmą VKM II). Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Lietuvos bankas susitarė iki 2015 m. sausio 1 d. stebėti Lietuvos lito kurso euro atžvilgiu pokyčius užsienio valiutų rinkoje.

2015 m. sausio mėn. ECB perims tiesioginę didžiausių Lietuvos bankų priežiūrą, nes, įstodama į euro zoną, Lietuva prisijungs ir prie Bendro priežiūros mechanizmo. Lietuvos banko prašymu nuo 2014 m. sausio mėn. Lietuva kartu su 18 euro zonos šalių dalyvauja išsamiame bankų balansų vertinime. Vertinami trys pagal turimą turtą didžiausi Lietuvos bankai: SEB bankas, Swedbank ir DNB bankas.

Išsamus vertinimas – tai nuodugnus didžiausių kredito įstaigų balansų ir atsparumo patikrinimas prieš ECB pradedant vykdyti jam pavestus priežiūros uždavinius. Minėtų Lietuvos bankų vertinimo rezultatai bus paskelbti kartu su visų kitų vertinamų bankų rezultatais 2014 m. spalio mėn.

Informacijai:

● Susitarimas stebėti lito kurso pokyčius sudarytas taikant VKM II. Dalyvauti VKM II ir neviršyti nustatytų svyravimų ribų mažiausiai paskutinius dvejus metus yra vienas iš konvergencijos kriterijų, kurie turi būti įvykdyti norint prisijungti prie euro zonos.

● Litų keitimo į eurus kursas nustatytas iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 2866/98 (pakeitimas įsigalios 2015 m. sausio 1 d.)

 

                                  Pasitarimas dėl pasirengimo euro įvedimui

 

                     

Biržų rajono savivaldybėje balandžio 1 d. vyko pasitarimas dėl pasirengimo euro įvedimui Lietuvoje. Pasitarime dalyvavo Savivaldybės vadovai, Savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė.

Tapdama Europos Sąjungos nare, Lietuva (kaip ir kitos valstybės, įstojusios į šią sąjungą 2004 metų gegužės 1-ąją) įsipareigojo įsivesti bendrąją valiutą – eurą. Pasirengimas įvesti eurą Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių Vyriausybės prioritetų. 2013 m. atsižvelgus į naujausią kitų šalių euro įvedimo (Slovakija, Estija) patirtį ir pasirengimą (Latvija), buvo patvirtintas Nacionalinis euro įvedimo planas bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija.

Biržų rajono savivaldybėje vykusio pasitarimo metu nutarta sudaryti pasirengimo euro įvedimui darbo grupę, kontaktinis asmuo Biržuose - Biržų rajono savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė (Tel. (8 450) 43 128).

Vienas iš pasirengimo euro įvedimui etapų yra kuo platesnis visuomenės informavimas. Jo tikslas padėti visuomenei pasirengti valiutos pakeitimui užtikrinant, kad gyventojai būtų aiškiai, objektyviai, tiksliai, laiku ir tinkamai informuoti apie euro įvedimą šalyje. Ruošiantis euro įvedimui Lietuvoje prasideda nemokamų informacinių seminarų ciklas. Renginiai skirti ir plačiajai visuomenei, ir verslui – visiems, kuriems įdomi euro tema.

Informaciniai seminarai balandžio arba gegužės mėnesį vyks ir Biržuose. Per vieną dieną bus rengiami keli informaciniai seminarai: vienas skirtas savivaldybių, seniūnijų atstovams, socialiniams darbuotojams, bendruomenės centrų atstovams, kitas – vietos verslui, trečiasis plačiajai visuomenei. Norintys daugiau sužinoti apie euro įvedimą Lietuvoje galės pasirinkti jiems aktualiausią seminarą.

Seminarų metu Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Ūkio ministerijos, VšĮ „Versli Lietuva“ specialistai pristatys, pagrindinius politinius, ekonominius ir praktinius euro įvedimo akcentus, paaiškins patį euro įvedimo procesą. Daug dėmesio seminaruose bus skiriama vartotojų apsaugos temai, patariama, kaip atpažinti grynuosius pinigus, apsisaugoti nuo galimų sukčiavimo atvejų.

 Dažniausiai užduodami klausimai apie eurą: http://www.lb.lt/euras_1

 

            Biržų rajono savivaldybės informacija

 

 
Atgal

Paskutinis atnaujinimas: 2014-12-19 09:56:15