Socialinė pašalpa
Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomos išmokos prie vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo vaikams. Jei nepasiturintys gyventojai gyvena pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą renovuojamame ar jau renovuotame būste ir turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jiems apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Kada priklauso? Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 140,8 euro. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.
Kokio dydžio? Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
- skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (179,2 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (153,6 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (140,8 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (140,8 Eur) ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
- antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (126,72 Eur) ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
- trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (98,56 Eur) ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.
Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.
Socialinė pašalpa pradėjus dirbti
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
SVARBU! Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Prašymą dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus galima pateikti per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.
KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.
Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį
Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl kompensacijų kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio jų gavimo.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos taip pat teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.
Skiriant kompensacijas vertinamos asmens ar šeimos gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.
Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai, neįskaičiuojama ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
Kompensacija už būsto šildymą
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, nėra skirtumo, kokios rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.) gyvenamosios patalpos šildomos.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai dydžio arba 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
- 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
- 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
- 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
- 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už ne didesnį nei 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Kompensacija už geriamąjį vandenį
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį – 300 eurų, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 6 eurus (300 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Žinoma, atsižvelgiama ir į suvartoto vandens kiekį, kuris priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuo to, kaip ruošiamas karštas vanduo.
Kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
- 2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
- 1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį.
- 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
Kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, dujomis:
- 3,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
- 2,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį.
- 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 6 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 7,5 kubinius metrus geriamojo vandens.
Kompensacija už karštą vandenį
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, žmogui, kurio gaunamos pajamos siekia 300 eurų, būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 15 eurų (300 Eur x 0,05).
Kompensuojama už:
- 1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
- 1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį.
- 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.
Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas
Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.
KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Parama būstui išsinuomoti
Socialinio būsto nuoma
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos:
- kurių už kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir gautos pajamos, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių;
- kurie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Būsto nuomos kompensacija
Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:
- kurių už kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir gautos pajamos, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių;
- kurie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga;
- kurie ne trumpiau kaip vieniems metams išsinuomoja būstą tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima deklaruoja gyvenamąją vietą, ir būsto nuomos sutartį įregistruoja Nekilnojamojo turto registre.
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Papildoma išmoka prie vaiko pinigų
Papildoma 40 eurų dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.
Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 21 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 256 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo bei darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:
- 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
- 30 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 3 ir daugiau vaikų.
- 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.
- 40 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 3 ir daugiau vaikų.
Papildomos išmokos vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokamos kiekvienam tos šeimos vaikui.
Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims
Visi priešmokyklinukai ir pirmokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų.
2–12 klasių mokiniai iš nepasiturinčių šeimų turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 192 eurai.
Mokiniai iš nepasiturinčių šeimų turi teisę į maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 80 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 192 eurai.
Į vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc).
Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.
Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir mokinio reikmenų užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.
Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, visi priešmokyklinukai, pirmokai, bet ir visi antrokai. Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikės.
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.
Kita socialinė parama
Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita).
KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Prašymus socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms gauti taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.
Parama maisto produktais ir higienos prekėmis
Maisto produktus ir higienos prekes kas du mėnesius gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų. Jei bendrai namų ūkyje gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui viršija 192 eurus, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmogui, neįgaliajam, daugiavaikei šeimai, vienam iš tėvų, auginančiam vaikus, netekus maitintojo, stichinės nelaimės atveju ir kitais atvejais, savivaldybės administracija turi teisę skirti paramą šiems asmenims išimties tvarka. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai. Parama maistu ir higienos prekėmis teikiama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis.
KUR KREIPTIS: į savivaldybę arba seniūniją.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
