Ruošiantis rinkimams ar jiems vykstant, itin dažnai girdime vartojant būdvardį rinkiminis. Su rinkimais susiję dalykai įvardijami kilmininko forma, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų kampanija, rinkimų komisija, rinkimų kova, rinkimų laida, rinkimų programa, debatai prieš rinkimus, rinkimų pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus.
Sakantieji, kad šitoj vietoj turbūt yra pamėgę anglišką žodį here, kuris lietuvių kalba tokiame sakinyje turi būti verčiamas kaip šiuo atveju.
Iš rusų kalbos kilęs priešdėlis da, pvz., daleiskim, taip pat nėra teiktinas, tokį žodį derėtų keisti žodžiu tarkime. Panaši situacija yra ir su kaip taisyklė – jį visada turėtume keisti kaip įprasta.
Daroma klaidų vartojant žodį kandidatas. Kandidatai turi teisę viešai pasirodyti (ne išstoti): prisistatyti, kalbėti, pasakyti savo nuomonę, išdėstyti programą, tarti žodį (vengti pasisakyti). Veiksmažodis išstoti nevartotinas reikšme „kalbėti; viešai pasirodyti“.
Kandidatai turi jausti atsakomybę rinkėjams (ne prieš rinkėjus). Atsakomybė prieš yra vengtinas pasakymas, vartotina atsakomybė kam.
Kandidatai įsipareigoja rinkėjams (ne įsipareigoja prieš rinkėjus). Kandidatai turi atstovauti rinkėjams (ne atstovauti rinkėjus). Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko.
Kandidatas turi atsiskaityti rinkėjams, atsiskaityti tautai, Lietuvos žmonėms (ne atsiskaityti prieš rinkėjus, tautą, Lietuvos žmones). Rinkimų komisijos už savo veiklą, darbą (ne apie savo veiklą, darbą) atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai (ne atsiskaito prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją). Žodžių junginys atsiskaityti prieš ką (objektui reikšti) yra neteiktinas, vartotina atsiskaityti kam.
Kandidatai turi atitikti tautos lūkesčius (ne atitikti tautos lūkesčiams). Su veiksmažodžiu atitikti naudininkas nevartotinas veiksmo objektui reikšti. Todėl ne atitikti kam, o atitikti ką.
Rinkėjai turi teisę kelti reikalavimus kandidatams (ne prieš kandidatus). Kai reikalavimai keliami adresatui (asmenims, įstaigoms), vartotinas naudininkas, taigi pasakymas kelti reikalavimą prieš yra neteiktinas, vartotina kelti reikalavimą kam.
Kandidatai dažniausiai būna dosnūs pažadų (ne dosnūs pažadais). Įnagininkas nevartotinas kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais.
Dažnas politikas siūlo: prabalsuoti, užskaityti, nors taisyklinga būtų siūlyti: balsuoti, įskaityti. Netaisyklingai vartojamas ir vietininko linksnis, pavyzdžiui, bendroje sumoje (iš viso), dienos bėgyje (dienos metu), įtakoje (dėl ko, kam paveikus).
Panaši situacija yra ir su kaip taisyklė – jį visada turėtume keisti kaip įprasta.
Kai kalbama apie rikimų apygardas, turi būti vartojama vienmandatė (ne vienmandatinė) arba daugiamandatė (ne daugiamandatinė). Pagrindinė sudurtinių žodžių darybos priemonė yra galūnė. Priesagos -inis, -ė būdvardžių taip pat nelinkstama darytis iš sudurtinių žodžių. Taip padarytų būdvardžių nėra daug, paprastai vartojami galūninės darybos žodžiai.
Kalbant apie rinkimus, vartotina rinkimų kampanija (ne kompanija). Šių žodžių reikšmės Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne skirtingos, todėl nederėtų jų painioti: žodžio kompanija reikšmė „1. nedidelė draugija, draugė; kelių žmonių būrys“, o kampanija – „2. smarki, sutelkta tam tikro laiko tarpo veikla“.
Klystama sakant Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas, turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Įvardžiuotinės formos būtinos, kai pasakoma daiktų rūšis, tam tikras tipas ir sudaromas sudėtinis terminas. Jų čia nevartoti – klaida.
Kalbant apie rinkimus geriau vartoti lietuvišką žodį balsalapis, kuris teikiamas ir Europos terminų žodyne, gali būti ir biuletenis (ne biletenis).
Vertėtų atsiminti, kad rinkimų galutiniai duomenys ne paskaičiuojami, o apskaičiuojami. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama žodžio paskaičiuoti reikšmė „kiek skaičiuoti“. Taigi paskaičiuoti duomenys nėra tikslūs, o tik apytikriai.
(https://www.delfi.lt/projektai/archive/g-petreikiene-politiku-kalbos-klaidos-nuo-kuriu-raitosi-ausys.d?id=72488972; www.vlkk.lt)
