KVIEČIAME SUSIPAŽINTI
su anketinės apklausos „Kaip sekėsi mokytis sugrįžus po nuotolinio mokymo(si) ir kaip jaučiuosi dabar“ rezultatais.
Paskelbus karantiną ir pasikeitus įprastoms gyvenimo sąlygoms pablogėjo dalies mokinių psichinė sveikata. Socialinių kontaktų ribojimas ir ekonominės pasekmės reikšmingai veikia mus visus. Biržų švietimo pagalbos tarnybos specialistės 2022 m. sausio mėn. atliko apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti nuotolinio mokymo(si) pasekmes vaikų ir jaunimo fizinei ir psichinei sveikatai, saugumui. Apklausoje dalyvavo 233 mokiniai vienuolikos - aštuoniolikos metų amžiaus.
Išvados:
• Po karantino akivaizdžiai pasikeitė mokinių emocinė būsena. Esamos problemos dar labiau pablogėjo: ryškūs depresijos, nerimo, socialinės fobijos simptomai.
• Mokinių emocinis fonas šiuo laikotarpiu yra labilus - nuo stiprių, pozityvių (džiaugsmo, energingumo, pasitenkinimo, ramybės, laimės, žvalumo) iki sunkių, negatyvių (baimės, liūdesio, beviltiškumo, nerimo, pykčio) jausmų. Nerimą kelia 15 proc. respondentų, kurie pažymėjo, kad šiuo metu „nieko“ nejaučia.
• Daugiau nei pusei (57 proc.) apklaustųjų patiko mokytis nuotoliniu būdu ir jie norėtų grįžti prie tokio ugdymo proceso.
• Interneto trikdžiai, informacijos trūkumas, informacijos gausa, nuolatinis buvimas namuose, bendravimo apribojimas – tai veiksniai labiausiai kėlę stresą, nerimą nuotolinio mokymo(si) metu teigia 64 proc. mokinių.
• Stiprus noras susitikti su draugais, bendraklasiais, bendros psichologinės savijautos pagerėjimas, svarbumo, reikalingumo jausmas ir priešingai – vienišumas, nerimas, nuovargis, išsekimas, pasimetimas, socialinė baimė – tai jausmai, kuriuos jautė mokiniai grįžę prie įprastinio mokymo (si) praėjus šiek tiek laiko.
• Daugumai mokinių (53 proc.) dabar mokytis sekasi įprastai, taip pat gerai kaip ir prieš karantiną. Kai kurie (39 proc.) iki šiol jaučia mokymosi spragas, jiems sunkiau susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Dalis pažymi motyvacijos stygių, psichologinį išsekimą.
• Mokytojų, šeimos narių, draugų ir psichologinės pagalbos šiuo metu mokiniams reikėtų labiausiai. 71 proc. apklaustųjų norėtų būti aktyvesni, daugiau bendrauti, kurti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais.
• Noras būti sveiku, psichologiškai gerai jaustis, bendrauti su kitais žmonėmis, lavinti protines savybes, laisvą laiką skirti aktyviems užsiėmimams – motyvai, kurie skatintų jaunimą būti aktyvesniu, socialiai priimtinesniu, psichologiškai ir emociškai sveikesniu.
Rekomendacijos:
• Sudarykite palankią fizinę, psichologiškai saugią ir mylinčią, vaiką palaikančią aplinką.
• Padėkite mokiniams užpildyti akademinių žinių spragas.
• Skatinkite atkurti ir palaikyti draugystės ryšius, gyvą tarpusavio bendravimą.
• Pasirūpinkite darbo ir poilsio režimu, visaverčiu, kokybišku maistu, fiziniu aktyvumu.
Paruošė: Biržų švietimo pagalbos tarnybos psichologė, Žaneta Taurienė ir logopedė Vaiva Baranauskienė
