Pradžia Biržų rajono savivaldybė
Pradžia

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K)

Karo komendantūros
Komendantūros – dažniausiai užduodami klausimai

Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtiktintumo. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos kariuomenėje yra kuriama nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu. Tai bus dar vienas būdas, leidžiantis piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos.

Kas yra karo komendantūros taikos metu, kokia jų rolė? Koks jų sukūrimo tikslas ir nauda visuomenei?

Komendantūros  – tai taikos metu veikiantis karinis vienetas, jos – dar vienas būdas prisidėti prie valstybės gynybos. Nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu kuriama Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu. Greta paskirtų komendantų ir jų pavaduotojų bei komendantinių vienetų atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams užsiregistravusiems komendantūrose suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Karo komendantūros – užnugario sistema –parama Lietuvos kariuomenei karo atveju, kur Lietuvos piliečiai galės pritaikyti savo įgūdžius, padės užtikrinti valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas, prisidės prie saugios aplinkos kūrimo ir vienys regioną gintis nuo priešo.

Kas sudaro komendantūrą?

Komendantūrą sudaro komendantai ir jų pavaduotojai, komendantiniai vienetai. Juos sudaro profesinės karo tarnybos kariai, priskirti parengtojo rezervo karo prievolininkai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniai šauliai. Vėliau komendantiniai vienetai pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Ar svarbi žmogaus specialybė? Ar vienos specialybės yra reikalingesnės nei kitos?

Visų specialybių ir išsilavinimo patriotiškai nusiteikę žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių ir įgūdžių yra laukiami komendantūrose.

Kiek žmonių tikimasi sulaukti, kiek jų bus galima priimti, apmokyti, apginkluoti?

Planuojama, kad bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Vieno komendantinio vieneto kario aprūpinimas naujomis priemonėmis preliminariai kainuotų apie 12 tūkst. eur. Taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Tikimasi, kad į komendantūras užsirašys nuo 2 iki 5 tūkst. asmenų.

Ar bus organizuojama užsiregistravusių žmonių atranka? Ar bus žmonių, kurie norės, bet negalės dalyvauti komendantūrų veikloje?

Bus vertinami Lietuvos kariuomenės poreikiai, t.y. į tarnybą priimamų individualios savybės, patirtis, parengimas, turima kvalifikacija, tinkamumas pareigoms, į kurias planuojama juos skirti.

Kokie bus medicininiai reikalavimai (fiziniai, psichologiniai)? Kas atliks patikras – karinės ar medicininės sveikatos apsaugos įstaigos?

Numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, juos tikrins Karinės sveikatos priežiūros įstaigos.

Koks bus žmonių, atėjusių į komendantūras parengimas? Kas jų laukia?

Pilietiškų asmenų, norinčių prisidėti prie valstybės gynybos karinį rengimą taikos metu karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Asmenys suregistruoti į Komendantinius vienetus, bus rengiami 3-10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Koks bus žmonių aprūpinimas, ar jiems bus suteikta uniforma, ginklai kita reikalinga ekipuotė?

Bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Kas neturėtų registruotis į karo komendantūras taikos metu?

Į komendantūras nebūtų priimti tie, kurie paskirti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, atlieka tikrąją karo tarnybą ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų (pilietybė, teistumas, veiksnumas). Pažymėtina, kad tarnybos rezerve (komendantūroje) atlikimas neatleidžia nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tų, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo.

Kokius vaidmenis žmonės, prisijungę prie karo komendantūrų, turės atlikti?

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus.

Komendantiniams vienetams priklausantys asmenys rūpinsis svarbių objektų jų mieste ar rajone apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas, Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Ar į komendantūras gali užsirašyti visi?

Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai. Vyrai ir moterys gali kreiptis į savo miesto komendantūras. Svarbu pabrėžti, kad į tarnybą komendantūroje žmonės bus priimti pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją, bei tinkamumą pareigoms, į kurias planuojama skirti.

Kada bus galima užsirašyti į karo komendantūras taikos metu?

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo 2024 gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos.

Kada pradės veikti karo komendantūros taikos metu?

Planuojama, kad jau šių metų spalio mėnesį karo komendantūrų taikos metu komendantiniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

Atvejo vadyba
Atvejo vadyba – kas tai?

Atvejo vadyba yra viena iš daugelio bendruomeninių paslaugų, kuri bus plėtojama naujame projekte ir bus skirta darbingo amžiaus asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialinę negalia.

Atvejo vadyba – tai dinamiškas ir bendradarbiavimu grįstas procesas, kuriame atvejo vadybininkas, dirbdamas su asmenimis, turinčiais individualių ir kompleksinių poreikių vertina, planuoja, organizuoja ir koordinuoja paslaugų, reikalingų asmens poreikių tenkinimui, įgyvendinimą.

Kur kreiptis norint pasinaudoti atvejo vadybos paslauga?

Norint pasinaudoti atvejo vadybos paslauga reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Kas teiks atvejo vadybos paslaugas?

Atvejo vadybos paslaugas teiks atvejo vadybininkas, kuris:

  • informuos ir konsultuos asmenis apie galimybę gauti socialines, sveikatos priežiūros, užimtumo, teisines ir kitas kompleksines paslaugas;
  • atliks asmens situacijos analizę ir inicijuos socialinių ir kitų kompleksinių paslaugų poreikį, o vėliau atitinkamai koordinuos procesus įvertintų poreikių tenkinimui;
  • inicijuos, koordinuos ir kontroliuos asmens kompleksinio individualaus pagalbos plano įgyvendinimą;
  • tarpininkaus kreipdamasis į kitas valstybės, savivaldybių institucijas, įstaigas ir (ar) organizacijas, kuriose asmenys gali gauti pagalbą;
  • sutelkęs asmens kompleksinės pagalbos teikėjus inicijuos, organizuos bei koordinuos individualaus pagalbos plano įgyvendinimą, nuolat palaikydamas kontaktą su asmens kompleksinės pagalbos teikėjais ir negalios reikalų koordinatoriais savivaldybėse;
  • bendraus ir bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, užimtumo sistemos darbuotojais, kitų sistemų specialistais, kurių organizuojamos ir teikiamos paslaugos reikalingos asmens poreikių užtikrinimui.
Kas galės pasinaudoti atvejo vadybos paslauga?

Atvejo vadybos paslauga galės pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, kurių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriems reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba.

Koks atvejo vadybos paslaugos tikslas?
  • Skatinti asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia savarankišką gyvenimą ir dalyvavimą bendruomenėje.
  • Skatinti alternatyvių institucinei globai paslaugų plėtrą bendruomenėje siekiant prevencijos patekimui į stacionarias socialines globos įstaigas.
  • Mažinti artimųjų, globojančių ir (ar) prižiūrinčių asmenis, turinčius intelekto ir (ar) psichosocialine negalią, patiriamą psichologinę, emocinę, fizinę naštą rūpinantis negalią turinčiuoju.
  • Užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų, teikiančių socialines, sveikatos priežiūros, teisines, švietimo ir kitas paslaugas, reikalingas asmenų individualių poreikių tenkinimui, veiklos koordinavimą ir skatinti jų bendradarbiavimą.
Europos sveikatos draudimo kortelė
Ar yra amžiaus riba, norint gauti ESDK?

Kortelė nemokamai išduodama visiems, net ir kūdikiams. Amžiaus ribos kortelei gauti nėra.

Ar būtina ESDK visada su savimi turėti kelionėje? Juk ją kartais galima ir pamiršti pasiimti.

ESDK keliaujant yra svarbi taip, kaip ir pasas ar asmens tapatybės kortelė. ESDK namuose patartina laikyti kartu su kitais svarbiausiais dokumentais, kad nepamirštumėte pasiimti išvykdami. Kitu atveju kils nemažai nepatogumų arba už būtinąją medicinos pagalbą gali tekti susimokėti ir tik vėliau susigrąžinti išlaidas.

Ar ESDK privalo turėti kiekvienas gyventoja

Ši kortelė reikalinga į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, Jungtinę Karalystę besiruošiantiems keliauti Lietuvos gyventojams. Tai nėra asmens tapatybės dokumentas, kurį privalėtų turėti kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus. ESDK nereikalinga, jei neketinate keliauti, bet turint tokių planų, geriau kortelę iš teritorinės ligonių kasos pasiimti ar atsisiųsti paštu iš anksto.

Socialinė parama gyventojams
Socialinės dirbtuvės

Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.

Socialinių dirbtuvių paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl tam tikrų negalios sąlygotų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje ar pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga.

Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Paslauga organizuojama vadovaujantis orientacijos į asmenį, aktyvinimo, adekvatumo, partnerystės, orientacijos į darbo, socialinio verslumo principais.

Vienas iš svarbesnių socialinių dirbtuvių bruožų – konkurencingos ir kokybiškos produkcijos gamyba, kurią realizavus žmogus gauna tam tikrą atlygį ar kitaip skatinamas ir motyvuojamas.

SVARBU. Prieš teikiant paslaugą, atliekamas asmens gebėjimų įvertinimas, sudaromas individualus paslaugos teikimo planas, atkuriami prarasti žmogaus darbiniai gebėjimai, formuojami nauji darbiniai įgūdžiai, vykdomas darbdavių ir socialinių partnerių švietimas.

Apie socialines dirbtuves – trumpai

Kam jos skirtos?

Jų veikla aprėpia intelekto ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių užimtumą ir skatina jų darbinių įgūdžių lavinimą.

Ką jose veikia žmonės su negalia?

Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ar psichosocialinę negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teiki bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, kurie gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo.

Kokia jų nauda?

Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.

Socialinė kortelė ir donacija

Kas yra socialinė kortelė maistui ir būtinojo vartojimo prekėms įsigyti (toliau – kortelė)?
Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes. Paramos gavėjas pildydamas prašymą kortelei gauti renkasi, kurio vieno prekybos tinklo ar parduotuvės kortelę jis nori gauti.

Kas turi teisę gauti kortelę?
Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 264 euro per mėnesį.
Dėl galimų išimčių – teirautis vietos seniūnijos darbuotojų.

Kaip gauti kortelę?
Užpildyti prašymo gauti kortelę formą vietos seniūnijoje.
Nuo kovo mėn. bus galimybė pateikti prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. (šiuo metu funkcionalumas kuriamas).

Ką galima įsigyti naudojantis kortele?
Visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat negalima sumokėti už trečiųjų šalių paslaugas.

Ką reikia žinoti, pildant prašymo gauti kortelę formą?
Pildant prašymo formą, iš pateikto prekybos tinklų sąrašo reikia pasirinkti (pažymėti) prekybos tinklą, kuriame bus apsiperkama (vienas asmuo gali rinktis tik vieną prekybos tinklą iš jo teritorijoje paslaugas siūlančių tiekėjų). Prekybos tinklas pasirenkamas 1 (vieniems) kalendoriniams metams.

Kokius prekybos tinklus, parduotuves galima rinktis?
UAB „Aibė“ aljanso parduotuvės, UAB ,,IKI Lietuva“, UAB ,,Indritus“, UAB ,,MAXIMA LT“, UAB ,,RIMI Lietuva“.

Iki kada priimami prašymai I ketvirčio lėšoms gauti į socialinę kortelę?
Visi asmenys, kurių prašymai bus priimti ir išnagrinėti iki š. m. vasario 29 d. (įskaitytinai) turi teisę į I ketv. lėšas.
Informacija apie sekančius ketvirčius bus papildyta.

Kaip atsiimti kortelę?
Socialines korteles išduos labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Paramos gavėjai gaus sms žinutę į savo telefono numerį, kada ir kur reikia pasiimti kortelę.

Kaip elgtis pametus ar sugadinus kortelę?
Pametus arba sugadinus išduotą kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.

Kada į korteles bus pervedamos lėšos?
Lėšos į korteles bus pervedamos 4 kartus per metus.
Preliminariai:
kovo 15 d. (kadangi pratęstas I ketvirčio prašymų priėmimo terminas, lėšos bus pervedamos papildomai ir balandžio 15)
birželio 15 d.
rugsėjo 15 d.
gruodžio 15 d.
Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. (imtinai).

Kiek kortelių gali turėti šeima (kartu gyvenantys asmenys)?
Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, išduodamą prašymą pateikusiam pilnamečiui asmeniui.

Kiek lėšų bus pervedama į kortelę?
Vienam asmeniui 2024 m. ketvirčio suma yra 25 eurai. Priklausomai kiek asmenų sudaro namų ūkį, atitinkamai tiek lėšų bus pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą socialinę kortelę.

Kas yra maisto donacija?
Surinktas paaukotas besibaigiančio ir paskutinės dienos galiojimo maistas iš prekybos vietų ir (ar) gamintojų ir (ar) logistikos sandėlių ir (ar) kitų maisto produktų tiekimo ir (ar) gaminimo vietų, taip pat įvairių paramos akcijų metu surinktas ilgo galiojimo maistas ir atiduotas paramos gavėjams.

Kaip gauti maisto donaciją?
Pildant prašymo formą kortelei gauti, pareiškėjas gali kartu užpildyti ir sutikimo formą, išreikšdamas valią maisto donacijoms gauti.

Kas išduoda maisto donacijas?
Už maisto donacijų atidavimą paramos gavėjams yra atsakingas labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. „Maisto bankas“ kvies norinčius asmenis gauti maisto donacijas sms žinute, joje nurodydamas kur ir kada reikia atvykti maisto donacijos atsiimti.
Vienam paramos gavėjui turi būti suteikta ne mažiau kaip 5 kg maisto donacijų per ketvirtį. Kiek šeimoje narių, tiek maisto donacijų kg turi teisę gauti šeima (bendrai gyvenantys asmenys).

Atsakymai į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus

BŪSTO ŠILDYMO, GERIAMOJO IR KARŠTO VANDENS IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS

  1. Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti),  ir palūkanų įmokos. 

  1. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija?

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas prašymams, pateiktiems rugsėjo 1 d. ir vėliau.

  1. Ar nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už visą būsto plotą ir kompensuojamos visos vandens išlaidos?

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

– būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 m2, šeimai – 38 m2 pirmam šeimos nariui, 12 m2 antram šeimos nariui, 10 m2 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;

– karšto vandens normatyvas: 1,5 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m3  antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 m3  trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;

– geriamojo vandens normatyvas: 2 m3  pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3  antram šeimos nariui per mėnesį, 1 m3  trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą (38 m2 + 12 m2 + 10 m2 + 10 m2).

  1. Kokia šeimos (asmens) išlaidų dalis yra kompensuojama?

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui  arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2023-01-01 VRP – 157 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 471 Eur.

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

1 Pavyzdys: keturių asmenų  šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1266,4 Eur (2 MMA**).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

((1266,4 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1256 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 575 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

575 Eur – 471 Eur ( 3 VRP*)= 104 Eur

104 Eur x 10 proc. = 10,4 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 10,4 Eur. Šią  sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2023-01-01 VRP - 157 Eur

** MMA – 840 Eur (bruto), 633,2 Eur (neto)

Taip pat kompensuojama:

geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;

karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

  1. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali būti teikiamos būstą nuomojantiems asmenims?

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centras.

  1. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą turint įsiskolinimą už būsto šildymą?

Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 proc. šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

  1. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama tik būstams, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai,  tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

  1. Kur kreiptis dėl kompensacijų gavimo?

Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

  1. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti kompensacijas?

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

– asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);

– prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;

– pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

– priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

  1. Ar galima prašymą kompensacijoms gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

  1. Ar pakeitus šildymo būdą, pvz., vietoj krosnies įsirengus dujinį ar elektros katilą, pasikeitusį šildymo būdą privaloma įregistruoti Registrų centre?

Tuo atveju, jeigu  pakeistas šildymo būdas  jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje.

Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).

  1. Ar kreipiantis dėl kompensacijos už būsto šildymą, kai būstas šildomas kietu kuru (pvz., malkomis), privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įsigijimą?

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas.

Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

  1. Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei namo šildymas geoterminis?

Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis ir konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas pagal nustatytus energijos sąnaudų normatyvus.

  1. Kodėl reikia pateikti pažymą apie darbo užmokestį, jei duomenis galima gauti iš „Sodros“?

„Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą.

Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

  1. Ar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas?

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.

  1. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą 2 būstams, pvz., jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi?

Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.

  1. Ar galima gauti kompensacijas, jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, nors jie tame būste faktiškai negyvena?

Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.

Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims.

Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

  1. Ar kompensacijos gali būti teikiamos, kai žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties pastate?

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.

SOCIALINĖ PAŠALPA

  1. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso socialinė pašalpa?

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 172,7 Eur (nuo 2023-01-01 VRP – 157 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas prašymams, pateiktiems rugsėjo 1 d. ir vėliau.

  1. Koks yra socialinės pašalpos dydis?

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

– skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (219,8 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;

– skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (188,4 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

– skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (172,7 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdys: vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 Eur.

Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: 100 Eur – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

219,8 Eur (1,4 VRP) – 80 Eur = 139,8 Eur (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių)

188,4 Eur (1,2 VRP) – 80 Eur = 108,4 Eur (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių)

172,7 Eur (1,1 VRP) – 80 Eur = 92,7 Eur (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių)

Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:

pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP*  dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 172,7 Eur;

antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 155,43 Eur;

trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 120,89 Eur.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos, kai dirba vienas iš tėvų, siekia 633,2 Eur (MMA**).

Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:(633,2 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) / 4 (šeimos narių skaičius) = 118,73 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

pirmam šeimos nariui – 172,7 Eur – 118,73 Eur = 53,97 Eur

antram šeimos nariui – 90 proc. x (172,7 Eur – 118,73 Eur) = 48,57 Eur

trečiam ir ketvirtam šeimos nariui – 70 proc. x (172,7 Eur – 118,73 Eur) = po 37,78 Eur

Socialinės pašalpos dydis šeimai – 53,97 + 48,57 + 37,78 + 37,78 = 178,1 Eur

* Nuo 2023-01-01 1 VRP - 157 Eur

** MMA – 840 Eur (bruto), 633,2 Eur (neto)

  1. Ar galima gauti socialinę pašalpą, jei pajamos viršija nustatytą pajamų ribą teisei į socialinę pašalpą?

Taip, savivaldybės administracijai suteikta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir įsirašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinę pašalpą skirti išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija 1,1 VRP dydžio (86,35 Eur).

Socialinė pašalpa išimties tvarka taip pat gali būti skiriama:

– jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra lygios 1,1 VRP dydžio (172,7 Eur);

– jeigu apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas (1,45 Eur)

  1. Ar įsidarbinus asmuo/šeima praranda teisę į socialinę pašalpą?

Socialinė pašalpa ir toliau gali būti skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 172,7 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

– įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

– iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;

– buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

– kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai/asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:

1) pirmą-trečią mokėjimo mėnesį100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

2) ketvirtą-šeštą mokėjimo mėnesį80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

3) septintą-dvyliktą mokėjimo mėnesį50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

  1. Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos gavimo?

Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

  1. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti socialinę pašalpą?

Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

– asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);

– prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;

– pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

– priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

  1. Ar galima prašymą socialinei pašalpai gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Aktualiausia informacija dėl pagalbos nukentėjusiems asmenims
Kelių klausimai
Kada bus pradėti pavasariniai Biržų rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga pavasarinio greideriavimo ir tvarkymo darbai?

Biržų rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga pavasarinio greideriavimo ir tvarkymo darbai bus pradėti iškarto, kai tik leis oro sąlygos – neliks grunto įšalo bei kelio danga bus pakankamai sausa. Darbai bus vykdomi atsižvelgiant į Biržų miesto ir rajono seniūnijų sudarytus gatvių ir kelių su žvyro danga tvarkymo seniūnijose sąrašus.

Biržų rajono seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbus vykdo UAB „Biržų ranga“. Biržų miesto gatvių ir kelių su žvyro danga priežiūros darbus atlieka AB „Kelių priežiūra“. Sutartys su šiomis įmonėmis 36 mėn. laikotarpiui pasirašytos 2022 m.

Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad prie Biržų rajono seniūnijų miško kelių, siekiant išvengti kelių sugadinimo, yra pastatyti eismą ribojantys ženklai.

 

Biržų rajono savivaldybės informacija

Kodėl privažiavimui prie sporto salės Basanavičiaus g. 69A, Biržuose statybvietės pasirinkta Biržų miesto Jaunimo gatvė?

Įvažiavimas į statybvietę esančią Basanavičiaus g. 69A, Biržuose projekte numatytas per Biržų miesto Jaunimo gatvę, nes pagal technines charakteristikas ji yra tinkamiausia (tinkamas plotis, nereikia papildomai sutvirtinti gatvės pagrindų, nebus ribojamas privažiavimas prie stadiono, kempingo bei miesto paplūdimio). Statybvietė šiuo metu jau yra perduota rangovui UAB ,,Infes“, nupirkta statybos techninės priežiūros paslauga, kurią atliks UAB ,,Darbesta“. Dėl konkrečios informacijos, susijusios su atliekamais, planuojamais sporto salės statybos darbais, kviečiame kreiptis tiesiogiai į rangovą UAB ,,Infes“: tel. nr. +370 5 231 32 09, el. p.  info@infes.ltwww.infes.lt

Taip pat primename, kad vėliau bus tvarkoma ir pati Jaunimo gatvė (po vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų pajungimo).

 

Biržų rajono savivaldybės administracija

 

UAB „Biržų vandenys“ klausimai
Kodėl moku už vandenį 1,88 Eur, nors naudoju nuosavo šulinio vandenį?

Viešoje erdvėje pastebėjome gyventojų pasisakymus, kurių teigimu, šie – moka už vandenį 1,88 Eur, nors naudojasi savo vandeniu iš šulinio. Norėdami išsklaidyti neaiškumus bei pagelbėti vartotojams, žemiau pateikiame sąskaitos pavyzdį.

Žemiau pateiktame pavyzdyje – klientas naudojasi tik nuotekų tinklais. Tačiau dėl pasenusios įmonės apskaitos sistemos, sąskaitoje matyti ir sunaudoto vandens deklaravimo skiltis, nepriklausomai nuo to ar naudojamas centralizuotų tinklų vanduo ar ne. Ir matoma – 1,88 Eur kaina, kuri yra automatiškai sugeneruojama programos. Jeigu vartotojo sutartis, kaip ir pateiktame pavyzdyje yra sudaryta tik nuotekų tvarkymui, vandens deklaravimo skiltyje matomi nuliai, kadangi vartotojas vartoja savo vandenį. Prie ,,Suma” skilties, nematysite sugeneruoto skaičiaus, kadangi vanduo nėra vartojamas. Kaip ir šiame pavyzdyje, taip ir gyventojai, kurie naudojasi TIK centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, moka tik už deklaruotą nuotekų kiekį pvz.: 2 kubai išleistų nuotekų x  3,30 Eur (nuotekų kaina) + 0,62 Eur (aptarnavimo mokestis)  = 7,22 Eur. 

Kaip matoma, 1,88 Eur šioje sąskaitoje nėra įskaičiuojamas.

SVARBU! Jeigu Jūsų sutartis yra tik nuotekų tvarkymui, tačiau sąskaitoje matote, kad deklaruojamas ir vanduo (skaitiklių rodmenys nėra nuliai ir prie skilties ,,Suma” yra skaičius) prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo skyrių Rotušės g. 30, Biržai, 203 kabinetą, susisiekti tel. Nr. : 8 450 32 052 (rinktis skaičių 3) arba parašyti elektroninį laišką adresu apskaita@birzuvandenys.lt.

2023 metais įmonė numačiusi atsinaujinti vidinę apskaitos sistemą.

UAB „Biržų vandenys“ informacija

Vakcinacija nuo Covid-19 ligos

Užduoti klausimą

 

Vardas:
El. paštas:
Klausimas: