Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, šalyje kasmet prasideda ir pernykštės žolės gaisrai. Šie gaisrai dažnai padaro didelius nuostolius gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, maži gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūva ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, stipriai apdega ir žūsta.
Kartais žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams dabar pats laikas priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą.
Atsižvelgdama į skaudžią ankstesnių metų patirtį, Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, nedeginti laužų ant sausos žolės arba netoli jos. Pastebėjus tokius gaisrus, prašome nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems užgesinti ugnį, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti, užplakant liepsną medžių šakomis arba užtrypiant ją kojomis. Šiuos gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba žemėmis, smėliu. Jeigu matote, kad gaisro nepavyks užgesinti patiems, nedelsiant kvieskite ugniagesius telefonu 112.
Įspėjame, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 30 iki 170 eurų bauda.
Siekdami išaiškinti žolės degintojus valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai šių metų kovo – balandžio mėnesiais vykdys prevencinius reidus atvirose teritorijose, keisis informacija apie išdegintas teritorijas su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais. Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kurią vertina aplinkosaugininkai. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos už išdegintus plotus gali nemokėti ūkininkams išmokų.
Panevėžio PGV Biržų PGT informacija
