Pradžia Biržų rajono savivaldybė
Pradžia

Gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės

GYVŪNŲ   LAIKYMO   BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS
  2. Šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir interesus.
  3. Visas kitas šiose taisyklėse nenumatytas sąlygas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas bei su juo susiję kiti teisės aktai, Savivaldybės tarybos sprendimai, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.
  4. Šios taisyklės privalomos visiems gyvūnų savininkams ir naudotojams.
  5. Taisyklės, pasikeitus teisės aktams, gali būti taisomos, tikslinamos, papildomos.
  6. Šių taisyklių teisinis pagrindas yra:

5.1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr.74-2262);

5.2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2012, Nr. 122-6126);

5.3. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 ( Žin.,2013, Nr. 48-2427). 

  1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  1. Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.
  2. Bandomasis gyvūnas – eksperimentams ar kitiems mokslo tikslams veisiamas, auginamas, naudojamas ar numatomas naudoti gyvūnas.
  3. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.
  4. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.
  5. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.
  6. Gyvūno augintinio ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema.
  7. Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.
  8. Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
  9. Gyvūno nugaišinimas – gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais.
  10. Gyvūno nužudymas – gyvybės atėmimas gyvūnui.
  11. Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.
  12. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
  13. Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.
  14. Gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais.
  15. Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.
  16. Gyvūnų globa – asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti.
  17. Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ar laikinąja gyvūnų globa.
  18. Gyvūnų globos namai – asmuo, turintis teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose gyvūnai laikomi, kol nugaiš (išskyrus atvejus, kai dėl gyvūnų sveikatos būklės ar agresyvumo juos būtina nugaišinti), bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai – kol bus surasti nauji savininkai, sužeisti ar sergantys laukiniai gyvūnai – kol juos bus galima išleisti į laisvę.
  19. Gyvūnų laikymo vieta – pastatas arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.
  20. Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.
  21. Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.
  22. Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
  23. Laikinoji gyvūnų globa (toliau – laikinoji globa) – asmens veikla, kuria užtikrinama bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų gerovė ir apsauga, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.61 dalyje nustatytų terminų.
  24. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.
  25. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
  26. Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.
  27. Prekiautojas gyvūnais – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą prekiauti gyvūnais.
  28. Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.
  29. Skerdimas – apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas nuleidžiant kraują.
  30. Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.
  31. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
  32. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais.
  33. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.
  34. Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.
  35. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys (VMVT).
  36. Gyvenamoji vietovė – urbanizuota vietovė, turinti nustatytas ribas.

III. GYVŪNO  LAIKYTOJO PAREIGOS

  1. Gyvūnų laikytojas, laikydamasis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, privalo:

42.1. užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės  maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus   2007 m.   gegužės 11 d. įsakymu Nr.B1-463 (Žin., 2007, Nr.55-2165), ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;    

42.2. nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT) arba privačiam veterinarijos gydytojui;

42.3.  užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų ir daugiau butų turinčių namų bendrojo naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.), gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ar laikomi. Gyvūnui priteršus viešoje vietoje, bendro naudojimo patalpoje ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas turi nedelsdamas surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus;

42.4. užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežant ar kitu būdu perkeliant gyvūnus būtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 ,,Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1102; 2009, Nr. 13-527), išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;

42.5. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos Žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr.1774/2002 (OL 2009 L 300, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33). Gyvūnų gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis VMVT direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais (Žin., 2005, Nr. 101-3784). Gyvūnų  augintinių gaišenos gali būti laidojamos Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse arba individualioje valdoje laikantis sanitarinių ir higienos reikalavimų.

42.6. apie gyvūno dingimą pranešti gyvenamosios vietos seniūnui ir apie tai viešai paskelbti.

  1. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
  1. Asmenims, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama:

43.1. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;

43.2. vedžioti gyvūnus vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose;

43.3.  gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;

43.4. išleisti vienus, be priežiūros gyvūnus augintinius į laiptines, kiemus ir kitas viešąsias vietas;

43.5. rišti ūkinius gyvūnus arti kelių ar šaligatvių, jeigu jie gali trukdyti pėsčiųjų judėjimui ir  transporto eismui.

  1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI
  1. Visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalai) ir vanduo.
  2. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus, jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.
  3. Tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, jie turi būti apsaugomi nuo nepalankių oro sąlygų.
  4. Laikant gyvūnus pastatuose, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.
  5. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.
  6. Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais. Pašaro kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius.
  7. Gyvūnai, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.
  8. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamai  šėrimo ir girdymo indų, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.
  9. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolat tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukos. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas.
  10. Gyvūnus, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), rekomenduojama laikyti taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.
  11. Gyvūnų laikymo vietai, aptvarams, voljerams įrengti naudojamos medžiagos ir įranga neturi būti kenksmingos gyvūnams. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos.
  12. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.115-5903).
  13. Minimalūs higienos reikalavimus atitinkantys atstumai nuo gyvūnų laikymo vietos iki pastatų, kitų įrenginių:

56.1. nuo gyvenamojo namo iki:

56.1.1. tvarto, ūkinių gyvūnų, paukščių, gyvūnų augintinių laikymo vietos – 15 m;

56.1.2. mėšlidės, kompostavimo, gyvūnų augintinių vedžiojimo aikštelės – 20 m;

56.2.  nuo tvarto, ūkinių gyvūnų, paukščių, gyvūnų augintinių laikymo vietos iki:

56.2.1. kanalizuojamo vandens rezervuaro – 3 m;

56.2.2. šachtinio šulinio – 25 m;

56.2.3. vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą – 15 m;

56.3. nuo mėšlidės, kompostavimo aikštelės iki:

56.3.1. šachtinio šulinio – 25 m;

56.3.2. vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą – 15 m.

56.4. Individualioje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems nereikia leidimo ir projekto (mažų gyvūnų ir paukščių narvai, karvelidės, voljerai, būdos ir kt.), turi būti statomi ne arčiau kaip 2 m iki gretimo sklypo ribos ir ne arčiau kaip 15 m nuo gretimo namo. Mažesniu atstumu šie statiniai gali būti statomi tik turint gretimo žemės sklypo savininko ar naudotojo sutikimą.

  1. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIAMS GYVŪNAMS LAIKYTI
  1. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974).
  2. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
  3. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:

59.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašalinių asmenų, laukinių, bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų, graužikų ir kitų kenkėjų, kurie gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;

59.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai turi būti atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;

59.3. ūkiniai gyvūnai  būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;

59.4. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.

  1. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434).
  2. Bitynuose turi būti laikomos ir veisiamos sveikos bitės.  
  3. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 (Žin., 2005, Nr. 38-1266; 2011, Nr. 13593).
  4. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje.
  5. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu ,,Atsargiai bitės“. Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir telefonas pasiteirauti.
  6. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkte.
  7. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:

66.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių  ganykloms pagerinti pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha  medingųjų medžių ar krūmų;

66.2. 1 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje natūraliai auga medingieji augalai.

  1. Atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų krūmų ir medžių galima tik tuo atveju, jei bičių laikytojas turi sklypo savininko raštišką sutikimą.
  2. Siekiant užtikrinti bičių apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (Žin., 2004, Nr. 15-481; 2012, Nr.100-5108).
  3. Prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.
  4. Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad:

70.1. nuo jo pastatytų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;

70.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės;

70.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

VII. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS

  1. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą šių Taisyklių priede, ir šių gyvūnų vados dydį.
  2. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame VMVT direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 (Žin., 2013, Nr.41-2032), nustatyta tvarka.
  3. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
  4. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti šių taisyklių priede nustatytas normas.
  5. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.
  6. Šuniui turi būti įrengta būda ar kita vieta, kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Šuns poilsio vieta turi būti pakelta ar kitu būdu apsaugota nuo vandens.
  7. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
  8. Iš buto į laiptinę, koridorių iki išėjimo į lauką katė turi būti nešama ant rankų arba specialiuose narveliuose, šuo turi būti vedamas su pavadėliu bei antsnukiu. Mažų veislių šunys gali būti išnešami.
  9. Didelių veislių šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, o maži – su pavadėliu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, o jei tai negarantuojama, pavadėlis turi būti ne ilgesnis nei 1 metras.
  10. Norint laikyti šunį ar katę daugiabučiame name, reikia turėti raštišką laiptinės aikštelės butų ir kaimyninių butų savininkų sutikimą arba daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos sutikimą. Bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama laikyti gyvūnus tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
  11. Šunis rekomenduojama vedžioti įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu ,,Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ar žmonėms bei nepabėgs iš vedžiojimo aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ar antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. 
  12. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės įrengiamos Biržų ir Vabalninko miestuose. Aikštelių vietų parinkimą ir schemos parengimą organizuoja seniūnai ir Architektūros ir urbanistikos skyrius.
  13. Gyvūnų vedžiojimo aikštelių įrengimą iš dalies arba visiškai finansuoja Savivaldybės administracija. Jas prižiūri seniūnijos, paslaugos konkursą laimėjusi organizacija, nevyriausybinės organizacijos, klubai ir kt.
  14. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės aptveriamos, jose įrengiama kieta danga (gali būti žolė), pastatomos urnos ekskrementams, suolai, smėlio dėžės. Įrengtos aikštelės pažymimos informaciniais ženklais, jos dezinfekuojamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų, ekskrementai išvežami kas savaitę.
  15. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 6 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
  16. Pavojingi gyvūnai auginami ir laikomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas pavojingų gyvūnų laikymo ir auginimo taisykles.

VIII. BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

  1. Bešeimininkių šunų ir kitų gyvūnų gaudymą organizuoja Savivaldybės administracija pagal sutartis su kompetentingomis įstaigomis, bendrijomis, gyvūnų globos draugijomis ar kitomis organizacijomis, įteisinusiomis savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka. Sugauti bešeimininkiai šunys ir katės 14 parų globojami įmonėje, kuri yra sudariusi su Savivaldybės administracija sutartį. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną, įmonė tampa gyvūno savininku. Jei pagaunami registruoti ir turintys ženklus šunys ir katės, pranešama gyvūno savininkui. Pastarasis turi sumokėti už šuns, katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą. Jeigu savininko adresas nežinomas, o pagautasis šuo turi registracijos žetoną arba tapatybės nustatymo ženklą, per 10 dienų pranešama Lietuvos kinologų draugijai, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Nenustačius šuns ar katės šeimininko, jis gali būti atiduotas asmeniui, panorusiam šį gyvūną globoti.
  2. Gyvūnų globėjai turi laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnyje nurodytų ir kitų gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
  3. Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ar seniūnijai, kurios teritorijos gyvenamojoje vietovėje asmuo gyvena.
  4. Savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių kastravimo programą, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas gali nustatyti bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Šios vietos turi būti parinktos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesniu kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu.
  5. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą.
  6. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tuo tikslu įrengiamos ir prižiūrimos lesyklos.
  1. PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
  1. Bendruosius reikalavimus renginiams su gyvūnais organizuoti, sveikatos reikalavimus gyvūnams, naudojamiems renginiams su gyvūnais, reikalavimus gyvūnams laikyti ir prižiūrėti, prašymų išduoti leidimą organizuoti renginį su gyvūnais nagrinėjimo ir leidimų organizuoti renginį su gyvūnais išdavimo tvarką nustato Veterinarijos reikalavimai pramoginiams ir kitiems renginiams naudojamiems gyvūnams, patvirtinti VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. B1-2 (Žin., 2013, Nr.9-414).
  2. Renginių su gyvūnais organizatoriai privalo informuoti Biržų rajono savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi renginiai su gyvūnais, administraciją.
  3. Biržų rajono savivaldybės administracija ir Biržų VMVT suderina informaciją apie renginius su gyvūnais.
  1. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS
  1. Sužeisti, rasti ar į asmenims priklausančią teritoriją patekę laukiniai gyvūnai privalo būti apžiūrėti veterinarijos gydytojo. Veterinarijos gydytojas įvertina gyvūno būklę, nesant jokių sveikatos sutrikimų, gyvūnas saugiai grąžinamas į laisvę, prireikus – paliekamas gydyti, ir tik visiškai išgydytas saugiai grąžinamas į laisvę.
  2. Veterinarijos gydytojui nustačius gyvūno sveikatos sutrikimus, kurie po tinkamo gydymo neišnyks ir trukdys gyvūnui grįžti į gamtinę aplinką, suderinus su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūra, gyvūnas perduodamas asmeniui ar institucijai, galintiems sudaryti reikiamas laikymo sąlygas ir užtikrinti gyvūno gerovę.
  3. Asmenys, pastebėję į Biržų ir Vabalninko miestus atklydusius laukinius žvėris, privalo apie juos pranešti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūrai, kuri imasi veiksmų, kad laukinį žvėrį sugautų ir grąžintų į natūralią aplinką.
  1. GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS
  1. Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus ir mokėti vietinę rinkliavą už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Šunų ir kačių registravimą rajone atlieka seniūnijos. Veislinius gyvūnus registruoja Lietuvos kinologų klubai.
  2. Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus tvirtina ir surinktų lėšų naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba.
  3. Registruojant šunis ir kates, išduodamas registracijos pažymėjimas.
  4. Šunų ir kačių savininkai privalo užregistruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus nuo 4 mėnesių amžiaus. Registruodamas gyvūną, jo savininkas pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir gyvūno įsigijimo dokumentus, jei tokius turi. Visi gyvūnai perregistruojami per 15 darbo dienų, pasikeitus gyvūno savininkui ar gyvūno laikymo adresui.
  5. Gyvūno savininkas per 15 darbo dienų nuo gyvūno netekimo, pardavimo, dovanojimo, nugaišimo ar eutanazijos dienos praneša seniūnijai ir grąžina gyvūno registracijos pažymėjimą.
  6. Gyvūno savininkas per 3 darbo dienas nuo gyvūno dingimo dienos apie tai praneša seniūnijai.
  7. Gyvūno savininkas, atgavęs gyvūną per 3 darbo dienas nuo gyvūno atgavimo dienos, apie tai praneša seniūnijai.
  8. Asmuo, sulaikęs benamį gyvūną, privalo nedelsdamas apie tai pranešti gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei nežinomas gyvūno savininkas, per 3 dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą seniūnijai ar policijai.

                           XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Taisyklių laikymosi kontrolę vykdo Savivaldybės administracijos padaliniai, seniūnijos, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas, Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyrius bei kitos įstatymų įgaliotos institucijos.
  2. Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  3. Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti Biržų VMVT ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.

110. Asmenys turi pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

Papildymas 2017 m. balandžio 20  d

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2013 M. LIEPOS 17 D. ĮSAKYMO NR. A-535 „DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2017 m. balandžio 20  d. Nr. A - 338

Biržai

Vadovaudamasis   Lietuvos  Respublikos  vietos  savivaldos  įstatymo  18 straipsnio  1 dalimi ir atsižvelgdamas į Biržų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. kovo  13  d.  Biržų  rajono  savivaldybės  vietinių  rinkliavų valdymo patikrinimo ataskaitą Nr. K14-2,

p a k e i č i u Gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, patvirtintas Biržų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos               17 d. įsakymu Nr. A-535 „Dėl Gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“:

  1. Pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:

„55. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, VI skyriuje.“.

  1. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:

„56. Individualioje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems nereikia leidimo ir projekto (mažų gyvūnų ir paukščių narvai, karvelidės, voljerai, būdos ir kt.), turi būti statomi ne arčiau kaip 2 m iki gretimo sklypo ribos ir ne arčiau kaip 15 m nuo gretimo namo. Mažesniu atstumu šie statiniai gali būti statomi tik turint gretimo žemės sklypo savininko ar naudotojo sutikimą.“.

  1. Pakeičiu 78 punktą ir jį išdėstau taip:

„78. Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai (išskyrus šunis), atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su pavadėliu.“.

  1. Pakeičiu 79 punktą ir jį išdėstau taip:

„79. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.“.

  1. Pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:

„80. Bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama laikyti gyvūnus tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.“.

  1. Pakeičiu 92 punktą ir jį išdėstau taip:

„92. Draudžiama bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus laikyti, šerti (išskyrus Savivaldybės administracijos patvirtintose šėrimo vietose), leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose. Už neleistiną bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai laikomi ir veisiami.“.

  1. Pakeičiu 99 punktą ir jį išdėstau taip:

„99. Gyvūnų savininkai privalo registruoti gyvūnus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų gyvūnų registravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“.

  1. Pripažįstu netekusiais galios 86, 100‒103 punktus.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas,

pavaduojantis Administracijos direktorių                                                                Audris Mukas