XXI Profesionalių teatrų festivalis ,,Žaldokynės kraštas" Biržų kultūros centre
2017-01-16

 


Vasario 10 d. 17 val. 30 min. Festivalio atidarymas. Muzikinio teatro diena.

Panevėžio muzikinio teatro spektaklis F. Loewe 2-jų dalių miuziklas „Mano puikioji ledi“ pagal garsaus anglų rašytojo B. Shaw pjesę „Pigmalionas“. Režisierius Nerijus Petrokas. Dirigentas Vidmantas Kapučinskas. Scenografas Frieder Klein (Austrija). Baletmeisteris Alfredas Kondratavičius. Chormeisteris Algirdas Viesulas. Vaidina Ramūnas Urbietis, Arūnas Malikėnas, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, Vytautas Salinis, Vaidas Dzežulskis, Darius Dimbelis, Laima Česlauskaitė, Vida Taurinskaitė-Rukšienė, Jolanta Čepulienė, Mangirdas Dabkus, Algirdas Viesulas, Rytis Janilionis. Choro artistai ir scenos akrobatai.

Spektaklio trukmė 3 val. Bilieto kaina 10 Eur.

Klasikinis Holivudo miuziklas „Mano puikioji ledi“ apdovanotas net aštuoniais „Oskarais“. Jis parašytas pagal garsaus anglų rašytojo B. Shaw pjesę „Pigmalionas“, kurioje pasakojama, kaip profesorius Henris Higinsas susilažina su pulkininku Pikeringu, kad per kelis mėnesius iš gatvės merginos Elizos padarys ledi. Lažybos laimėtos. O Eliza Dulitl palaipsniui pavergia viengungio keistuolio mokslininko širdį. Dar daugiau – ją beprotiškai pamilsta jaunas aristokratas Fredis Ainsfordas ‒ Hilas. Tačiau kuomet  profesorius visus nuopelnus prisiskiria sau ir visai neįvertina pačios Elizos pastangų, ši supyksta ir jį palieka pabėgdama pas Fredį. Tik tuomet senasis Higinsas suvokia, kaip priprato prie mielo Elizos veidelio ir kad nebegali gyventi be dailios merginos...

Šis kūrinys žiūrovams suteiks galimybę pasimėgauti ne tik puikiu miuziklu, bet ir išvysti gerai pasaulyje žinomo Austrijos scenografo Friderio Kleino, kuris įtrauktas į Europos geriausių scenografų dvidešimtuką, darbą. Jis kūrė Pekino olimpiados atidarymo šventės, vykusios Kinijoje, scenografiją, šio scenografo specializacija ‒ muzikiniai spektakliai, operetės, operos ir miuziklai.

 

Vasario 11 d. 16 val. 30 min. Šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos diena.

Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Bedalis ir labdarys“ pagal to paties pavadinimo Paulinos Pukytės knygą. Režisierė Gabrielė Tuminaitė, kompozitorius Giedrius Puskunigis, kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė. Vaidina Larisa Kalpokaitė, Almantas Šinkūnas, Vilija Ramanauskaitė, Elžbieta Latėnaitė, Gintarė Latvėnaitė, Agnė Kiškytė, Agnė Šataitė, Daumantas Ciunis, Josif Baliukevič, Tomas Kliukas, Tomas Rinkūnas, Tomas Stirna, Mantas Vaitiekūnas, Aura Garmutė.

N-16 spektaklyje naudojama nenorminė leksika.

Spektaklio trukmė 1 val. 50 min. Bilieto kaina 1‒11 eilėse ‒ 11 Eur, 12‒18 eilėse ‒ 9 Eur. VIETŲ NEBĖRA

„London, London!“ – kartoja mintyse žiūrovai, keliaudami iš magiško spektaklio Vilniaus mažajame teatre. Frazėje „London, London!“ telpa visa šiuolaikinė lietuviška mitologija. Joje visa tai, kas iki kaulų smegenų jaudina 21 amžiaus migruojantį lietuvį – bejausmė, žmogui priešiška kasdienybė, daug juodo, beprasmio, nieko nesukuriančio darbo, isterijos, kuria pratrūkstama nebepakeliant kasdienės naštos, aršios kovos už išlikimą ir nuolat į nugarą šnopuojančios mirties.

Aktoriai labdarius įkūnija darbščius, arogantiškus, jautrius, kartais net švelnius ir kerinčius, visada lanksčius ir virtuoziškai realybe manipuliuojančius valstybės tarnautojus, pareigūnus, žmones, pastatytus laipteliu aukščiau nei eilinis bedalis. Iš jų veiksmų, kandžių pasisakymų, makabriškos veiklos rutinos juokiasi žiūrovai. Labdariai šiandienos situaciją apibūdina taikliai, giliai ir ironiškai. Faktas, jog labdarių egzistencija išties neįmanoma be treniruočių ir muštro būdu bandomų sužmoginti, sueuropietinti bedalių, be jų kasdien padaromų nusikaltimų rutinos.   

           
Režisierė G. Tuminaitė apie spektaklį:

„Bedalis ir labdarys“ – kodinis pavadinimas. Bedaliai – tai žmonės, kurie ne ten gimę, ne taip užaugę, palikti, nepalytėti sėkmės, praradę namus, savo pagrindus, šaknis. Labdarių pozicijos geresnės. Vieni gyvena metro stotelėse, kiti – stikliniuose dangoraižiuose, bet negali apsieiti vieni be kitų. Ir ši disharmonija sudaro mūsų pasaulio harmoniją. Pagrindinis skiriamasis bruožas – vienybė. Juos myli, su jais susitapatina, jų istorijas ypač aštriai išgyvena ir atjaučia visi, sėdintys žiūrovų salėje. Spektaklio „bedaliai“ panašūs į nūdienos Lietuvą, jie gyvena dabarties džiaugsmais ir nesidrovi garsiai išsakyti savo akimirkos kančią. Kad atsirastų pabėgėlių centro direktorius, reikia pabėgėlių. Mes norime juos palaikyti, pateisinti ir džiaugiamės, kai jie ardo tvarkingą biurokratinę sistemą.

Alytaus miesto teatro festivalyje „Tegyvuoja Komedija!“ 2016 m. spektaklis pripažintas geriausiu. Pofesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalyje Anykščiuose „Pakeleivingi 2016“ šis spektaklis pripažintas ryškiausiu festivalio spektakliu, o aktorius Tomas Stirna paskelbtas festivalio aktoriumi. VII Dalios Tamulevičiūtės  profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje Mantas Vaitiekūnas pripažintas Geriausiu antraplaniu aktoriumi. XXXII Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams 2016“ Rokiškyje aktorė Elžbieta Latėnaitė pripažinta simpatiškiausia festivalio aktore.

Teatro kritikė Daiva Šabasevičienė apie spektaklį:

Tuminaitė kuria spektaklį apie žmones, ji tyrinėja tai, kas būdinga daugeliui. Ji neieško herojų, nes toks laikas. Tiesiog herojų niekam jau seniai nereikia. Šitoje kakofonijoje ji ieško žmogaus vardu „lietuvis“. Salė kurį laiką sėdi nuščiuvusi: stebi ir kai kuo stebisi (kalba, vientiso siužeto nebuvimu), bet vos tik išgirsta žodį „Lietuva“, iškart atsigauna. Tarytum čia įvyktų spektaklio lūžis, kulminacija. Pasirodo, žmonėms reikia dar ir dar kartą priminti, kad šie nesusipratimai vyksta aplink mus, su mumis“. O jūs, gerbiami žiūrovai, kurią barikadų pusę rinksitės šį vakarą, su kuria komanda – „bedalių“ ar „labdarių“ verksite, juoksitės ir gyvensite šį kartą? Metas rinktis, jūs atėjote į režisierės G.Tuminaitės spektaklį „Bedalis ir labdarys“ pagal to paties pavadinimo Paulinos Pukytės knygą. 

Žiūrovai apie spektaklį:

Puikus spektaklis. Gilus ir skaudus, bet sėdi ir juokiesi, nors velniškai skaudu. Verta pažiūrėti. Aktorių vaidyba puiki. Elžbieta Latėnaitė tiesiog pribloškė savo pasirodymu.

Ir man labai patiko, tiek aktorių vaidyba, tiek turinys, tiek trapi riba tarp ašarų ir juoko...Dėkoju už gražų vakarą .

Spektaklis tikrai neprailgo. Aktoriai virtuoziškai įsikūnijo į savo personažus ir sukūrė tikrai įtraukiančią atmosferą: juokino, graudino, šokiravo, privertė pamatyti lietuvišką realybę iš šono ir sukėlė itin keistus jausmus, kai tau taip pat atrodo juokinga tai iš ko juokiasi personažai, bet tuo pačiu ir iki skausmo piktina, nes tarytum juokiasi iš tavęs. Visiškų kontrastų spektaklis, sakyčiau, mažas nuo realybės neatitolęs šedevras. Rekomenduoju!

Tiesiog AČIŪ autorei, režisierei, aktoriams už puikų kūrinį, už tą autoironiją, savikritiką, lietuviško tautinio virkavimo ir susireikšminimo pavaizdavimą, kuris puikiai atsispindi ir kai kuriuose čia esančiuose komentaruose. Iki ašarų kvatojau per epizodą su vėdarais. Taiklu, gilu, graudu iki širdies gelmių. Bravo!!!

Smagu buvo, smagu pamatyti kaip taikliai atspindėti ten tie Londėje (ir ne tik) gyvenantys vargšai lietuviai - tie kurie  „nepritapę“ Lietuvoje, išvyko laimės svetur ieškoti..tie Londono fabrikų darbuotojai, tie, kuriems ir londėje saulė nešvies skaisčiau, ir svarai besiglamažatys kišenėje neatneš laimės..nes tiesiog..vieni yra bedaliai, o kiti labdariai..bravo.

 

Vasario 12 d.  15 val.  Tragikomedijos diena.

Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Vestuvės pagal Bertoldo Brechto pjesę „Miesčioniškos vestuvės. Režisierius Oskaras Koršunovas. Vaidina Karolis Vilkas, Žygimantė Jakštaitė, Kęstutis Cicėnas, Viktorija Žukauskaitė, Greta Petrovskytė, Lukas Malinauskas, Oskar Vygonovski, Artiom Rybakov, Kamilė Petruškevičiūtė.

N 16. Spektaklio trukmė ‒ 1 val. 15 min.  Bilieto kaina ‒ 1‒11 eilėse 10 Eur, 12‒18 eilėse ‒ 8 Eur. VIETŲ NEBĖRA

B. Brechto pjesė – tai trumpa groteskiška istorija, kurioje absoliučiai viskas yra perkrauta, sugadinta ir sugriauta: tiek baldai, tiek žmonės, tiek jų santykiai. Ir viso to atomazga įvyksta vestuvių puotos metu…

Režisierius O. Koršunovas apie spektaklį:

Nors „Vestuvės“ pastatytos pagal Bertoldo Brechto pjesę, kiekvienas žiūrovas čia atpažins lietuviškas vestuves. Kita vertus, negalima teigti, jog tai yra komedija – tai tragikomedija. Lietuviškos vestuvių tradicijos virsta tam tikru absurdu. Tai ir juokinga, ir liūdna. Spektaklyje „Vestuvės“ neįkyriai, bet itin tiksliai parodomas dabartinės Lietuvos sociumas.

 

Vasario 16 d. 15 val. Šokio diena.

Daugpilio teatro (Latvija) šiuolaikinio šokio spektaklis „Kazanova. Henrieta. Venecija“. Choreografė, libreto autorė ‒ Irina Saveljeva. Kostiumai ‒ Inga Bermaka, Agnese Stabina . Apšvietimas, dizainas ‒ Sergejus Vasiljevas Pagrindinius vaidmenis atlieka Miroslavas Blakunovas, Elizabeta Petrova, Inese Ivulane – Mežale, Egils Viliumovas, Aleksandras Komarovas. Baleto artistai: Ana Sultanova, Ana Gimbute, Artūras Jackevičius, Svetlana Morozova, Maris Boka, Džeina Saulite, Milena Rožanska, Natalija Kotona, Edgars Kuškurs , Raimonds Paegle.

N 14. Spektaklio trukmė 1 val. 15 min. Bilieto kaina ‒ 2 Eur. VIETŲ NEBĖRA

Įsivaizduokite, kad  nukeliavote į Veneciją prieš tris šimtmečius. Mistinis miestas, kur kiekvienuose namuose yra netikrų langų, tūkstančiai balkonų ir slaptų praėjimų, o tarp namų – niekur nevedančių gatvelių, kur prieplaukos ir gondolos – nesuskaičiuojamos, kur verda intrigos ir gausybė pavojų. Ir, be to, yra grėsmė sutikti JĮ – jauną meistrišką gundytoją, kurio virtuoziškumas meilės meno srityje negali palikti abejingos net ir labiausiai sudiržusios širdies. Kazanova – šis vardas tapo bemaž keiksmažodžiu, ištvirkimo ir svetimoteriavimo sinonimu. Jį mylėjo, jį keikė, jo neapkentė, jam pavydėjo...

Bet ar ne per daug apie šį asmenį, tapusį vienu iš žmonijos tipažų, išgalvota? Ir kokia yra jo meilės pergalių paslaptis? Giacomo Casanova (toliau – Kazanova) buvo ne tik damų bei Fortūnos numylėtinis. Jis buvo dėmesingas ir dosnus. Su moterimis jis žaisdavo, jas juokindavo, intriguodavo, glumindavo, stebindavo, viliodavo, aukštindavo... Atrodytų, pati epocha jį aprengė maskarado kostiumu, kuriuo apsirėdžiusį mes jį matome iki šiol. Būtent apie šią asmenybę libreto autorė ir choreografė Irina Saveljeva ir sukūrė įspūdingą šiuolaikinio šokio šou apie meilę ir aistrą „Kazanova. Henrieta. Venecija“, kuris Daugpilio teatre (Latvija) tapo populiariausiu šio teatro spektakliu, apkeliavusiu daugelį šalių. Gerai žinomo romantiškojo Kazanovos gyvenimo istorija, fantastiškos  dekoracijos, nuostabi muzika, meniniai efektai, Venecijos karnavalo kostiumai ir kaukės, kurie atkeliavo į Daugpilio teatrą tiesiai iš Kazanovos gimtinės Venecijos, sužavėjo žiūrovus, o teatro kritikai negailėjo gerų žodžių už spektaklio subtilumą, aktorių meistriškumą, šokio plastiką, estetinį vaizdą. Ir visi vienbalsiai pripažino, kad kūrybinei grupei puikiai pavyko atskleisti gana prieštaringos asmenybės romantišką natūrą, sulaužyti stereotipus apie šį nepaprastą vyrą, kuris kiekvieną jam likimo skirtą dieną  mokėjo gyventi aistringai, gražiai, juokaudamas ir meistriškai žaisdamas su savo likimu...

 

Vasario 17 d. 18 val. Psichologinės dramos diena.

Klaipėdos dramos teatro spektaklis Augusto Strindbergo „Tėvas“. Režisierė Mara Kimele. Vaidina Darius Meškauskas, Aldona Bendoriūtė, Karolina Kontenytė, Nijolė Sabulytė, Jūratė Jankauskaitė, Igoris Reklaitis, Marius Pažereckas, Vaidas Jočys, Kamilė Andriuškaitė, Radvilė Bronušaitė.

Spektaklio trukmė 2 val. 10 min. Bilieto kaina 1‒11 eilėse ‒ 12 Eur,  12‒18 eilėse ‒ 10 Eur.

A. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus. Jo dramą „Tėvas“ režisavusi M. Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. Nors ši pjesė parašyta prieš 128 metus, jausminį, aktorinį teatrą kurianti režisierė mano, kad šis klasikinis veikalas aktualus ir šiandien. Pagrindiniams vaidmenims pasirinkdama aktorius A. Bendoriūtę ir D. Meškauską, režisierė sakė tiesiog intuityviai pajutusi, kad būtent tarp jų gali užsimegzti reikalinga sceninė partnerystė.

Pjesė ir spektaklis publikai pateikia aibę klausimų. Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pamažu ima tolti? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine susikalbėjimo kliūtimi? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą  užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui paskelbiame vienas kitam ir atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? Kodėl po gražių pažadų „ir laimėje, ir varge, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų?

Režisierė Mara Kimele apie spektaklį:

Aistringa, ryški drama. Kaip vyras, taip ir moteris joje atkakliai stengiasi pasiekti tarpusavio supratimo. Tai labai svarbu. Mes stebimės, kodėl negali bendros kalbos surasti skirtingos tautos, skirtingų religijų atstovai. Tai vyksta ir šeimose. Sudėtingas bendravimas, kankinantys pojūčiai. Žmonės randa sprendimus per išgyventus sunkumus. Arba neranda. Ši tema yra viena iš svarbiausių pjesėje ir mūsų spektaklyje taip pat. Apie tai svarbu kalbėti.

2016 m. spalio mėn. Varėnoje įvykusiame VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje spektaklis „Tėvas“ pelnė net 4 apdovanojimus: Mara Kimelė pripažinta geriausia režisiere, už pagrindinį rotmistro Adolfo vaidmenį šiame spektaklyje apdovanotas ir geriausiu festivalio aktoriumi tituluotas Darius Meškauskas. Geriausia aktore tapo Aldona Bendoriūtė, tame pačiame spektaklyje sukūrusi rotmistro žmonos Lauros vaidmenį. Geriausia jaunąja aktore vertinimo komisijos išrinkta Karolina Kontenytė, šioje dramoje vaidinanti dukterį Bertą.

 

Vasario 19 d. I8 val. Meilės dramos diena.

Nacionalinio dramos teatro spektaklis Ingmaro Bergmano „Intymūs pokalbiai“. Režisierius Vytautas Rumšas. Vaidina Adrija Čepaitė, Ramutis Rimeikis, Remigijus Bučius, Dalia Storyk, Ramunė Skardžiūnaitė.

Spektaklio trukmė 2 val. 30 min. Bilieto kaina 1‒11 eilėse ‒ 12 Eur, 12‒18 eilėse ‒  10 Eur, moksleiviams, senjorams ‒ 8 Eur.

Nelaimingai ištekėjusi Ana dėdei Jokūbui, savo religiniam vadovui, prisipažįsta padariusi vieną iš didžiųjų nuodėmių: ji pamilo teologijos studentą ir buvo neištikima savo vyrui. Tikėjimo sergėtojas pasirinkimo nepalieka. Ji turinti tuoj pat pasakyti vyrui apie neištikimybę ir nutraukti santykius su meilužiu, nesvarbu, kad myli jį besąlygiškai. Tai tikinčiosios pareiga Dievui, savo artimui ir sau. Pirmą kartą pamilusi Ana nejaučia kaltės dėl draudžiamo ryšio. Bet kodėl tuomet verkia, žiūrėdama į akis žmogui, kuris visą gyvenimą klausė jos intymiausių išpažinčių ir davė tai, ko joks kitas vyras nesugebėjo – nuoširdžios draugystės pilnatvę? Ingmaras Bergmanas šį kūrinį rašė remdamasis savo motinos dienoraščiais ir jame negailestingai interpretuoja savo tėvų istoriją, į juos žvelgdamas atviru tiriančiojo žvilgsniu, nepalikdamas vietos idealizacijai. 

Devynis kartus „Oskaro“ premijai nominuotas ir vieną kartą ja apdovanotas  I. Bergmanas interviu švedų televizijos kanalui SVT kartą yra sakęs, jog „sugebėjo išstumti už normalumo ribų tiek kiną, tiek ir patį save“. Tačiau nuo to laiko, kai gavo pagrindinį prizą Kanuose už „Šypsenas vasaros naktį“ (1956 m.), šlovė, jo žodžiais, reiškė, kad „niekas jau negalėjo jo kritikuoti sąžiningai.“

Rokiškyje vykusiame profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ Dalia Storyk apdovanota už geriausią festivalio nepagrindinį vaidmenį. Šis spektaklis taip pat pelnė prizą už geriausią festivalio scenografiją. Apdovanota dailininkė Virginija Idzelytė.

 

Vasario 20 d. 12 ir 13 val. Edukacinė diena pradinių klasių moksleiviams . Programa „Kūrybinė teatro laboratorija“. Užsiėmimų vedėja ‒ J. Miltinio teatro ir kino aktorė Vita Šiaučiūnaitė.

Renginys nemokamas. Registruotis tel. 8 620 70 097 , vietų skaičius ribotas. VIETŲ NEBĖRA

Vasario 21 d. 13 ir 15 val. Edukacinė diena vyresniųjų klasių moksleiviams. Programa „Teatro magija“. Užsiėmimų vedėja ‒ Biržų B. Dauguviečio teatro režisierė Vita Vorienė ir teatro aktoriai.

Renginys nemokamas. Registruotis tel. 8 620 70 097 , vietų skaičius ribotas. VIETŲ NEBĖRA

 

Vasario 22 d. 18 val. Kraštiečių  kūrinių teatre diena. Teatro „Cezario grupė“  spektaklis – tautinė pankoratorija „Tamošius Bekepuris“. Režisierius Cezaris Graužinis. Vaidina: Brigita Arsobraitė, Paulius Čižinauskas, Vilma Raubaitė. Muzikuoja „Sutemų raudos“: Ieva Baranauskaitė, Mykolas Baranauskas, Stasys Šalaševičius.

N-13. Spektaklio trukmė 1 val. 30 min. Bilieto kaina 8 Eur. Moksleiviams, studentams, senjorams , neįgaliesiems ‒ 5 Eur.

Kiekvienas biržietis girdėjo apie tokį asmenį Tamošių Bekepurį ir net pamena, kad jį sukūrė Kazys Binkis, kadaise apdainavo Vytautas Kernagis, tačiau beveik niekas nežino, kas šiam veikėjui nutiko, su kokiom stichijom jam teko grumtis, į kokią vagą jį išplukdė lemtis.

Pirmą kartą profesionalioje scenoje pristatomą „Tamošių Bekepurį“ režisavo Lietuvos, Skandinavijos ir Graikijos teatralų įvertintas Cezaris Graužinis. Šio naujo scenos kūrinio žanrą jis pavadino folklorine pankoratorija. Vaidinimas kviečia žiūrovus naujomis akimis pažvelgti į spalvingą mūsų tautos charakterį. 

Kūrinyje kalbama apie „vedybinio morčiaus“ apimtus Lietuvos gyventojus ir tarp jų sau vietos ieškantį Tamošių, kuris siekia gražuolės Onutės rankos, tačiau jam trukdo atkaklioji Elzbieta. Svarstydamas, kurią pasirinkti, Tamošius blaškosi tarp dviejų merginų ir nejučia eina pasitikti savo likimo...

Naujasis „Cezario grupės“ darbas pagal autoriaus K. Binkio poemą gali sudominti ne tik teatro ar poezijos, bet ir muzikos mylėtojus. Spektaklio garso takelis kiekvieno pasirodymo metu atliekamas gyvai trimis instrumentais (saksofonu, elektroniniu pianinu bei būgnais). Poemos veikėjus įkūnija trys aktoriai. Visas peripetijas spektaklio kūrėjai vaizduoja nepagailėdami humoro bei ironijos. Tai muzikinis komiksas apie tragikomiškus tarpukario Lietuvos merginimosi ir berninimosi įpročius.

„Tamošius Bekepuris“ išrinktas žiūrovų spektakliu Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje, festivalio komisija skyrė prizą už talentingiausią lietuvių klasikos interpretaciją.

 

Vasario 23 d. 12 val. Teatro vaikams diena.

„Keistuolių teatro“ muzikinis spektaklis „Pyp pyp!“ pagal D. Bisseto pasakas. Scenarijaus autorius ir režisierius Aidas Giniotis. Scenografijos ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė. Aktoriai: Judita Urnikytė, Gelminė Glemžaitė, Danas Kamarauskas, Mantas Zemleckas, Jonas Šarkus, Jurgis Marčėnas.

Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 4 iki 9 metų. Spektaklio trukmė 1 val. Bilieto kaina 4 Eur.

Donaldas Haroldas G. Bissetas (1910‒1955 m.) ‒ žinomas anglų rašytojas, aktorius, TV laidų kūrėjas, animacinių filmų scenarijų autorius. Legendinis anglų rašytojas, sukūręs daugiau kaip keturiasdešimt knygų vaikams. Nonsenso stiliumi parašytos pasakos mirgėte mirga įvairiausiomis keistenybėmis ir netikėtumais, kelia skaitytojams juoką ir verčia stebėtis, nes išmoningasis autorius įprastą pasaulį vaizduoja nerimtai, tiesiog „aukštynkojiškai“. Jo trumpos ir keistos pasakos atgimė pirmuosiuose Keistuolių teatro spektakliuose vaikams – „Kitą kartą“ ir „Aukštyn kojom“. Visi jau puikiai pažįsta sraigę Olaivą, paršiuką, kuris norėjo skraidyti, varną Albertiną, piktą dėdę, žiogą Sendį ir daugelį kitų personažų, bet knygoje dar liko daug keistų pasakų gyventojų, kurie norėtų susidraugauti su vaikais. Taigi su savo keistom istorijom ir nuotykiais pasidalinti kvies žąsinėlis Viljamas, skruzdė Marta, savo kūrybos dainą atliks ir karvė Taškė, o savo ištverme galynėsis vabalas ir buldozeris, vardu Bačas...

Su jaunų aktorių komanda režisierius bandys kiek netikėtas D. Biseto pasakas paversti nepamirštamų nuotykių muzikine kelione, į kurią galės leistis tiek vaikai, tiek suaugę. Juk visi kartais pasiilgstame stebuklų ar dainų, visi slepiamės nuo keistų baimių arba ieškome naujų draugų. Štai taip panašiai susimąstė ir žąsinėlis Vilis: „Kaip būtų gera, jei kas nors man pasakytų „Pyp pyp!“. Balandžiai burkavo, antys kvaksėjo, o varnos medžių viršūnėse karkė. Bet niekas, visiškai niekas nesakė jam „Pyp pyp“...

 

Vasario 24 d. Neįprastų teatro formų diena.

Kraštietės  aktorės, režisierės Justinos Jukonytės kūrybos diena.

Nuo 12 val. iki 17 val. 45 min. Trupės 459 teatrinė instaliacija vienam žiūrovui „Meile, don‘t stop“. Idėjos autorė, režisierės Karolina Jurkštaitė ir Jūratė Januškevičiūtė, kompozitorius Arturas Bumšteinas. Aktoriai ir režisieriai: Daina Ulmytė, Rūta Jankevičiūtė, Gintarė Damanskytė, Monika Mikalauskaitė, Aušra Bakanaitė. Aktoriai: JUSTINA JUKONYTĖ, Eglė Šimėnaitė, Erika Gaidauskaitė, Aiva Krupelytė, Živilė Beniušytė, Vytautas Kairys, Povilas Ostaševičius, Erika Kubiliūtė, Gerda Surgautaitė, Justina Vaikšnoraitė, Tomas Zinkus. Lėlių kūrėjai: Karolina Jurkštaitė, Jūratė Januškevičiūtė, Daina Ulmytė, Rūta Jankevičiūtė, Gintarė Damanskytė, Monika Mikalauskaitė, Aušra Bakanaitė, Tomas Zinkus.

Trukmė 40 min. (vienam žiūrovui). Bilieto kaina 3 Eur. Perkant bilietą , pasirinksite tikslų laiką nuo 12 iki 17 val. 05 min., kada atvykstate į spektaklį . Žiūrovas įleidžiamas kas 5 minutės. VIETŲ NEBĖRA

Jeigu meilę apgyvendintume dėžutėje? Kokia ji būtų? Ką ji mums papasakotų? O jeigu galėtume pažvelgti į ją pro mažytį plyšelį – ką norėtume pamatyti? Išgirsti? Pajausti? Šie klausimai ir įkvėpė teatrinės instaliacijos „Meile, don’t stop“ kūrėjus. Ją galima būtų pavadinti menine kontempliacija meilės tema. Čia skirtingi meilės pavidalai ir formos atsiskleidžiantys akimirkai, lyg trumpas švytėjimas, virsta viena besąlygine, visa aprėpiančia meile. Tai – išskirtinis spektaklis vienam žiūrovui.

Teatrinė instaliacija „Meile, don’t stop“ buvo apdovanota aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias 2015 m. spektaklis lėlių ir objektų teatro kategorijoje.

Idėjos autorė, režisierė Karolina Jurkštaitė apie spektaklį:

Šis spektaklis – lyg meilės patyrimas, toks pat neapčiuopiamas, sunkiai įspraudžiamas į žodžius, kaip ir meilės galios slėpinys. Meilė ir skirtingos jos formos čia susijungia į vientisą jausmą, patirtį, kuri kiekvienam žiūrovui atsiskleidžia ir yra išgyvenama asmeniškai, savaip, nepakartojamai. Emocinis spektaklio turinys nulėmė jo formą – jis yra skirtas vienam žiūrovui, kurį meilės labirintuose lydi 16 aktorių. 40 minučių trunkantį, jam vienam skirtą spektaklį - instaliaciją žiūrovas patiria asmeniškai – stebėdamas, liesdamas, pro plyšelį žvelgdamas į savo paties vidinį pasaulį. Spektaklio koncepcija leido kiekvienam išnaudoti savo kūrybinį potencialą ir išbandyti save nepažintuose amplua. Kadangi spektaklis buvo kuriamas laboratorijos principu, išskirti vieną kūrėją iš kitų sunku: jie vienu metu buvo ir režisieriai, ir aktoriai, ir dailininkai. Atskleisti subtilią spektaklio temą taip pat padėjo kompozitoriaus Arturo Bumšteino muzika ir garsai.  

18 val. 2 aukšto fojė susitikimas su aktore, režisiere Justina Jukonyte.

Renginys nemokamas.

Aktorė, režisierė, vaidybos ir režisūros pedagogė Justina Jukonytė gimė 1980 m. balandžio 22 d. Biržuose. 1998 m. baigė Biržų „Saulės“ gimnaziją. 2002 m. ‒ Muzikos ir teatro akademijos vaidybos bakalauro studijas, vadovaujamas prof. A. Savickaitės ir doc. A. Latėno. Dirbo aktore Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, aktore ir režisiere ‒ Panevėžio teatre „Menas“. Kino meno mokėsi Danijoje, Europos kino koledže. Šiuo metu dirba Klaipėdos universitete vaidybos ir režisūros pedagoge, vaidina Klaipėdos lėlių teatre, kuria spektaklius su vaidybos ir režisūros studentais, bendradarbiauja su trupe „459“ ir režisiere K. Jurkštaite, šoko „Padi Dapi Fish“ spektaklyje, dirba vaidybos pedagoge šokio studijoje „Judesio erdvė“. Apdovanota  „Auksinio scenos kryžiumi“ už geriausią darbą lėlių ir objektų teatro srityje 2015 m. Trupė „459“, spektaklis „Meile, don‘t stop“ (režisierė K. Jurkštaitė).


Vasario 25 d. 15 val. Festivalio uždarymas. Lietuviškos komedijos diena.

Nacionalinio Kauno dramos teatro komedija Juozo Tumo Vaižganto „Žemės ar moters“. Režisierius Tomas Erbrėderis. Vaidina Gintautas Bejeris, Saulius Čiučelis, Daiva Rudokaitė, Asta Mačiulytė, Tomas Erbrėderis, Aušra Keliuotytė.

Spektaklio trukmė 1 val. Bilieto kaina 1- 16 eilėse 10 Eur, 17- 18 eilėse 9 Eur VIETŲ NEBĖRA

Rašytojas, publicistas, literatūros mokslininkas bei žymus visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas yra sukūręs vos keletą pjesių, tačiau visos jos labai nuotaikingos, pamokančios, atskleidžiančios XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių visuomeninį gyvenimą, aktualijas, kaimo žmonių ydas, buities vaizdus. Autoriaus kūryboje ypač didelis dėmesys skiriamas etninės bendruomenės psichologijai, tautų tradicijoms. Čia literatūrinio žodžio originalumas jungiasi su kalbos liaudiškumu. Spektaklis „Žemės ar moters“ – daugelį metų Kauno valstybiniame dramos teatre rodomos pirmosios lietuviškos komedijos „Amerika pirtyje“ tradicijos tąsa. Kaimo žmonių kasdienybė, alsuojanti paprastumu, harmonija bei meile savai žemei, vaizduojama pasitelkiant tradicinį lietuvišką humorą, spalvingus veikėjų charakterius bei nuo seno ašaromis ir juoku apipintą situaciją – piršlybas. Gaidys, senas jaunikis, pagaliau ryžtasi tuoktis. Tik ką rinktis – žemę ar moterį?

Rašytojas, dramaturgas Gediminas Jankus apie spektaklį:

Tai  kuklus ir ramus spektaklis ‒ tam tikras ženklas, tam tikra nuoroda, kad ne visi teatro žmonės persisunkę globalinio postmoderno dvasia... Iš pirmo žvilgsnio tai tipinė situacijų komedija, kur pati tematika gali pasirodyti neįdomi, neaktuali, pasenusi, žodžiu, visais atžvilgiais archajiška. Tačiau scenoje pamatysime netikėtą virsmą, netikėtą dvasios pagavą, ir būtent tautinės dvasios, nes režisierius sugebėjo ne tik išvengti minėtų pavojų bei seklumų. Jis senoje pjesėje įžvelgė tautinį unikumą, nepakartojamą mūsų folkloro ir papročių žavesį, tarpusavio santykių tikrumą, charakterių įvairovę. O tos įžvalgos, be abejo, visų aktorių pastangomis tapo įdomiu, nūdieniškai skambančiu, ypatinga pagarba ir supratimu apgaubtu spektakliu. Pagarba ir supratimu mūsų tautos kūrybinėms galioms, sutartinėms, vestuvių papročiams, visam dvasiniam palikimui. Režisūra pakankamai subalansuota, leidžianti pasireikšti aktoriams, mizanscenos tikslios ir neištęstos, itin tinkamos ir siužetą paįvairinančios bei pagilinančios liaudies dainos, tampančios neįkyriais saikingais (ir prasmingais) intarpais veiksmo eigoje . Scenoje  improvizuoja, ir, svarbiausia, nepervaidindami, neužsižaisdami, nešaržuodami. Spektaklis „Žemės ar moters" vienais tų retų tautinio sceninio meno apraiškų, gyvai primenanti Antano Sutkaus Tautos teatro siekius bei idėjas, o mūsų laikais susišaukianti su Petro Bielskio atgaivinta lietuviškojo teatro samprata. O biržiečiai dar pridurtų „Ir su B. Dauguviečio komedijomis...

Festivalio metu kultūros centro fojė bus eksponuojama kraštietės aktorės, režisierės Justinos Jukonytės kūrybos fotografijų paroda.

Bilietus galite įsigyti kultūros centro kasoje.  Kasa dirba antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį  9 - 11  12- 15 val., penktadienį  -   9 - 11   12- 13 val.   Šeštadienį - 9 -11  val. ir  1 val.  iki kiekvieno mokamo renginio pradžios. Sekmadienis, pirmadienis – poilsio dienos. Telefonu bilietų neužsakome. Bilietai nekeičiami. Pinigai už bilietus grąžinami tik tuo atveju, jei renginys neįvyksta arba data nukeliama. Kasos tel. 32513. 

Biržų kultūros centro informacija


 
Atgal
DalintisFacebook
Spausdinti