Poreikis kalbėti apie tvaresnį gyvenimą, sveikesnę aplinką, atliekų tvarkymą iš mūsų kasdienybės niekur nedings – kasmet tik didės, siekiant išsaugoti dėl taršos senkančius gamtos išteklius. Geriausia prevencija atliekoms yra jų nesukurti, tiksliau – stengtis jų sukurti kuo mažiau. Tai daryti turime dėl bendro tikslo, dėl savo namų, dėl savo vaikų ateities. Nelengva užduotis, tačiau sprendimai nesudėtingi: tereikia gerai pagalvoti prieš perkant vieną ar kitą daiktą, atsisakyti spontaniškų pirkimų, vienkartinių daiktų. Taip, kaip renkamės produkto kokybę, taip turėtume rinktis ir pakuotę. Įsigyti ilgaamžius, kokybiškus daiktus, panaudoti juos keletą kartų nėra skurdo požymis, tai yra išmintis. Nebereikia kažkokio daikto? Neišmeskime! Gali būti, kad jums jau nebemielas ir nebenorimas daiktas pradžiugins kitą.
Rūšiuokime. Tiesiog privalome tai daryti. Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti amžinai perdirbamas. 40 procentų visų į sąvartynus patenkančių atliekų yra popierius, o plastiko vartojimas per pastaruosius 30 metų išaugo keturis kartus.
Atliekų rūšiavimas prasideda atliekų susidarymo vietoje. Atskirkime pakuotes nuo mišrių atliekų – jeigu tai padarysime, bus nuveiktas didelis ir tikrai reikšmingas darbas. Rūšiuodami, šiukšlę paverčiame žaliava: perdirbtos atliekos tampa medžiagomis naujoms pakuotėms, taip taupomi neatsinaujinantys ištekliai, mažėja kenksmingų dujų, išsiskiriančių atliekoms yrant sąvartynuose, išsiskyrimas.
Viena dažniausių komunalinių atliekų – plastikiniai maišeliai, kurių pasaulyje kas minutę sunaudojama maždaug 2 mln., bet vos keli procentai perdirbami.
Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai – vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje. „Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja daugiau nei 300 plastikinių pirkinių maišelių. Problemos sprendimas paprastas: daugkartiniai pirkinių maišeliai turi tapti mūsų buities dalimi.
Per metus Lietuvoje surenkama virš 1 tūkst. tonų bešeimininkių padangų atliekų.
Griežtai draudžiama atsikratyti senų padangų, jas bet kur numetus, jau nekalbant apie pamiškes ar kitus gamtos kampelius. Jeigu jos ten ir liks gulėti, tai mažiausiai 120 metų – kol suirs. Tokios atliekos, turi būti nuvežtos ir nemokamai atiduotos į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Statybinėmis atliekomis taip pat negali būti atsikratoma išmetant jas į komunalinių atliekų konteinerius ar paliekant šalia, išverčiant miškuose ar pamiškėse.
Po remonto likusiomis atliekomis turi būti pasirūpinta tinkamai: betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena iš statybų, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.) turi būti priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Užsiimantiems sodininkyste ir daržininkyste tenka susidurti su žaliosiomis atliekomis. Jos susikaupia ravint, pjaunant žolę, apdorojant derlių. Kompostavimas – patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekų. Dar vis pamirštama apie šią galimybę ir kompostavimo teikiamą naudą.
Sodo ir daržo augalai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augalai ir dumbliai, kai kurios virtuvės atliekos, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai – tik dalis biologiškai skaidžių ir kompostuoti tinkamų atliekų.
Maisto atliekos Europos sąjungoje kasmet sudaro 90 mln.t arba 180 kg vienam gyventojui. Rūšiuojant maisto ir virtuvės atliekas, iš jų sukuriami vertę turintys produktai, sumažėja mišrių atliekų kiekis, jų drėgnumas, atpiginama bendra atliekų tvarkymo sistema.
Geroji Europos šalių patirtis tvarkant maisto atliekas rodo, kad bioskaidžių atliekų rūšiavimo ir apdorojimo nauda vertintina ne vien aplinkosauginiu aspektu. Pavyzdžiui, anaerobiniu būdu apdorojant maisto ir virtuvės atliekas gaunamas tvarus energijos šaltinis – biodujos, kurias galima panaudoti šilumai pačiam procesui ir elektros energijai išgauti. Biodujas išgryninus iki biometano, pastarąjį galima panaudoti energetiškai efektyviausiu būdu pateikiant į dujų tinklus ir taip pakeičiant iškastinį kurą. Skandinavijoje biometanąs naudojamas kaip kuras viešajam transportui. Kompostu galime pakeisti mineralines trąšas, kurios pastaruoju metu ypač brangsta.
Tiesa paprasta: jei norime gyventi sveikesnėje aplinkoje, ekologinis sąmoningumas, bendruomeniškumas, aplinką tausojantys kasdieniai įpročiai turi tapti įrankiais, kurių pagalba judama taršos mažinimo link. Keiskime mus supančią aplinką keisdami save.
Naudinga žinoti:
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro
Biržų r. konsultantas
Tiekimo g. 10, LT-41128, Biržai
Tel. 8 45 432 199
El.paštas: rinkliavos.birz@pratc.lt
Klientų priėmimo laikas
I, III, V 8:00–15:00
II, IV 10:00–17:00
Pietų pertrauka 12:00–12:48
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Biržų rajone:
Krantinės g. 1, Biržų k., Biržų r.
Tel. 8 682 30 249
birzusa@pratc.lt
Darbo laikas:
II-V 9.30 – 18.30
VI 9.00 – 15.30
Pietų pertrauka 13.00-13.30
Kosmonautų g. 8, Vabalninkas
Tel. 8 645 14 102
vabalninkassa@pratc.lt
Darbo laikas:
II-V 9.30 – 18.30
VI 9.00 – 15.30
Pietų pertrauka 13.00-13.30
Biržų rajono savivaldybės informacija
