Preliminariais duomenimis, per dvi išankstinio balsavimo dienas jau balsavo per 106 tūkst. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Rinkimų aktyvumas pasiekė 4,5 procento.
Balsavimo iš anksto vietose iki trečiadienio 20 val. vakaro jau buvo balsavę beveik 99 tūkst. rinkėjų.
Trečiadienį taip pat pradėtas organizuoti balsavimas sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose, kur į balsuoti dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams sudaromos sąlygos rinkti Seimo narius jų buvimo vietose. Šiose įstaigose iš viso jau balsavo daugiau kaip 7 tūkst. rinkėjų.
Trys populiariausios išankstinio balsavimo vietos, aptarnaujančios didžiausius rinkėjų srautus yra Vilniaus miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė ir Vilniaus Lukiškių aikštė.
Pastarojoje rinkėjų eilės driekiasi nuo ryto iki vakaro. Kaip informuoja VRK, 20 valandą čia taip pat dar laukė rinkėjai. Tokiais atvejais rinkimų komisijos nariai atsistoja į eilės pabaigą, taip ją užfiksuodami ir visiems į eilę iki 20 valandos atvykusiems rinkėjams yra leidžiama balsuoti.
Balsavimas iš anksto Seimo rinkimuose tęsiasi iki ketvirtadienio, spalio 10 d. Balsuoti išankstinėmis dienomis rinkėjai gali nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Balsavimo iš anksto vietų sąrašas>>
Biržų rajono savivaldybėje rinkėjai iš anksto balsuoti gali Savivaldybės administracijos pastate, Vytauto g. 38, Biržai, 7-20 valandomis.
VRK primena, kad rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti tik asmens dokumentą.
Kodėl Seimo rinkimuose reikalingi du turai?
Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose bus išrinkta pusė Seimo. Istoriniai rinkimų duomenys rodo, kad didžioji dauguma jų būna išrenkama per antrąjį rinkimų turą, nes tam, kad kandidatas būtų išrinktas jau pirmojo balsavimo metu, reikia surinkti rinkėjų balsų daugumą, o tai pavyksta ne visiems kandidatams.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paaiškina, koks skaičius rinkėjų balsų gali nulemti, kad antrojo rinkimų turo vienmandatėje rinkimų apygardoje gali ir neprireikti.
Balsavimo rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose reglamentuotas Rinkimų kodekse. Jo nuostata numato, kad išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, kuris surenka ne mažiau kaip vieną penktadalį rinkėjų balsų.
Kitaip tariant, jeigu daugiausiai rinkėjų balsų surinkęs kandidatas gauna 20 proc. rinkėjų balsų skaičiuojant nuo tos konkrečios rinkimų apygardos rinkėjų skaičiaus, jis išrenkamas į Seimą jau pirmajame rinkimų ture.
Pavyzdžiui, jei rinkimų apygardoje yra 35 tūkst. rinkėjų, tai 20 proc. nuo šio skaičiaus yra 7000. Jei daugiausiai balsų surinkęs kandidatas surenka tiek rinkėjų balsų, jis laimi pirmajame ture ir antrasis rinkimų turas toje vienmandatėje rinkimų apygardoje nebėra rengiamas.
Tokiu atveju, jei balsai pasiskirsto ir nė vienam iš kandidatų nepavyksta surinkti įstatyme nustatytos daugumos, lygiai po dviejų savaičių rinkėjai balsuoja antrajame rinkimų ture, kuriame varžosi du pirmojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
Ši nuostata galioja nuo 2022 m. rugsėjo, kai įsigaliojo Rinkimų kodeksas.
VRK informacija
