Liepos 7 d. Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, administracijos direktorė Irutė Varzienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė dalyvavo susitikime su Biržų verslininkais, muziejininkais, istorikais bei visuomenės atstovais dėl paminklo Biržų miesto įkūrėjui Kristupui Radvilai Perkūnui statymo.
Susitikimo metu nuspręsta įkurti visuomeninį fondą, kuris rūpinsis paminklo Kristupui Radvilai Perkūnui pastatymu Biržų mieste. Kalbėta apie paminklo miesto įkūrėjui statymo būtinybę, aptarta vieta, kur paminklas gali stovėti, kalbėta apie būsimojo paminklo autorių ir kaip tas paminklas turėtų atrodyti.
Aptartas ir bene svarbiausias – lėšų klausimas. Nutarta, kad įregistravus visuomeninį fondą paminklo pastatymui, bus renkamos lėšos iš Biržų gyventojų, prie paminklo pastatymo prisidės ir Biržų įmonės.
Nuotr.: Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila.
Heinricho Aschenbrennerio litografija pagal Wojciecho Gersono piešinį. (1866 m, Lietuvos dailės muziejus).
Biržų įkūrėjas Kristupas Radvila Perkūnas
Kristupas Radvila Perkūnas gimė 1547 m. Vilniuje, mirė 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje. Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus. Būdamas vos septyniolikos metų su tėvu dalyvavo Lietuvos – Rusijos kare, išgarsėjo kaip sumanus kariūnas, dėl žaibiškų žygių buvo pramintas Perkūnu. Buvo Lietuvos lauko etmonu, Lietuvos pakancleriu ir Trakų kaštelionu, nuo 1584 m. - Vilniaus vaivada, o nuo 1589 m. - Lietuvos didysis etmonas (karo vadas).
Etmonas Radvila pasižymėjo kautynėse prie Velikyje Luki miestelio, vadovavo jo apgulčiai. Dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Pskovą ir pasižymėjo 4000 raitelių reidu per centrinę Rusiją, kad ta negalėtų sukaupti jėgų Pskovo apsiausčiai atremti. Nuo 1579 m. rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 22 d. jo kariuomenė nukeliavo 1400 km per Vitebską, Rževą, Staricą, kur buvo apsistojęs pats caras Ivanas Rūstusis ir privertė jį bėgti iš stovyklos. Šis žygis per patį Rusijos centrą iki Volgos į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu.
Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas, pastatydino Biržų pilį. Dar 1575 m. buvo užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės ir karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto pirmuoju dirbtiniu 400 ha tvenkiniu Lietuvoje, kuris buvo panaudotas tvirtovės bei miesto prieigoms apsaugoti. Biržų bastioninės itališko tipo tvirtovės statyba pradėta 1586 m., baigta 1589 m. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. 1589 m. gegužės 1 d. Kristupo Radvilos Perkūno rūpesčiu Biržams buvo suteiktos Magdeburgo savivaldos teisės.
Biržai turėjo savivaldybę, t. y. miestiečių rinktą valdybą, gavo teisę turėti savo herbą, vėliavą, antspaudą. Herbą sudarė geltoname skyde plevėsuojanti balta vėliava su juodu ereliu. Skydą juosė antikinis laurų vainikas. Šį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę, kunigaikštišką kilmę, visoje Lietuvos didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo tik Biržų miesto herbas.
Biržų rajono savivaldybės informacija
