KULTŪROS PAVELDAS
Biržų rajono savivaldybės teritorijoje žinoma daugiau kaip 500 objektų, turinčių kultūrinę vertę.
Kultūros vertybių registre įrašyti 474 objektai, iš jų: 108 saugomi valstybės, 19 archeologiniai paveldo objektų, 30 architektūros kompleksų, 15 pavienių statinių, 9 kultūros paveldo objektai, paskelbti paminklais, 80 istorinių, memorialinių vietų, 206 dailės kultūros vertybės, viena urbanistinė vietovė. Kultūros vertybių sąrašas nuolat papildomas naujais objektais.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas (paveldosaugos) tikrina kultūros paveldo objektų būklę, t.y. parduodant kultūros paveldo objektą apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį objekto valdytojas informuoja Savivaldybės paveldosaugos specialistą. Per mėnesį patikrinama, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę.
Pardavėjo ar įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą (58,79 EUR) būklės tikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.
Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos.
Kultūros paveldo objekto valdytojas vykdantis teisinį sandorį turi kreiptis į Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus dėl kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo ir pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas parengti aktą (laisva forma);
- Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopija.
Prašymai priimami:
Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje, Vytauto g. 59, 309 kab., vyriausiasis specialistas Dalius Mikelionis Tel. 8 450 42 106, mob. 8 682 53 940 dalius.mikelionis@birzai.lt pirmadienį – ketvirtadienį 8.00-12.00 – 12.45-17.00 val.; penktadienį 8.00-12.00 – 12.45-15.45 val.
BIRŽŲ RAJONE ESANČIŲ KAPINIŲ (VEIKIANČIŲ IR NEVEIKIANČIŲ) SĄRAŠAS
Savivaldybėje yra 83 neveikiančios kapinės – istorijos paminklai, 62 laidojimo vietos.
Kapinių sąrašo skelbimo tvarkos aprašas 2016.01.28 T-24
Biržų seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas
Nemunėlio Radviliškio seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas
Pabiržės seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas
Pačeriaukštės seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas
Papilio seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas
Parovėjos seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas
Širvėnos seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas
Vabalninko seniūnijos teritorijoje esančių kapinių sąrašas
EUROPOS PAVELDO DIENOS BIRŽUOSE
Ekskursija po tarpukario Biržus
2018 m. visoje Europoje vyksta renginiai, akcentuojantys kultūros paveldo įvairovę. Europos Parlamento ir Europos Tarybos paskelbtų Europos kultūros paveldo metų tikslas – paskatinti kuo daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti bendrystės jausmą.
Šiais metais Lietuva švenčia valstybingumo atkūrimo 100-metį, todėl renginiai buvo skirti ir šiai progai paminėti. Europos kultūros paveldo metai Lietuvoje ypatingą dėmesį skiria modernizacijos ženklams tarpukario Lietuvoje, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei.
Renginiai Biržuose
Šiemet Europos paveldo dienos Biržų rajono savivaldybėje buvo minimos rugsėjo 14–15 dienomis. Jų tema ir pagrindinis renginių leitmotyvas – „Tarpukario Biržai. Modernėjantis kraštas, miestas ir žmonės“. Šia proga Biržų krašto muziejus „Sėla“ bendradarbiaudamas su Biržų rajono savivaldybe, dalyvaudami Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuojamame projekte, parengė ir išspausdino 16 puslapių gausiai iliustruota knygelę „Modernėjantys tarpukario Biržai“ su žemėlapiu apie Biržų mieste esančius lietuviškojo modernizmo architektūros stiliaus pastatus.
Filmukų peržiūroje dalyvę Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius įvertino mokinių kūrybinius ieškojimus ir išsakė nuomonę apie išliekamąją filmukų vertę pagyrė moksleivius už entuziazmą, originalias mintis ir pastangas įamžinant paveldą.
Rugsėjo 14 d., Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salėje vyko viktorina „Tarpukario Biržai. Miestas ir žmonės“. Joje dalyvavo net 65 moksleiviai, susiskirstę į 11 komandų iš „Saulės“ gimnazijos, „Aušros“, Kaštonų pagrindinių mokyklų. Moksleiviams teko atsakyti į penkias dešimtis klausimų apie Biržų istoriją, išversti į dabartinę lietuvių kalbą senovinius posakius, atspėti iš nuotraukų fragmentų pastatus, arba žiūrint į senas nuotraukas pasakyti, koks tai iki mūsų dienų išlikęs paveldo objektas. Visi gausūs Protų mūšio dalyviai buvo apdovanoti prizais su Biržų simbolika.
Vakare Europos paveldo dienų organizatoriai pakvietė biržiečius į ekskursiją „Modernėjantys tarpukario Biržai“. Trys dešimtys miestelėnų susipažino su tarpukario modernizmo lietuviškuoju architektūros stiliumi, iš naujo „atrado“ ir naujai pažvelgė į šimtus kartų matytus šio stiliaus pastatus. Ekskursijos metu papasakota apie Karolį Reisoną, Mykolą Songailą, Vytautą Žemkalnį-Landsbergį, Feliksą Vizbarą, Povilą Viliūną ir kitus žymiausius Lietuvos architektus, palikusius savo pėdsakus Biržuose.
Šimtmečio ženklai aplink Biržus
Rugsėjo 15 d., šeštadienį, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai pakvietė biržiečius į jau tradicinę pažintinę kelionę, skirtą Europos paveldo dienoms, „Šimtmečio ženklai aplink Biržus“. Pagrindiniai numatyto maršruto punktai: Biržai – Pabiržė – Kraštai – Gulbinai – Gulbinėnai – Likėnai.
Muziejininkė Emilija Raibužytė – Kalninienė supažindino kelionės dalyvius su tuometine Lietuva, jos gyvenimu. Beveik 50 ekskursijos dalyvių apžiūrėjo neogotikinę Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčią, pastatytą pagal inžinieriaus Florijono Vyganovskio projektą. Visus užėjusius pasitiko užrašas „Laisva Lietuva 1918–II–16“, 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, ir 1932 m.- vyskupui M. Valančiui. Romualda Butkevičienė Pabiržės bažnyčioje vargonais pagrojo Teodoro Brazio kūrinį „Petro laivas plauks kaip plaukęs“, o prie brolių Budriūnų namelio papasakojo muzikų Budriūnų istoriją.
Aplankyta Gulbinų geležinkelio stotis (siaurukas Šiauliai – Biržai buvo nutiestas 1921 m.). Prisiminimais apie kelionę siauruku iš Biržų į Gulbinus pasidalino bibliotekininkė Liuda Prunskienė. Gulbinuose į bendruomenės namus pakvietė, pavaišino ir šio kaimo istoriją papasakojo Gulbinų bendruomenės pirmininkas Vytautas Taura ir jo žmona Valerija Taurienė.
Nedaug biržiečių iki šiol buvo lankęsi dabar Pasvalio rajone esančiame Gulbinėnų dvare. Šis dvaras garsėjo nuo XVIII a. Tai buvo didelis dvaras su puošniais rūmais ir parku. Nuo 1925 m. iki 1941 m. Gulbinėnų dvaro rūmai priklausė generolui Kaziui Ladigai. Jis stengėsi sukurti modernų ūkį, paversti dvarą tikru apylinkės kultūros centru. Kazio Ladigos rūpesčiu, Gulbinėnuose buvo įsteigtas pašto skyrius, parduotuvė, kelios kalvės, nutiesti keliai, įsteigti papildomi pradžios mokyklos skyriai. Didžiausios vietinių gyventojų paramos jis nusipelnė savo dvare įkurdamas koplyčią, vėliau paremdamas bažnyčios statybą ir parapijos kūrimą. Šiuo metu Gulbinėnuose yra išlikę 10 pastatų: rūmai, svirnas, padarginė, tvartai, ūkiniai pastatai. Dvarą puošė 16 ha parkas. Tvenkiniai buvo apsodinti akacijomis, šokių aikštelė – liepomis.
Įdomiausia biržiečiams buvo, kad apie šio dvaro istoriją ir jo savininką generolą K. Ladigą papasakojo dvi jo dukros ir anūkas, specialiai į susitikimą su biržiečiais atvykę iš Vilniaus: Joana Ladigaitė – Ardžiūnienė ir Marija Ladigaitė – Vildžiūnienė bei anūkas Linas Ladiga.
Grįždami ekskursijos dalyviai Gerkiškiuose prie paminklo žuvusiems pokario metais uždegė žvakutes, o kelionę baigė apžiūrėdami tarpukario Lietuvoje pastatytos Likėnų sanatorijos pastatus ir parką.
Biržų rajono savivaldybės informacija
PATIKSLINTOS 3 PAMINKLŲ VERTINGOSIOS SAVYBĖS
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino knygnešio Jurgio Bielinio gimtosios sodybos vietos (u. k. 10830) Purviškių kaime vertingąsias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas. Šiam kultūros paveldo objektui nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo.
Vertinimo taryba taip pat patikslino Mantagailiškio dvaro sodybos fragmentų (u. k. 80) ir Juliaus Janonio paminklo (u. k. 20039) vertingąsias savybes ir teritorijos ribas.
Visą minėtų objektų apskaitos dokumentaciją galima rasti Kultūros vertybių registre adresu http:/kvr.kpd.lt/.
PAŽENKLINTI BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PILIAKALNIAI
Lietuvoje yra apie 850 piliakalnių, pagal piliakalnių tankumą mūsų šalis pirmauja Europoje. Piliakalniai – baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltiniai. Siekiant stiprinti piliakalnių reikšmę, 2017 metai paskelbti Piliakalnių metais.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bendradarbiaudamas su Biržų rajono savivaldybe, šiemet į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimo programą įtraukė visus tris Biržų rajone esančius į Kultūros paveldo registrą įtrauktus piliakalnius: Širvėnos seniūnijoje esantį, neseniai sutvarkytą Rinkuškių-Juodelių piliakalnį, vadinamą Velniakalniu (unikalus kodas 1908); toje pat seniūnijoje esantį Klausučių piliakalnį (unikalus kodas 1907) ir Papilio seniūnijoje esantį Žiobų piliakalnį (unikalus kodas 1918).
Rugsėjo mėnesį buvo atliekami, matavimai, foto fiksavimas, GPS pagalba nustatinėjamos tikslios jų ribos. Prie kiekvieno piliakalnio pastatyti nauji, šiuolaikiški ženklai, informuojantys, jog tai - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Kad informacija apie piliakalnį būtų išsamesnė, ant kiekvieno žyminčio ženklo įmontuotos lentelės su pilnu piliakalnio pavadinimu. Kituose, turtingesne praeitimi žinomuose piliakalniuose, lentelės supažindina su jų istorija. Lentelėję įspaustas QR kodas, kuris leidžia, nuskenavus jį mobiliuoju telefonu, gauti daugiau informacijos apie objektą.
Vaizdo medžiaga apie pažymėtus piliakalnius: https://www.youtube.com/watch?v=M65WTSAa3xM
PATVIRTINTI SIGNATARŲ GIMTŲJŲ SODYBŲ INDIVIDUALŪS APSAUGOS REGLAMENTAI
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjas patvirtino 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Petrulio ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Vytauto Petrulio gimtosios sodybos vietos (unikalus kodas 21542), esančios Biržų rajono savivaldybėje, Vabalninko seniūnijoje, Kateliškių kaime individualius apsaugos reglamentus.
Taip pat patvirtinti 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno gimtosios sodybos (unikalus kodas 23135), esančios Biržų rajono savivaldybėje, Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Jasiškių kaime, individualūs apsaugos reglamentai.
Individualūs apsaugos reglamentai yra registruoti Kultūros vertybių registre.
ŠVENTĖ ANT ATGIMUSIO VELNIAKALNIO (RINKUŠKIŲ-JUODŽIONIŲ PILIAKALNIO)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS, ATSIŽVELGDAMAS, Į TAI, KAD PILIAKALNIAI YRA LIETUVIŲ TAUTOS TAPATUMĄ STIPRINANČIOS VERTYBĖS, TAČIAU DAUGELIO JŲ REIKŠMĖ IKI ŠIOL NEĮSISĄMONINTA, O APSAUGA NEPAKANKAMA, NUTARĖ 2017-UOSIUS PASKELBTI PILIAKALNIŲ METAIS.
BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, ŠIRVĖNOS SENIŪNIJOS, BIRŽŲ REGIONINIO PARKO ADMINISTRACIJOS, RINKUŠKIŲ BENDRUOMENĖS PASTANGOMIS, RUGSĖJO MĖNESĮ BUVO TVARKOMAS ŠALIA KELIO BIRŽAI-GERMANIŠKIS ESANTIS RINKUŠKIŲ (JUODELIŲ) PILIAKALNIS, VADINAMAS VELNIAKALNIU. ŠIS VII-X A. ĮTVIRTINTAS PILIAKALNIS YRA PASKELBTAS VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU. IŠKIRTUS IR PRARETINUS KRŪMUS BEI SAVAIME IŠAUGUSIUS MEDELIUS, NUŠIENAVUS TERITORIJĄ, ATSIDENGĖ APAŠČIOS UPĖS KAIRIOJO KRANTO VINGYJE STOVINTIS PILIAKALNIS. JIS YRA APIE 5-7 METRŲ AUKŠČIO, STAČIAIS ŠLAITAIS. PILIAKALNIS APJUOSTAS GYNYBINIU GRIOVIU, JO VIRŠUJE IŠLIKUSI 10X15 METRŲ DYDŽIO AIKŠTELĖ.
ŠIŲ METŲ RUGSĖJO 10 D. BIRŽIEČIAI BUVO PAKVIESTI ATVYKTI Į VĖL ATGIMSTANČIO IR VISUOMENĖS REIKMĖMS PRITAIKOMO PILIAKALNIO PRISTATYMĄ. ETNOGRAFINĖJE ŠVENTĖJE BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MERAS VALDEMARAS VALKŪNAS, PADĖKOJĘS PILIAKALNIO TVARKYMO AKCIJOS INICIATORIAMS IR DALYVIAMS, UŽDEGĖ LAUŽĄ.
SUSIRINKUSIEJI IŠGIRDO APIE PILIAKALNIO TVARKYMO AKCIJOS SUMANYTOJUS IR ENTUZIASTUS, PAKLAUSĖ APIE PILIAKALNIO ISTORIJĄ IR KOKS JIS TURĖJO BŪTI PRIEŠ TŪKSTANTĮ METŲ, KAI BUVO NAUDOJAMAS GYNYBOS TIKSLAMS. ANT ATGIMUSIO PILIAKALNIO SKAMBĖJO LIAUDIES DAINOS, ATLIEKAMOS JŪRATĖS GARNELIENĖS VADOVAUJAMO FOLKLORO ANSAMBLIO „SIAUDELA“, BUVO DEKLAMUOJAMOS EILĖS. ŠVENTĖS DALYVIAI PAGAL NUORODAS IEŠKOJO PASLĖPTO LOBIO, VARŽĖSI ĮVAIRIOSE RUNGTYSE, VAIŠINOSI RINKUŠKIŲ BENDRUOMENĖS ŠEIMININKIŲ IŠVIRTA KOŠĖ IR KVAPNIA MĖTŲ ARBATA.
ATIDENGTOS DAR DVI ATMINIMO LENTOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ SAVANORIAMS
Artėjančio Lietuvos šimtmečio proga, spalio 8 ir 15 d., buvo iškilmingai atidengti atminimo ženklai 1919 – 1920 m. Nepriklausomybės kovų Pabiržės bei Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams. Iškilmės Pabiržėje ir Nemunėlio Radviliškyje prasidėjo šv. Mišiomis. Atminimo lentas pašventino Pabiržės klebonas Kostas Balsys, Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Ernestas Želvys ir evangelikų reformatų bažnyčios kunigė Sigita Veinzierl. Nepriklausomybės kovų savanorių atminimui įamžinti skirtuose renginiuose dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Viktoras Rinkevičius ir Audrys Šimas, Savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, mero pavaduotoja Irutė Varzienė, savanorių artimieji, giminaičiai.
Prie atminimo lentų nuaidėjo karių savanorių salvės, uždegtos žvakutės, padėkota visiems, prisidėjusiems prie šių atminimo ženklų pastatymo.
ĮAMŽINTAS BIRŽŲ NOTARO P. LEMBERTO ATMINIMAS
Rugsėjo 30 d. Biržuose, prie buvusios notaro P. Lemberto kontoros Rotušės g. 19, iškilmingai atidengta atminimo lenta Pranui Lembertui (1897–1967), Biržų apskrities notarui, kultūros ir visuomenės veikėjui, sporto organizatoriui bei poetui, liaudies daina virtusio eilėraščio „Tau, sesute“ autoriui. Atminimo lentos atidengimo iniciatoriai – Lietuvos notarų rūmai, skulptorius – Gediminas Piekūras.
Renginio vedėja, Biržų krašto muziejaus ,,Sėla“ muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė kalbėjo apie Prano Lemberto gyvenimo laikotarpį Biržuose ir jo nuopelnus šiam kraštui. Buvusi ilgametė Biržų notarė, Notarų rūmų prezidiumo narė Svajonė Šaltauskienė dėkojo visiems, padėjusiems įamžinti notaro P. Lemberto atminimą. S. Šaltauskienė dalijosi šiltais prisiminimais apie darbą šiame name buvusiame notaro biure, kalbėjo apie teisės istorikų pripažintą P. Lemberto kaip notaro profesinį talentą, literatūrinius, meninius bei sportinius jo gebėjimus, daugiapusiškumą.
Renginyje kalbėjo ir P. Lemberto aktyvaus ir visuomeniško gyvenimo pavyzdžiu sekti kvietė Savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, už Biržams brangaus žmogaus atminimo įprasminimą dėkojo mero pavaduotoja Irutė Varzienė, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, M. Lembertienės sesers dukra Nijolė Žitkevičienė. Saigūnė Rožėnienė prisiminė literatūros šaltiniuose aprašytas Lembertų šeimos gyvenimo buitines detales, Loreta Gasiūnaitė papasakojo apie P. Lemberto atminimo įamžinimą JAV (Kalifornijoje).
PROJEKTAS "BIRŽŲ PILIS" PRIPAŽINTAS FINALININKU RENKANT PATRAUKLIAUSIĄ LIETUVOS KULTŪRINIO TURIZMO TRAUKOS VIETOVĘ
„Kultūrinis turizmas“ - tokia buvo 2017 m. parinkta Europos Komisijos dalinai finansuojamo EDEN projekto „Europos turizmo traukos vietovės“ tema. Teikti paraiškas buvo raginamos visos turistinės vietovės, kuriose sėkmingai vykdoma unikali kultūrinio turizmo veikla, susijusi su materialiuoju kultūros paveldu, t.y. kultūros ir istorijos paveldo objektais (muziejais, teatrais, galerijomis), modernios architektūros objektais, moderniais miesto mikrorajonais ir pan.
Biržų turizmo informacijos centras pateikė paraišką ir pasiūlė Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietovę - Biržų pilį. Europos Komisijos inicijuotame Patraukliausios turizmo vietovės projekte EDEN (European Destinations of Excellence) Lietuvoje sulaukta rekordiškai daug – net 33 paraiškų iš skirtingų šalies regionų. Pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus jas vertino ekspertai iš Vilniaus universiteto, Vilniaus savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento, Ūkio ministerijos bei Turizmo departamento. Galutinis sprendimas buvo priimtas tiesiogiai aplankius daugiausiai balų surinkusius objektus, viso – 11, nes du objektai surinko vienodą balų skaičių.
Pakruojo dvaras paskelbtas patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove 2017. Antroji – Jurbarko krašto renesanso perlas Panemunės pilis, kviečianti lankytojus į lobio paieškas. Trečioji patrauliausia vieta – Ilzenbergo dvaras (Rokiškio r.), puoselėjantis biodinaminį ūkį ir Meilės salos legendas. Ketvirtas - Užugirio dvaras (Ukmergės r.). Penktas - Raudondvario dvaras (Kauno r.), masinantis lankytojus grafienės Rozalijos istorijomis apie Tiškevičių aistrą citrusiniams vaisiams ir atkurtą apelsinų sriubos receptą.
Tarp 2017 m. finalininkų pateko Radvilų laikus menanti Biržų pilis. Komisijos buvo vertinami Biržų pilyje įsikūrę muziejus „Sėla“, J. Bielinio biblioteka bei restoranas „Pilies skliautai“.
Apdovanojimas perduotas pilies valdytojui – muziejaus „Sėla“ direktoriui Gintarui Butkevičiui.
Laukia naujos kultūros paveldo pažinimo patirtys
Vos prasidėjus 2017-iesiems, pradedama ruoštis bene didžiausiam kasmetiniam kultūros paveldo renginiui šalyje – Europos paveldo dienoms. Šiemet Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta Europos paveldo dienų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ –, kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti mūsų gyvenamų vietovių unikalumą ir vertę. Europos paveldo dienos Lietuvoje vyks rugsėjo 15-17 d.
Šių metų Europos paveldo dienų dėmesio centre – archeologinių vietovių, istorinių miestų ir miestelių, senųjų kaimų, kelių ir gatvių tinklo, dvarų sodybų, istorinių parkų ir sodų, sakralinių statinių, kapinių, pramonės ir kitų kultūros paveldo objektų tarpusavio ryšys kultūriniame kraštovaizdyje. Šis ryšys šimtmečius formavosi kiekvienai žmonių kartai kuriant vis naujus vietovės istorinės raidos sluoksnius. Tokia tema pasirinkta norint atskleisti šių sąsajų tarp įvairių kultūros paveldo objektų išsaugojimo svarbą, kultūros paveldo objektų reikšmę vizualiniam ir istoriniam vietovės charakteriui.
„Lietuvoje vis dar galime rasti idiliškų vietovių, kraštovaizdžių, kuriuose kultūra susilieja su gamta. Mėgautis panoramose atsiveriančia miestelių bokštų, gatvių perspektyvų ir piliakalnių – vienos iš svarbiausių kultūrinio kraštovaizdžio dominančių, liudijančių Lietuvos valstybingumo pradžią – derme. Šiandien, siekiant ją išsaugoti intensyvios plėtros kontekste, itin svarbus visuomenės sąmoningumas, darnios plėtros principų išlaikymas, jeigu nenorime prarasti to, kas prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Kultūriniame kraštovaizdyje išskirtinei vertei tenkant piliakalniams, jie neliks pamiršti ir Europos paveldo dienų metu. Juolab, kad 2017-ieji Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais. Nors archeologinės vietovės nepatyrusiai akiai dažnai gali būti net nepastebimos, jos yra vertingos ne tik prisidėdamos prie mūsų supratimo apie vietos ir žmonių istoriją, bet ir svarbios istoriniam kultūriniam kraštovaizdžiui – juk dažniausiai archeologinis paveldas mus nukelia į pačius tolimiausius laikus, t. y. į šiandien matomo kultūrinio kraštovaizdžio formavimosi pradžią.
Europos paveldo dienos Lietuvoje vyksta nuo 1994-ųjų metų, kuomet Lietuva prisijungė prie šios Europos Tarybos programos. Šia iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes ir išsaugojimo svarbą. Renginius Lietuvoje koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, organizuoja – miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros ir švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai, vietos bendruomenės.
Biržų religinės bendruomenės ir jų maldos namai:
Biržų katalikų bažnyčios istorija:
http://www.selonija.lt/2016/09/07/birzu-religines-bendruomenes-katalikai-ir-ju-baznycia/
Biržų evangelikų reformatų, liuteronų, rusų ortodoksų ir žydų bendruomenių maldos namų istorija:
http://www.selonija.lt/2016/09/14/birzu-religines-bendruomenes-ir-ju-maldos-namai-2/
Apie Biržų žydus:
http://www.selonija.lt/2016/12/07/salom-i/
Bernardinai.lt "Žydų kodo beeieškant"
SUTVARKYTA ASTRAVO UŽTVANKA
2016-11-25
Biržų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis atlikti remonto darbai atstatant trūkstamas Astravo dvaro sodybos tilto-užtvankos mūrinės tvorelės apsauginių stogelių akmenines plokštes. Nestabiliai pritvirtintos senosios plokštės lengvai atsiskirdavo nuo mūrinės sienelės ir būdavo pavagiamos arba sumetamos į vandenį.
Remonto darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „Biržų butų ūkis“. Parinkus tokį pat atspalvį, išpjautos ir į trūkstamų plokščių vietas pritvirtintos 35 granitinės plokštės. Iš viso uždengta 16 kv. m. akmens plokščių, kurių plotis – 80 cm., o storis - 40 mm. Visos plokštės prie mūrinės užtvankos sienelės pritvirtintos ne tik specialiu skiediniu, bet ir ankeriais. Unikalaus nacionalinės reikšmės architektūros, istorijos ir inžinerijos paminklo Astravo dvaro sodybos tilto-užtvankos remonto darbai Biržų rajono savivaldybei kainavo 5208 eurus. Astravo tilto-užtvankos sienelių apsauginiai stogeliai saugo mūrą nuo kritulių ir kitokių atmosferos poveikių, neleidžia drėgmei patekti mūro vidun ir jį ardyti.
Astravo užtvanka po remonto.
SPECIALIU ŽENKLU PAŽYMĖTOS SENOSIOS BIRŽŲ ŽYDŲ KAPINĖS
2016-11-23
2016 m. lapkričio 23 d. UAB „Mažoji restauracija“ šalia Biržų senųjų žydų kapinių pastatė specialų Kultūros paveldo departamento ženklą „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“. Šiais ženklais ženklinami saugomos kultūros paveldo vertybės, kurie neturi vertikalių plokštumų (archeologijos objektai, kapinės ir kt.).
Kultūros paveldo objektų ženklinimas yra vienas iš būdų atkreipti visuomenės dėmesį, kad jie yra saugomi valstybės ir kad jiems taikomi tam tikri paveldosauginiai reikalavimai. Kultūros paveldo departamento ženklu „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“ pažymėti atrenkami kultūros paveldo objektai. Ženklinamų saugomų objektų sąrašą tvirtina Kultūros paveldo departamento direktorius. Atrenkant ženklinamus objektus pirmenybė teikiama kultūros vertybėms, turinčioms kultūros paminklo statusą bei valstybės saugomiems statiniams ir statinių kompleksams. Iš armuoto betono pagamintas ženklinimo stulpelis, kuris įbetonuojamas. Ant stulpelio pritvirtintas specialus žalvarinis ženklas su užrašu „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“. Beje, ženklas pagamintas iš žalvario neatsitiktinai - šis metalas, veikiamas atmosferos sąlygų, oksiduojasi nekenkdamas statiniams.
Latvygalos g . esančiose Biržų žydų ir karaimų senosiose kapinėse (unikalus kodas kultūros paminklų registre 11838) yra išlikę 1627 XIX-XX a. Biržuose gyvenusių žydų antkapinių paminklų. Tai vienos iš didžiausių ir išsamiausiai ištyrinėtų žydų kapinių Lietuvoje. Šioje vietoje Biržų žydai buvai laidojami nuo pat miesto įsikūrimo, deja, senųjų XVII-XVIII a. antkapių rasti nepavyko.
2010-2014 m. Biržų rajono savivaldybės pastangomis ir įvairių ekspedicijų metu kapinės buvo sutvarkytos, o jose esantys antkapiai užfiksuoti. Antkapių užrašai išversti iš senosios hebrajų kalbos į rusų ir anglų kalbas. Šių ekspedicijų pagrindu Judaistikos centras „Sefer“ išleido išsamią 370 puslapių apimties monografiją „Biržai. Žydų kultūros palikimo ir istorinės atminties išsaugojimo problemos“.
Į senąsias Biržų žydų kapines kasmet atvažiuoja vis daugiau Biržų žydų palikuonių, turistų. Kapinėse vyksta įvairūs šios tautos atminčiai ir holokausto aukoms pagerbti skirti renginiai.
VYKO EUROPOS PAVELDO DIENŲ RENGINIAI
2016 m. rugsėjo 17-18 dienomis Biržų rajono savivaldybėje vyko baigiamieji Europos paveldo dienų renginiai. Šių metų Europos paveldo dienų tema - „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Renginiai buvo skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas paprastai yra visuomenei neprieinama, aktualizuojant vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Labiausiai tikėtasi šia programa sudominti moksleivius ir paskatinti juos domėtis tiek savo šalies kultūra, istorija, tiek ir kitų Europos šalių kultūros paveldu.
Biržų rajono savivaldybėje šiais metais buvo akcentuojamos miestelių, kaimų, religinės bendruomenės, kurios svariai prisideda saugant ir puoselėjant kultūros paveldą. Jau nuo rugsėjo 1 vyko moksleivių fotografijų paroda. Biržų rajono miestelių ir kaimų mokyklų moksleiviai fotografijose įamžino šalia jų gyvenamos vietos esantį religinių bendruomenių palikimą: įvairių religinių konfesijų maldos namus, kapines, koplytėles, pakelės kryžius, religinių bendruomenių papročius, tradicijas.
Rugsėjo 17 d. keturios dešimtys biržiečių lankėsi Biržuose veikiančių religinių bendruomenių maldos namuose. Biržų jungtinės metodistų bažnyčios maldos namuose bendruomenės pirmininkas Henrikas Radzevičius papasakojo apie metodistų bendruomenės įsikūrimo istoriją, pažvelgė jos pastoracinę ir misionierišką veiklą. Pirmą kartą pas metodistus besilankantiems biržiečiams buvo įdomu sužinoti, kaip ir kada vyksta jų pamaldos, kuo metodistų apeigos ir tikėjimas skiriasi nuo katalikų ir kitų protestantiškų bažnyčių mokymo. Biržų evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų) bendruomenėje biržiečiai išgirdo pasakojimą apie Kęstučio g. 12. pastate buvusią stačiatikių cerkvę, jos šventoriuje palaidotus popus ir kaip pastatas buvo padovanotas senas istorines tradicijas turinčiai sekmininkų bažnyčiai. Ekskursijos dalyviai ne tik išgirdo pasakojimą apie sekmininkų tikėjimą ir jo skirtumus nuo kitų bendruomenių, bet ir išgirdo religinių giesmių, kurios giedamos per sekmininkų pamaldas. Pro Biržų katalikų bažnyčią ir vietą, kur stovėjo liuteronų bažnyčia, ekskursija tęsėsi į senąjį žydų kvartalą su išlikusiais dviem sinagogų pastatais. Po pasakojimo apie Biržų žydus, jų apeigas ir palikimą, ekskursijos dalyviai patraukė į Kilučių gatvėje įskūrusią Biržų evangelikų liuteronų bažnyčią. Kunigas Juozas Mišeikis papasakojo apie liuteronų bendruomenės įsikūrimą ir jos veiklą Biržuose, apie 1961 m. nugriautą J. Janonio aikštėje stovėjusią evangelikų liuteronų bažnyčią ir parodė iš griaunamos bažnyčios išgelbėtą senovinę Bibliją bei Nukryžiuotąjį.
Didelio pasisekimo sulaukė Europos paveldo dienoms skirta edukacinė kelionė po Biržų rajoną. Ją organizavę „Sėlos“ krašto muziejininkai nesitikėjo, kad norintys važiuoti netilps į vieną autobusą. Teko užsakyti ir antrą, o kai norintys netilpo ir jame, papildomai važiavo dar du mikroautobusai. Edukacinė kelionė vyko maršrutu Biržai – Parovėja – Panemunės dvaras – Dauguvietynė – N.Radviliškis – Suostai – Mantgailiškis – Kirkilai – Biržai. Jos dalyviai aplankė Rovėjos upės užtvankos liekanas Parovėjos kaime, Panemunės dvarą ir grafo Z. Koscialkovskio kapavietę, Dauguviečių viensėdį, kur gimė režisierius B. Dauguvietis ir palaidota jo dukra Galina Dauguvietytė, Sandariškių ąžuolą, Nemunėlio Radviliškį, J. Bielinio gimtinę Purviškių k. ir ąžuolą, Mantagailiškio dvarą, Kirkilų amatų centrą ir kitas lankytinas, bet atokiau esančias ir sunkiau pasiekiamas vietas.
Rugsėjo 18 d. Europos paveldo dienų renginiai prasidėjo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salėje moksleivių fotografijų konkurso parodos „Paveldas jauno žmogaus akimis“ atidarymu. Mokiniai nuo rugsėjo 1 d. fotografavo šalia jų bendruomenių esančius maldos namus, kapinaites, kryžius, koplytėles. Fotografijas konkursui pristatė 10 Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Papilio ir „Saulės“ gimnazijos moksleivių. Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė dėkojo vaikams už gražius darbus, už netradicinį žvilgsnį į šalia esančias kultūros vertybes ir kvietė toliau domėtis mūsų paveldu. Gražiausiais išrinkti Inetos Karosaitės, Kamilės Macytės ir Evelinos Markutytės darbai.
Baigiamuoju Europos paveldo dienų Biržų savivaldybėje akordu tapo Pilies arsenalo salėje vykusi viktorina „Biržai – 8 tikėjimų miestas“. Joje dalyvavo Biržų moksleivių, religinių bendruomenių atstovų bei senjorų komandos. Viktorinos dalyviams teko atsakyti į 50 klausimų Iš Biržų istorijos, atpažinkite pastatus ir vietas pagal senas fotografijas, apie įvairias religijas ir jų atsiradimo mūsų mieste istoriją, atspėti žodžiius, apie kurių kilmę nesusimąstome: Ką reiškia Apaščios ir Agluonos upių pavadinimai?“; Iš kur kilo Muravankos pavadinimas?; Seniausias išlikęs Biržų pastatas ir aukščiausias Biržų rajono pastatas; Iš kur kilo Biržų pavadinimas?; Kuri Biržų religinė bendruomenė pavadinta nuo bažnyčios atskirto augustinų vienuolio vardu? Kur stovėjo „saksų“ arba „latvių bažnyčia? Po atkaklios kovos tik paskutiniame ture Kaštonų pagrindinės mokyklos komanda nugalėjo kunigo Giedriaus Jablonskio vadovaujamą Biržų metodistų bendruomenės komandą. Prizus dalyviams įteikusi Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė dėkojo aktyviai besivaržiusiems ir žinias bei greitą mąstymą demonstravusiems komandų nariams ir sakė, kad tokio pobūdžio viktorinos – ne tik protų mūšiai ir proga pasivaržyti, bet ir būdas geriau pažinti savo krašto bei jame esančių religinių bendruomenių istoriją.
