„Amžinatilsis“, „amžinatilsį“, „amžinąjį atilsį“?
Bendrinėje kalboje vartojamas žodžių junginys amžiną(jį) atilsį,. Šnekamojoje kalboje apstabarėjęs junginys sulipo į dūrinį amžinatilsį.
Dalykiniame stiliuje vartojamas sutrumpinimas iš pirmųjų raidžių, pvz.: Tėvo a. a. senelė turtą užrašė anūkams.
Kaip matyti iš pavyzdžių, kurie daugiausia surinkti iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, Seimo posėdžių stenogramų, internetinės žiniasklaidos, maldos žodžių kalbant apie mirusįjį (-iuosius) nevengiama. Maldos formulė sutrumpėjo iki junginio, iki dūrinio, kuris savo ruožtu iki galininko formos (Lietuvių kalbos žodyne ties amžinatilsis pažymėta „paprastai galininko formos“, o Dabartinės lietuvių kalbos žodyne šis žodis neteikiamas, tik amžinas atilsis). Rašto kalboje patogiausia vartoti iš junginio sudarytą trumpinį a. a. Jis vartojamas prieš asmenvardį ir neišskiriamas.
Religiniuose tekstuose kartais pavartojamas specifinis grafinis trumpinys, pvz.: A†A kan. J. G.
Daugiau žr. https://www.vlkk.lt/konsultacijos/12533-amzinatilsis-amzinatilsi-amzinaji-atilsi
