Biržų policijos komisariatas: saugokime save ir kitus, per Naujuosius likime namuose
Šventinę nuotaiką kuriantys fejerverkai prišaukia bėdų ir žmogui, ir gyvūnams, užteršia orą ir aplinką, įspėja Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Naujųjų metų naktį šaudomi fejerverkai ir petardos ne tik gali sunkiai sužaloti – kartu jie sukelia pavojų vaikams ir senjorams, kenkia širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Fejerverkų ir petardų padaryti sužalojimai itin pavojingi ir sunkiai gydomi. Dažniausi nudegimų sužalojimai patiriami galvos srityje – nukenčia akys, veidas, ausys, taip pat nutraukiamos galūnės – rankos ir pirštai.
Iššauti fejerverkai sukelia ne tik garso bei šviesos efektus, bet ir paskleidžia iki 10 kartų didesnį pavojingų teršalų ir sunkiųjų metalų kiekį. Po orą pasklinda anglies, vario, kalio, natrio, magnio, aliuminio, chloro, titano ir sieros tarša. Tai rodo, pavyzdžiui, tyrimų, kuriuos nuo 2014 m. atlieka Aplinkos apsaugos agentūra sostinės Lazdynų oro kokybės stebėjimo stotelėje, rezultatai. Ramią naktį fejerverkų sukelta oro tarša išsilaiko keliolika valandų. Pučiant vėjui ir sningant arba lyjant, teršalai išsisklaido per 2-3 valandas.
Triukšmingos ugnies salvės pavojingos ir gyvūnams. Fejerverkai baido ne tik naminius augintinius ir gyvulius, bet ir miesto paukščius. Šie išsigąsta, ima blaškytis ir, susidūrę su kliūtimi, gali žūti. Pirotechnikos priemonių naudojimas pasitinkant Naujuosius kelia susirūpinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. Antai Vokietijoje per sutiktuves sprogdinant fejerverkus į aplinkos orą išmetama 4200 t kietųjų dalelių – apie 2 proc. per metus šalyje išmetamo kiekio, o vien Berlyne susidaro 190 t fejerverkų atliekų.
