Rugpjūčio 20–22 dienomis Biržų rajono savivaldybėje Biržų mero V. Jarecko kvietimu viešėjo Lietuvos gudų kultūros draugijos delegacija, vadovaujama lietuvių ir baltarusių žurnalisto, filologijos mokslų daktaro Aleksandro Adamkovičiaus. Baltarusių vizito tikslas – aplankyti 1863 metų sukilimo vietas ir pagerbti šio sukilimo dalyvius bei vadus.
Penktadienį baltarusių delegacija Pilies arsenalo salėje susitiko su Savivaldybės mero pavaduotoja Audrone Garšvaite bei Administracijos direktore Irute Varziene. Jos padėkojo delegacijos nariams už rūpestį bendruoju abiejų tautų paveldu, kad domisi istorija ir atvyko aplankyti 1863 m. sukilimo mūšių vietų bei pagerbti mūšių su caro kariuomene žuvusių sukilėlių atminimo. Savivaldybės vadovės susitikime su baltarusių draugijos nariais kalbėjo ir apie dabartines Baltarusijos politinio ir visuomeninio gyvenimo realijas.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos vyriausiasis specialistas Dalius Mikelionis sakė, kad lietuvių ir baltarusių istorija yra bendra, tik neseniai vienoje valstybėje taikiai sugyvenusios tautos tapo atskirtos Zigmas Sierakauskas ar Zygmunt Sirakouski, Kostas Kalinauskas ar Kastuš Kalinauski – tai tie patys sukilimo vadai ir visai nesvarbu, kad jų pavardes kiekviena tauta taria kitaip. Nuskambėjo ir 1863 m. sukilimo šūkis, kuris mūsų laikais, deja, ir vėl tapo aktualus –„Už mūsų ir Jūsų laisvę!“.
Gudų kultūros draugijos Lietuvoje vadovas A. Adamkovičius, padėkojęs už suteiktą galimybę atvykti į Biržus, papasakojo, kad draugija įkurta 1988 m. Pagrindinis jos tikslas – baltarusių kultūros Lietuvoje atgimimas ir išsaugojimas. Draugija negali toleruoti baltarusių kalbos, švietimo ir kultūros naikinimo Baltarusijoje ir laiko tai pagrindiniu žmogaus teisių pažeidimu. Todėl veiklos prioritetas yra kova už Baltarusijos laisvę ir nepriklausomybę, už demokratinių vertybių, tiesos, istorijos ir kultūros grąžinimą baltarusių visuomenei.
Po susitikimo su Savivaldybės vadovais Gudų kultūros draugijos narių laukė ekskursija po Biržų krašto muziejų „Sėla“, kuriame yra ir ekspozicija, skirta 1863 m. sukilimo įvykiams.
Rugpjūčio 21 d., šeštadienį, keturi automobiliai pajudėjo į Medeikius, kur pastatytas koplytstulpis primena, jog 1863 m. gegužės 7 d. čia susijungusias Zigmo Sierakausko ir Bronislavo Koliškos kolonas puolė priešakinis Rusijos imperijos kariuomenės rinktinės dalinys (vadas – majoras Merlinas), kurį sudarė pusantros kuopos pėstininkų, ulonų eskadronas ir kazokų šimtinė. Po 2 valandas trukusio susišaudymo caro kariuomenės daliniui teko pasitraukti ir sukilėliai iškovojo pergalę.
Lietuvos gudų draugijos nariai baltai-raudonomis žvakėmis bei tautine baltarusių vėliava pagerbė ir Biržų girioje, šalia Gudiškio, 1863 m. gegužės 8 d vykusio antrojo sukilėlių mūšio vietą. Čia įvyko lemiamos sukilėlių kautynės, nes atvyko generolas I. Ganeckis, vadovaudamas pagrindinėms caro kariuomenės pajėgoms - apie 3000 rinktinių gvardijos kareivių. Kautynes sukilėliai pralaimėjo, Z. Sierakauskas buvo sužeistas. Prie šalia esančio sukilėlių kapo, kur palaidota apie 200 žuvusiųjų, taip pat uždegtos žvakutės.
Baltarusiai aplankė ir Anglių kalną, kur 1863 m. gegužės 9 d. prie Šniurkiškių palivarko sukilėliai buvo dar kartą sumušti. Likusius sukilėlius A. Mackevičių ir I. Leskauską išvedė į Panevėžio apylinkių miškus. Aplankytas ir Skrebiškio dvaras, kuriame pas grafus Komorovskius slapstėsi sužeistas sukilimo vadas Z. Sierakovskis ir kur jis buvo suimtas caro kareivių.
Pagerbę sukilimo mūšių vietas ir žuvusius sukilimo dalyvius Lietuvos gudų kultūros draugijos nariai sekmadienį aplankė žymiausias Biržų krašto vietas: perėjo pėsčiųjų tiltu per Širvėną į Astravą, prie Karvės olos ir Barsuko olos pažintiniame take susipažino su smegduobėmis ir sužinojo apie karsto procesus, užkopė į Kirkilų apžvalgos bokštą, stebėjosi ir negalėjo patikėti, kaip Sodeliškyje, beveik plyname lauke, atsirado didžiulis senovinių automobilių muziejus ir turistinis kompleksas.
Biržų rajono savivaldybės informacija
