 |
 |
 |
 |
2020 m. lapkričio viduryje buvo skelbta, kad vykdant projektą „Grafų de Šuazel-Gufjė paveldas: Plateliai-Papilys“, į Biržų krašto muziejų „Sėla“ atkeliavo artefaktai iš Žemaičių muziejaus „Alka“, laikinai papildysiantys „Sėlos“ muziejaus ekspozicijas. Parodoje pristatoma dalis gausios grafų de Šuazel Gufjė paveldo kolekcijos iš Platelių dvaro, saugomos Žemaičių muziejuje „Alka“, ir Papilio dvaro nuotraukos, daugiausia iš grafų augintinės Genovaitės Vavžekaitės albumo, muziejui dovanoto Gintarės Skaistės.
Kas gi sieja Platelių ir Papilio dvarą, turintį didžiausią pastatų kompleksą Biržų krašte, bet nykstantį, nesurandantį savo šeimininko?
Platelių dvaras ilgą laiką buvo Oginskių giminės nuosavybė. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, 1800 m. naujasis valdovas Pavelas I buvusiam Imperatoriškosios bibliotekos direktoriui ir Imperatoriškosios dailės akademijos prezidentui Ogiustui de Šuazeliui-Gufjė (de Choiseul-Gouffier) dovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazeliai valdė iki pat 1940 m. Už Ogiusto de Šuazel-Gufjė sūnaus Oktavijaus Augusto ištekėjo grafaitė Sofija Tyzenhauzaitė, pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje. Jos sūnus Aleksandras XIX a. pab. nusipirko vieną iš seniausių Biržų krašto dvarų – Papilio dvarą, priklausiusį dar kunigaikščiams Radviloms, jo sūnus Gabrielius, o po jo mirties šio žmona Matilda, buvo paskutiniai Papilio dvaro valdytojai.
Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ paveikslai, baldai, indai papildė „Sėlos“ muziejaus XIX a. istorijai skirtą ekspoziciją, mūzų skulptūros rado sau vietą išlikusiose rūmų laiptinės nišose. Dalis artefaktų eksponuojami muziejaus II a. fojė, rūbinėje. Arsenalo mažojoje ekspozicijų salėje eksponuojami portretai ir grafų Šuazelių suolas-ložė iš jų dalinai funduotos Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos katalikų bažnyčios (konsekruota 1936 m.) su grafų giminės herbu ir šūkiu (parodai šį bažnyčios suolą paskolino parapijos klebonas Vidmantas Kareckas). Paroda „Sėlos“ muziejuje veiks ne mažiau 2 metų, jos trukmė priklausys ir nuo muziejaus „Alka“ rekonstrukcijos darbų. Platelių ir Papilio dvarų nuotraukos parodoje eksponuojamos skaitmeniniu formatu, taip pat ekrane galima perskaityti ir keletą ištraukų iš Papilio dvaro kumečių atsiminimų apie jų akimis buvusį keistą paskutinįjį Papilio grafą Gabrielių de Šuazel-Gufjė, jo valdingą žmoną Matildą ir gražuolę dukrą Ireną. Fotografijų virtualią parodą greitu laiku pristatysime ir muziejaus interneto svetainėje.
Labai gaila, kad dėl šalyje susiklosčiusios situacijos negalime pakviesti Jūsų parodą „Grafų de Šuazel-Gufjė paveldas: Plateliai-Papilys“ pamatyti gyvai. Kviečiame pasižiūrėti virtualų parodos pristatymą Biržų krašto muziejaus „Sėla“ interneto svetainėje: https://www.birzumuziejus.lt/naujienos/paroda-grafu-de-suazel-gufje-paveldas-plateliai-papilys/
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Biržų rajono savivaldybė.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ informacija
