Praeitą savaitę įvyko nuotolinis susitikimas dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų ateities planavimo. Susitikime dalyvavo sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas, Mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, Administracijos direktorė Irutė Varzienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius, Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba, Biržų poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas ir Biržų rajono poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Augustinavičienė.
Susitikimo metu sveikatos apsaugos viceministrė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas atsakinėjo į prieš tai jiems Biržų rajono ligoninės ir poliklinikos vadovų raštu užduotus klausimus ir pristatė formuojamą ilgalaikę sveikatos apsaugos sistemos strategiją, numatomas reformas.
Ligoninių tinklo pertvarka – vis dažniau iš politikų lūpų girdimi žodžiai. Regionuose mažėjant gyventojų skaičiui keliami klausimai dėl ten veikiančių medicinos įstaigų išlaikymo bei ten teikiamų paslaugų kokybės. Mažosios ligoninės šiandien ne tik nepajėgia pritraukti specialistų, bet ir išlaikyti pacientų srautų, taip netekdamos įplaukų iš teritorinių ligonių kasų. Biržai – ne išimtis, todėl pasitarimo metu buvo aptartos ir konkrečiai Biržų ligoninės išlikimo galimybes. „Mūsų strategija yra leisti jums patiems pasirinkti, ką daryti su savo rajono ligonine. Primenu, kad jūsų funkcija yra rūpintis visuomenės sveikata, t. y. pirminė sveikatos priežiūra. Šita funkcija jums yra deleguota. Pirmas variantas, kurį galite rinktis, yra galimybė prisijungti prie didesnių ligoninių išlaikant dalininkų teises tam, kad galėtumėte išlaikyti pacientų srautus. To nori Kupiškis, kitų savivaldybių ligoninės. Netgi Molėtų ligoninė nori jungtis prie Santariškių be jokių dalininkų teisių tam, kad užsitikrintų ligonių srautą, greitai nustatytų diagnozes, paskirtų gydymą. Kitas variantas – nieko nedaryti. O tai, mano manymu, reiškia, kad po 5 metų Biržų ligoninė bankrutuos, neišsilaikys dėl medikų ir srautų trūkumo. Patys turite nuspręsti. Mano nuomone, jungimosi modelis, užtikrinant srautus, jūsų atveju, yra teisingiausias,“ − sakė A. Matulas.
Kitas aptartas klausimas – šiuo metu Ministerijos formuojama jaunų, baigusių rezidentūrą gydytojų pritraukimo į rajonines ligonines strategija. „Tikrai stengsimės, kad gydytojų rezidentų bazė plėstųsi, kad ir jūs, ir kiti rajonai gautų gydytojus rezidentus tam tikrais ciklais. Tą klausimą tikrai išjudinsime. Visų pirma, Vyriausybė sutiko padidinti rezidentūros vietų skaičių. Dėl gydytojų parengimo – ruošiami įstatymai, kad gydytojas rezidentas galėtų rinktis, ar pačiam mokėti už mokslus, ar gauti valstybės finansavimą, o po to atidirbti valstybei už mokslus sumokėtą sumą. Schema maždaug tokia: didžioji dalis geriausiai besimokančių studentų gautų valstybės finansavimą, kurio grąžinti nereikėtų, tačiau už jį reikėtų atidirbti. Pradėję mokslus jie sudarytų trišalę sutartį su Valstybe, Universitetu ir Savivaldybe, kur atliktų rezidentūrą. Tie, kurie už mokslus mokėtų patys, galėtų patys nuspręsti, kur atlikti rezidentūrą. Taip Valstybė prisidėtų prie teisingesnio gydytojų pasiskirstymo,“ − sakė A. Matulas.
Dar vienas pasitarimo metu svarstytas klausimas – VšĮ Biržų ligoninės kompiuterinio tomografo įsigijimo galimybės. Anot ligoninės vadovo P. Bimbos, kompiuterinis tomografas yra būtinas kiekvienai ligoninei, kaip modernus ir nepakeičiamas diagnostikos aparatas, pagal specialiuosius reikalavimus privalomas teikiant stacionarines neurologo paslaugas. Jis labai svarbus norint kokybiškai ir laiku diagnozuoti ligas ir paskirti gydymą. Kompiuterinį tomografą turi beveik visos rajoninės ligoninės, tačiau Biržų rajono ligoninė šio aparato neturi, o esant poreikiui pacientus šį tyrimą atlikti veža į Pasvalį arba Panevėžį. Sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės nuomone, Biržams kompiuterinis tomografas šiuo metu nėra būtinas, tačiau bandyti jį įsigyti Biržų rajono ligoninė gali. „Atvirai pasakius, kompiuterinių tomografų ir elektrinio rezonansų aparatų Lietuva yra prisipirkusi gana daug, pagal jų skaičių siekiame ES vidurkį. Tačiau jų panaudojimas yra tragiškas. Kompiuterinių tomografų apkrova, ypač rajono ligoninėse, yra labai maža, o tai reiškia, kad tyrimų poreikis vis dėlto nėra labai didelis. Todėl abejoju, ar Biržams toks brangus aparatas yra reikalingas, juolab, kad jį turi aplinkinių rajonų ligoninės. Brangiai aparatūrai įsigyti yra sudaroma atskira komisija, kaip žinote, tam reikalingi ir įvairūs leidimai bei poreikį įrodantys dokumentai. Tad tai priklauso nuo jūsų įstaigos struktūros, poreikio, ar turite chirurgijos, traumatologijos skyrius (tai yra pliusas) ir kt. Bandyti galite,“ − sakė D. Jankauskienė. A. Matulas antrino sveikatos apsaugos viceministrei ir sakė: „Tai tikrai tampa rutininiu tyrimu, be kurio kvalifikuotai teikti pagalbą yra nebeįmanoma. Tačiau, mano nuomone, pacientus vežti į Pasvalį yra pigiau nei išlaikyti tokį brangų aparatą. Mano nuomone, nuvažiuoti 25 km tikrai nėra toli.“
Aptarus asmens sveikatos priežiūros įstaigų ateities planus ir Biržų rajono ligoninės ir poliklinikos vadovų iškeltus klausimus, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas susitikimo dalyviams pažadėjo greitu metu atvykti į Biržus ir pratęsti diskusiją gyvai.
Biržų rajono savivaldybės informacija
