Neapykantos nusikaltimai – išpuoliai, nukreipti prieš asmens tapatybę. Vienas iš skaudžiausių žmonijos patirtų neapykantos nusikaltimų – genocidas, jo būta nemažai ir įvairaus – Ruandos gyventojų, armėnų, romų, indėnų, Mažosios Lietuvos gyventojų ir kt. Pasaulis taip pat išgyveno ir nacistinės Vokietijos ir jos šalininkų kitose šalyse vykdytą žydų genocidą Antrojo pasaulio karo metu. Šiam tarptautiniam nusikaltimui žmoniškumui, išskirtiniam istoriniam įvykiui įvardyti vartojama Holokausto sąvoka.
Holokaustas lietuvių kalboje prigijo ne iš karto, ilgą laiką jis buvo vertintas kaip nereikalinga svetimybė, atėjusi per anglų kalbą. Siūlyta vartoti įprastesnius pasakymus – masinės žudynės, naikinimas arba seniai prigijusį genocidą. Tačiau laikas parodė, kad šie pasakymai ne visada gali atstoti holokaustą. Beje, holokaustas gali būti vartojamas ir kaip bendrinis žodis, vartojamas reikšme genocidas, žmonių naikinimas, masinės žudynės, rašomas mažąja raide, ir kaip tikrinis pavadinimas – didžiąja raide – istoriniam įvykiui pabrėžti. (Pvz.: Viso pasaulio piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas, Izraelio valstybė suteikia Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą. Tam tikrų interesų gynimo grupės nusivylusios: įstatyme neminimas nei Holokaustas, nei armėnų genocidas, nei stalinizmo režimo nusikaltimai.). Holokausto rašybos skyrimas mažąja raide ir didžiąja raide yra suformuluotas ir Jungtinių Tautų terminų bazėje UNTERM.
Kadangi holokausto kilmė iš dviejų graikiškų žodžių, reiškiančių paaukojimą sudeginant, gali suklaidinti ir nevisiškai atspindėti sąvokos esmę, neretai yra vartojamas hebrajiškas Šoa, kuris reiškia katastrofą.
Biržų rajono savivaldybės informacija
