Balandžio 29 d. 12 val. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos salėje.
DOKUMENTINĖ APYBRAIŽA APIE LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARĄ JOKŪBĄ ŠERNĄ IR JO ŠEIMĄ.
Renginyje dalyvauja kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė ir režisierius Justinas Lingys.
APIE JOKŪBĄ ŠERNĄ: Teisininkas, žurnalistas Jokūbas Šernas gimė 1888 m. birželio 14 dieną Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Jasiškių kaime, evangelikų reformatų šeimoje. Baigęs Nemunėlio Radviliškio pradžios mokyklą, įstojo į Slucko (Baltarusija) gimnaziją, iš kurios pašalintas už dalyvavimą revoliuciniame judėjime. 1910 metais baigė privačią Tartu gimnaziją, įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą ir 1914 metais gavo teisininko diplomą. 1914 metais grįžęs į Vilnių, redagavo „Lietuvos žinias“, dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo jos Centro komiteto reikalų vedėju. Šios draugijos veikla Vilniaus krašte nepasibaigė su karo pabaiga. Ji tapo viena svarbiausių organizacinių lietuvybės palaikymo struktūrų Vilniaus krašte itin sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis tarpukariu, svarbia viso kultūrinio darbo materialine baze.
J. Šernas 1915-1918 metais dėstė istoriją Vilniaus „Ryto“ lietuvių gimnazijoje. Aktyvus kraštietis buvo vienas iš Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių, išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos generalinis sekretorius. 1918 m. vasario 16-ąją kartu su kitais devyniolika Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Tą pačią dieną, vietoje anksčiau atsistatydinusio Tarybos prezidiumo sudarius naują, J. Šernas tapo Tarybos prezidiumo sekretoriumi, šias pareigas ėjo iki 1919 metų kovo pradžios.
1919 metų balandžio - spalio mėn. dirbusiame Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinete J. Šernas buvo ministru „be portfelio“. Jo pastangomis 1920 m. pavasarį į Lietuvos Tarybą buvo įtraukti trys Mažosios Lietuvos atstovai. Signataras nuolat ragino valstybiniu lygmeniu politinėmis priemonėmis siekti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Klaipėdos krašto atgavimas – didele dalimi jo, kaip politiko, nuopelnas.
1925 metais J. Šernas organizavo savivaldybių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, tapo pirmuoju jo direktoriumi. 1923-1926 metais leido ir redagavo žurnalą „Savivaldybė“. Buvo Prekybos ir pramonės banko direktoriumi, priklausė Tautos pažangos partijai, aktyviai dalyvavo evangelikų reformatų bendruomenės veikloje. Pažymėtina, kad J. Šernas buvo vienintelis evangelikas reformatas tarp 20 Nepriklausomybės akto signatarų.
1926 m. liepos 31 dieną. Jokūbas Šernas mirė Kaune nuo skrandžio vėžio, palaidotas Nemunėlio Radviliškio kapinėse.
*Bibliotekos renginių metu gali būti fotografuojama ir (ar) filmuojama.
*Bibliotekos renginių metu gali būti fotografuojama ir (ar) filmuojama.
