Bendrinės kalbos norma kabutėmis leidžia skirti tiesioginę kalbą, citatas, cituojamų leidinių, kūrinių ar organizacijų pavadinimus ir autoriaus nurodomus. Kabutės yra šalutinis skyrybos ženklas, kuriuo išskiriami kokiu nors ypatingu santykiu su pagrindiniu tekstu susiję žodžiai ar sakiniai. Kitų ženklų kabutės neatstoja. Dažnai kyla klausimas, reikia ar nereikia tekste kabučių.
Štai tie atvejai, kai tikrai kabučių rašyti nereikėtų:
Šokių pavadinimai. Įvardijant bendrinius šokių pavadinimus kabutės nerašomos: mokytis šokti valsą, polką, salsą, ča ča ča ir pan. Su kabutėmis pavadinimas gali būti rašomas, kai yra konkretaus autoriaus kūrinys, pvz.: Juozo Lingio „Polka su ragučiais“.
Terminai, terminizuoti junginiai. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto vieno langelio principo pavadinimas rašytinas be kabučių. Vieno langelio principas – asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.
Metaforos, frazeologizmai, pvz.: eina į kūną, pigiau grybų, šypsotis į ūsą, įeiti į vėžes, išmušė iš vėžių ir pan.
Tikriniai svarbių istorinių ir naujesnių įvykių bei epochų pavadinimai (pirmasis žodis rašomas didžiąja raide), pvz.: Pirmasis pasaulinis karas, Kruvinasis sekmadienis, Baltijos kelias, Arabų pavasaris, Liepos monarchija.
Raidiniai pavadinimų sutrumpinimai, pvz.: LEADER+, ERASMUS, ES.
Asmenų, vietų, gamtos reiškinių vardai, pvz.: Gustavas, Anatolijus, Katerina (uraganai), Puntukas (akmuo), Karvės ola.
Paplitę simboliniai pavadinimai, tapę bendriniais žodžiais, pvz.: kroksai, skaipas, koka-kola ir kt. (bet „Coca-Cola“ kaip prekės ženklas, firmos „Crocs“ batai, kalbėjomės naudodami programą„Skype“)
Tiesioginių įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai, pvz.: AB Šiaulių bankas, VĮ Valstybės turto fondas, UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras.
Skaičiai, kodai, pvz.: Administravimo tikslais produktų grupei suteikiamas kodas 015.
http://www.laraneda.lt/failai/interinstitutional_translation_guide_lt.pdf
