Psichoemocinė sveikata pedagoginėje visuomenėje karantino metu

Psichoemocinė sveikata pedagoginėje visuomenėje karantino metu

            Pastebėta, kad paskelbus karantiną ir pasikeitus įprastoms gyvenimo sąlygoms pablogėjo dalies gyventojų psichinė sveikata. Socialinių kontaktų ribojimas ir neigiamos ekonominės pasekmės reikšmingai veikia mus visus. Biržų švietimo pagalbos tarnybos specialistės atliko apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti kokia psichoemocinė sveikata pedagoginėje visuomenėje vyrauja karantino metu. Anketavimas buvo atliktas 2021 m. sausio – vasario mėn.

            Sociobiografiniai duomenys:

• Anoniminėje apklausoje dalyvavo 90 respondentų.
• Amžiaus pasiskirstymas: 8,9 proc. nuo 12 iki 20 m.; 15,6 proc. nuo 20 iki 40 m.; 75,6 proc. nuo 40 iki 60 m. ir daugiau.
• Pedagoginės visuomenės respondentai pagal pareigybes pasiskirstė taip: anketinėje apklausoje dalyvavo 45,6 proc. pedagogų, 18,9 proc. tėvų (globėjų, rūpintojų), 11,1 proc. švietimo pagalbos specialistų, po 8,9 proc. įstaigos vadovų ir mokinių, 6,6 proc. kitų ugdymo įstaigos darbuotojų.

Apklausoje pateiktais klausimais siekėme išsiaiškinti, kaip jaučiasi pedagoginės visuomenės nariai karantino metu. Kiekybiniai duomenys pateikti lentelėje Nr. 1.

Lentelė Nr. 1

Respondentų nuomonės apie savijautą pasiskirstymas procentine (%) išraiška

Gautų rezultatų analizė rodo, kad respondentai mažiau nei pusę laiko (27,8 proc.) ir daugiau nei pusę laiko (23,3 proc.) jaučiasi linksmi ir pakilios nuotaikos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad nuotaikos fonas  pedagoginėje visuomenėje šiuo laikotarpiu yra labilus.

Kartais (31,5 proc.) ir mažiau nei pusę laiko (25,8 proc.) dalyviai jaučiasi ramūs ir atsipalaidavę. Atsakiusiųjų aktyvumas ir energingumas pasiskirsto taip:  kartais - 34,4 proc., mažiau nei pusę laiko - 27,8 proc. Atsibudę jaučiasi žvalūs ir pailsėję apie 42,3 proc. dalyvių, tuo tarpu kartais - 24,4 proc., mažiau nei pusę laiko - 26,7 proc. ir niekada - 6,7 proc.. Šie rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė anketinės apklausos dalyvių jaučia įtampą, nerimą ir netikrumą, stokoja energijos, aktyvumo. Jie jaučiasi mažiau žvalūs ir nepailsėję. Rezultatų analizė rodo, kad pakitimai šiame laikotarpyje vyksta ne tik fiziologiniame, bet psichinės sveikatos lygyje.

Džiugina respondentų atsakymai, kad juos vis dar domina daugelis naujų dalykų. 30 proc. nurodo, kad tai vyksta nuolat, 16,7 proc. - daugiau nei pusę laiko. 42,2 proc. pažymi, kad jų domėjimasis naujovėmis yra susilpnėjęs ir retesnis. 78,6 proc. atsakiusiųjų teigia, kad namų aplinkoje didelės trinties nejaučia. Domėjomės ir tuo, kaip respondentai susitvarko su savo vidiniu pasauliu, kaip dažnai jie jaučia, kad konfliktuoja su pačiu savimi (įtampa, nerimas, vienatvės jausmas, nepasitikėjimas savimi). Rezultatai pasiskirstė netolygiai. 53,3 proc. nurodo, kad konfliktuoja tik kartais, kiti – 33,4 proc. pažymi, kad su savimi nesusitvarko dažnai. Bandėme išsiaiškinti, kaip dažnai kelia įtampą, stresą nuotolinis darbas /mokymasis. 38,9 proc. dalyvių nurodė, kad kartais, 25,6 proc.- daugiau nei pusę to laiko. Gauti rezultatai rodo, kad karantino metu domėjimasis naujovėmis nedingęs, dauguma dalyvių namų aplinkoje su artimaisiais nejaučia trinties, vadinasi (arba galima teigti, kad) prisitaikyti prie pakitimų, naujų reikalavimų karantino metu mūsų rajono pedagoginė visuomenė yra pajėgi. Akivaizdu, kad šiuo sunkmečiu su vidinio pasaulio pokyčiais susitvarkyti  pavyksta ne visiems ir nuotolinis darbas / mokymasis daugeliui kelia  įtampą bei stresą.

 Anketinės apklausos dalyvių teiravomės, ar jie turi asmenų su kuriais gali pasikalbėti. 95,6 procentai atsakė teigiamai. Labai svarbu išlaikyti stabilią psichikos sveikatą, kurios viena iš  sudedamųjų dalių ir yra turėti asmenų, su kuriais galima pasikalbėti.

Išsiaiškinome, ar pakito bendravimas su draugais: 46,7 proc. nurodė, kad pakito; 34,4 proc., kad nepakito; 14,4 proc. nurodė, kad ryšys pablogėjo ir 4,4 proc. pažymėjo, kad jis pagerėjo. Karantino sąlygos stipriai apribojo mūsų draugystės ryšių palaikymą. Daugumai jie liko pasiekiami tik technologijų, socialinių tinklų pagalba. Tad natūralu, kad bendravimas su draugais šiuo laikotarpiu yra nepastovus.

Karantino metu susiduriame su iššūkiais, kuriuos vienaip ar kitaip turime įveikti. Neaplenkia ir problemos. Rezultatų analizė rodo, kad 53,3 proc. dalyvių su problemomis susiduria kartais, 22,2 proc. dažnai, likusieji - 24,4 proc. nurodo, kad retai arba niekada.

Dažnai sekina neapibrėžtas darbo / mokymosi laikas ir padidėjęs darbo / mokymosi krūvis karantino metu teigia 50 proc. apklaustųjų, retai - 44,4 proc. ir niekada - 5,6 proc. Galima daryti prielaidą, kad struktūros, įprasto ritmo nebuvimas karantino metu sekina pedagoginės visuomenės narius.

Rekomendacijos:

Stenkitės palaikyti gerą fizinę ir psichologinę savijautą karantino metu:

• Rūpinkitės savo emocine sveikata: mąstykite pozityviai, bendraukite, stenkitės išsikalbėti, nelaikykite sunkių jausmų savyje. Skirkite laiko savo pomėgiams.

• Rūpinkitės fizine sveikata: judėkite, eikite pasivaikščioti, kvėpuokite grynu oru, nepamirškite vėdinti namų erdvių, ypač jei jose vyksta nuotolinis darbas/  mokymasis, vartokite daugiau vandens.

• Tinkamai maitinkitės, stiprinkite imunitetą, skirkite pakankamai laiko poilsiui, miegui.

• Stenkitės valdyti savo ir kitų patiriamą stresą, įtampą. Labai svarbu kiekvieną dieną susidaryti dienotvarkę ir jos laikytis. Jeigu jaučiate, kad reikia profesionalios pagalbos, kreipkitės į psichologus, psichoterapeutus.

Biržų švietimo pagalbos specialistės: psichologė, krizių valdymo konsultantė, Žaneta Taurienė ir logopedė Vaiva Baranauskienė